Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Heroizmas
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Heroizmas

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Heroizmo ištakos. Antikinis herojus. Krikščioniškoji kankinystė. Filosofinio heroizmo pagrindo paieška. Išvados.

Ištrauka

Mūsų dienomis kalbėjime apie heroizmą galima aptikti dvi tendencijas, kurios reprezentuoja du vyraujančius kontrastingus požiūrius. Pirmasis viešai aukština moralumą, kilnumą, patriotiškumą, dievobaimingumą, semiasi pavyzdžių iš praeities ir primygtinai perša idealizmą, kuris yra ypač nepatrauklus jaunajai kartai. Antrasis gi yra kardinaliai priešingas pirmajam, jį galima net pavadinti cinišku. Jis deklaruoja atvirkštinį moralumą, panieką senosioms vertybėms ir hedonizmą. Abiejų konfliktuojančių požiūrių mūšio lauke atsiduria šiuolaikinis žmogus, kurį gyvenimas verčia vertybiškai apsispręsti.
Formali filosofijos esmė, iškalta ant Delfų šventyklos sienos, dar nuo amžių skelbia: "Pažink save!". Šiuolaikinio žmogaus situacijoje tai verčia pamąstyti apie heroizmą būti savimi. Įsisamonindamas žmogiškąją laisvę asmuo aptinka savo egzistencijos atvirumą, "<...> t.y. pastebi, kad jo ryšys su jį apibrėžiančiu žmogiškumo (dvasingumo) turiniu yra sąlygiškas." Laisvė tik su turiniu tampa prasminga. Taigi iš laisvės pažinimo problemos kyla vertybinės problemos. Kiekvienas yra laisvas pasirinkti savo idealus arba tiesiog išsižadėti jų ir tuo pačiu savo žmogiškumo.
Vakarų civilizaciją formuojančios senovės graikų ir judaizmo tradicijos įnešė skirtingus herojaus atvaizdus. Viduramžiais karingą antikos herojų pakeitė damų numylėtas šaunus riteris. Kaip priešprieša kūno ir proto didvyriams suklestėjo kankinystė, kurios pagrindas buvo ne garbės ar valdžios troškimas, ne pasiaukojimas vardan kitų, bet tikėjimas Kristumi ir Apreiškimu.
Darbas susideda iš trijų dalių. Herojų aptarimas pradedamas nuo herojaus idealo, kuris dominavo antikoje. Pagal XX a. klasiką Werner Jaeger’į ir Alasdair MacIntyre’ą, kurie savo darbuose gilinasi į antikinį pasaulį, mėginama atrasti antikinio herojaus kontūrus. Kokios privalo būti jo vertybinės nuostatos, kokie turi būti jo būdo bruožai ir galiausiai jo tikslai. Antroji dalis skirta krikščioniškajai kankinystei kaip antikinio heroizmo priešpriešai, o paskutinėje dalyje bandoma atrasti filosofinį heroizmo pagrindą remiantis Robert Nisbet‘o ir Andrew Bernstein‘o straipsnais. Ieškoma universalių herojaus savybių, herojų atsiradimą skatininančių aplinkybių bei atkreipiamas dėmesys į jų žygdarbių likimus ir indėlį istorijoje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-06-07
DalykasFilosofijos kursinis darbas
KategorijaFilosofija
TipasKursiniai darbai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai8 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis34.46 KB
AutoriusEgle
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasL. Jekentaitė – Kuzmickienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasFilosofijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Heroizmas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 13 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • L. Jekentaitė – Kuzmickienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą