Kas yra filosofija? Filosofijos atsiradimo šaltiniai. Platonas. Platono "idėjų teorijos" esmė. Būties samprata. Filosofijos objektas ir dalykas. Sąvokų "filosofija" ir "filosofavimas" sąveika. Aristotelis. Materijos prasmė. Kategorijos. Sielos samprata. Filosofinis ir nefilosofinis pažinimo būdai. Filosofinių žinių ypatumai. Būties problema M. Heideggerio filosofijoje. Kodėl žmogus yra klausianti būtybė? Filosofinio klausimo savitumas. Šiuolaikinė būties ir nebūties santykio koncepcija (A.Čenyševas). Filosofinės būsenos samprata. Filosofinių būsenų įvairovė. Erdvės ir laiko filosofinės koncepcijos. A.Augustinas, T.Akvinietis. Pagrindinės filosofijos funkcijos. Nefilosofiniai pažinimo būdai. Mitas. Mito prasmė. Erdvėlaikio interpretacija I.Kanto filosofijoje. "Daikto savaime" sąvoka. Filosofija ir mokslas. Mokslo ir filosofijos bendrumas ir skirtumai. Judėjimo problematiškumas. Judėjimas ir tapsmas. Pitagoras ir pitagoriečiai. Filosofinių pažiūrų savitumas. Filosofija ir religija. Religijos savitumas. Pažinimo šaltinio problema. Pažinimo objektas ir subjektas. Filosofija ir kultūra. Filosofija kaip kultūros peržengimas. Mitologinė pasaulėjauta. Mitai apie pasaulio ir dievų kilmę. Tiesos problema. Tiesos klausimo ypatumas. Graikų filosofinio mąstymo ištakos. Būties teorijos tapsmas. Determinizmas. Tikrovės dėsningumo samprata. Tikrovės vieningumo idėja. Mileto ir Elėjos mąstytojai apie pasaulio pradą. G. Hegelis ir jo filosofinė sistema. G.Hegelis ir dialektikos dėsniai. Italikų filosofija. Ksenofanas, Zenonas, Melisas. Sąmonės problema. Sąmonės kilmės prielaidos. Sąmonės iracionalumas. Žmogaus savimonės prasmė. Krikščioniškoji filosofija. A.Augustino būties koncepcija. M.Heideggerio filosofinės pažiūros. Būties problemos savitumas.
35.13 KB
