Šperos.lt > Filosofija > Filosofijos skaitiniai

Filosofijos skaitiniai

www.speros.ltwww.speros.ltwww.speros.ltwww.speros.ltwww.speros.lt
10.0
  (
4
atsiliepimai)
Atsisiųsti šį darbą
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
Aprašymas:
Pratarmė. Kas yra filosofija? Šalkauskis S. - Pirma gyventi, paskui filosofuoti. Girnius J. - Išmintis – ne žinoma, o gyvenama. Filosofija nuo kitų mokslų skiriasi esmiškai. Jaspersas K. - Filosofijoje nėra vienodos nuomonės. Filosofija – kaip gyvenimo būdas. Meškauskas E. - Metodologinis filosofijos vaidmuo. Šliogeris A. - Filosofija nėra joks daiktas. Žmogus – klausianti būtybė. Klausimas ir transcendencija. Kasdienis klausimas. Pažintinis klausimas. Egzistencinis klausimas. Filosofinis klausimas. Atsakymai į filosofinius klausimus. Filosofinis klausimas ir kiti klausimų tipai. Dviprasmiška filosofijos padėtis žmogaus pasaulyje. Filosofija ir sofistika. Filosofija ir kultūra. Kultūra ir panhoministinė iliuzija. Filosofija – kaip kultūros peržengimas. Filosofo vieta žmogaus pasaulyje. Ontologijs (Būties filosofija). Antika. Talis. Pradžia – vanduo. Anaksimandras. Pirmapradis elementas – beribis. Anaksimenas. Elementas yra vienas – vanduo. Herakleitas. Pasaulis – dėsningai užsideganti ir dėsningai gęstanti ugnis. Ksenofanas. Pasauliai nesuskaičiuojami ir nekintantys. Parmenidas. Būtis yra, o nebūties nėra. Zenonas. Judąs daiktas nejuda nei toje vietoje, kurioje jis yra, nei toje,kurioje jo nėra. Melisas. Būtis neatsirado: ji visada buvo, yra ir visada bus. Anaksagoras. Protas yra judėjimo pradžia. Empedoklis. Meilė ir neapykanta – harmonijos ir prieštaravimų priežastis. Demokritas. Viso ko pradžia yra atomai ir tuštuma. Platonas. Kiekvienas daiktas turi atitinkamą idėją. Kosmoso surentimo idėja. Aristotelis. Gamtos daiktai iš materijos ir formos. Viduramžiai. Aurelijus Augustinas. Iki Dievo sukurto laiko nebuvo jokio laiko. Eriugena J.Š. Pirmoji gamta – ta, kuri kuria ir nėra kuriama. Tomas Akvinietis. Ar būtina be filosofijos mokslų turėti kitą mokslą? Renesansas. Kopernikas N. Saulė – planetų orbitų centras. Brunas Džordanas. Visata yra vientisa, begalinė ir dėl to nejudanti. Bekonas Fransis. Indukcija – stabų išgujimo metodas. Hobsas Tomas. Filosofijos objektas – kiekvienas kūnas. Naujieji amžiai. Dekartas R. Aš mąstau, vadinasi, aš egzistuoju. Spinoza B. Į ilgį, plotį ir gylį ištįsusi substancija iš tiesų egzistuoja. Leibnicas G.V. Monada – neturinti dalių substancija. Lametri. Gamta sukūrė žmogų – mašiną. Holbachas. Visi protiniai sugebėjimai kyla iš sugebėjimo justi. Hėgelis G. Protas yra substancija – viso gamtinio ir dvasinio pasaulio begalinė medžiaga, begalinė forma, begalinė jėga ir begalinis turinys. Naujausieji laikai. Marksas K. Ne žmonių sąmonė nulemia jų būtį, bet, atvirkščiai, jų visuomeninė būtis nulemia jų sąmonę. Džeimsas V. Teorijos – instrumentai. Jaspersas K. Pasaulis nėra objektas, mes visą laiką esame pasaulyje. Sartras Ž.P. Žmogus nuo pat pradžių bus tuo, kuo jis save suprojektuoja. Kamiu A. Gyvenimo prasmės klausimas yra pats svarbiausias. Materija. Engelsas F. Materija – materialiosios tikrovės reiškinių bendriausia abstrakcija. Meškauskas E. Metodologinis materijos sąvokos turinys. Visuotinis reiškinių sąryšis ir dėsningumas. Vinciūnas J.V. Kitimas, vystymasis, progresas. Meškauskas E. Visuotinio reiškinių sąryšio samprata. Vinciūnas J.V. Dialektinė dėsningumo samprata. Pažinimas. Šliogeris A. Mokslinis pažinimas. Mokslinio pažinimo specializacija. Specializacijos pobūdis filosofijoje. Filosofija ir metodas. Mokslas ir metodas. Matematikos vaidmuo pažinime. Dekartas R. Vaizduotė ar protas. Tiesa – kaip aiškus ir ryškus suvokimas. Raselas B. Tiesa – kaip verifikuotas tikėjimas. Džeimsas V. Tiesa – kaip patogus mąstymo būdas. Mokslas. Merlo – Ponti M. Mokslas ir pasaulio patyrimas. Popper K.R. Apie falsifikaciją. Niutonas I. Mokslas: ne fantazija, o bandymas. Kantas I. Mokslininkas – kaip teisėjas. Einšteinas A. Ar mokslas pažįsta realybę? K.F. fon Veiczekeris. Mokslas ir tikėjimas. Žmogus ir visuomenė. Meškauskas E. Visuomeninė sąmonės prigimtis. Vinciūnas J.V. Sąmonės modeliavimo problema. Fojerbachas L. Kūnas ir asmenybės realumas. Kortasaras Ch. Nejaugi aš – tik maišas? Dekartas R. Siela yra smegenyse. Leibnicas G.V. Siela – kūno forma. Melvilis A. Ar gali egzistuoti bekūnės būtybės? Kantas I. AŠ ir sąmonės vienybė. Ruso Ž.Ž. Žmogus ir laisvė. Aristotelis. Žmogus – mąstanti būtybė. Mirandola Dž.P. Žmogus – kaip kūrinys. Paskalis B. Žmogus – mąstanti nendrė. Jaspersas K. Žmogus – laisva egzistencija. Korėtas E. Žmogus – klausianti būtybė. Lametri Ž.O. Žmogus – tai laikrodis. Šteinbuchas K. Žmogus – tai elektroninė mašina. Redenbacheris F. Žmogus – intelektu aprūpintas variklis. Šulcas V. Ar kompiuteris geba mąstyti? Vyčinas V. Ar žmogus yra Viešpats ar vergas? Kalba. Ruso Ž.Ž. Kalba ir gestas. Vitgenšteinas L. Kalba ir vartojimas. Leibnicas G.V. Kalba – kaip universalus raštas. Darbas. Hėgelis G. Daiktai – kaip savęs pažinimas. Marksas K. Darbas ir susvetimėjimas. Vėberis M. Nedarbas – kaip nuodėmė. Politika. Sokratas. Filosofas – politikų kritikas. Platonas. Filosofas – kaip valdovas. Poperis K.R. Egalitarinis ir autoritarinis intelektualizmas. Aristotelis. Politikas – kaip profesionalas. Seneka. Filosofas – ne politikas. Makiavelis. Valdovas – ne moralistas. Kantas I. Moralus politikas – ne politinis moralistas. Vėberis M. Atsakomybės etika. Poperis K.R. Racionalus politikas. Teisė. Aristotelis. Dorovė ir įstatymas. Hobsas T. Įstatymo kilmė. Kantas I. Aukščiausioji valdžia – teisinga pati savaime. Monteskjė Š.L. Teisės leidyba ir vykdymas. Prigimtiniai ir pozityvieji įstatymai. Hėgelis G.V. Teisė ir nuosavybė. Hajekas F.A. Laisvė be socialinio teisingumo. Rolsas Dž. Nešališkas teisingumas. Nozikas R. Istorinis teisingumas. Dorovė. Žemaitis V. Dorovė – tai žmonių pažiūrų bei įsitikinimų ir kartu jų praktinių santykių sritis. Dorovės priešistorė. Dorovės susiformavimas. Papročių ir dorovės santykis. Kūrybinis dorovės pobūdis. Dorovinė asmenybės savikūra. Dorovė – kaip asmenybės savikontrolės sistema. Pagrindinė dorovės funkcija. Sartras Ž.P. Pasirinkimo aktas daro žmogų, atsakingą už save. Aristotelis. Dorybė – surastas vidurys tarp dviejų ydų – pertekliaus ir stokos. Epikūras. Viso ko pradžia ir didžiausias gėris yra sveikas protas. Seneka. Likimui niekas nėra sunku ir neįmanoma. Konfucijus. Nedaryk kitiems to, ko pats nenorėtum sulaukti. Lao Dze. Kas nugali save – nenugalimas. Menas. Hėgelis G. Grožis – ne pamėgdžiojimas. Volš D. Grožis ir ideali galimybė. Religija. Maceina A. Žodžio "religija" reikšmė. Tomas Akvinietis. Dievas – pirmasis judintojas. Raselas B. Kodėl klaidingas pirmosios priežasties argumentas? Nyčė F. Dievo mirtis. Sartras Ž.P. Dievas – kūrėjas ar globėjas? Fojerbachas L. Dievas – žmogaus dvasia. Šliogeris A. Religijos specifika. Filosofijos specifika. Istorija. Kantas I. Švietėjiškoji istorija. Hėgelis G.V. Istorija ir pasaulinė dvasia. Engelsas F. Istorija ir ekonominių formacijų kaita. Špengleris O. Istorija ir kultūrų kaita. Toinbis A. Istorija ir civilizacijų kaita. Nyburas R. Kodėl istorija nepažangėja? Jaspersas K. Istorija ir ašinis laikas. Šliogeris A. Istorija – ne mano praeitis. Poperis K.R. Istorija prasmės neturi.
Rodyti daugiau
Darbo tipas:Konspektai
Kategorija:
Apimtis:

147 psl.

Lygis:

0 klasė / kursas

Švietimo institucija:

Kauno kolegija

Failo tipas:

Microsoft Word 382.1 KB

Atrask reikiamos informacijos šiame darbe!Atsisiųsti šį darbą