Šperos.lt > Filosofija > Filosofija (82)

Filosofija (82)

www.speros.ltwww.speros.ltwww.speros.ltwww.speros.ltwww.speros.lt
9.7
  (
3
atsiliepimai)
Atsisiųsti šį darbą
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
Aprašymas:
Filosofijos samprata. Mitologinis ir filosofinis tikrovės aiškinimas. Filosofijos sampratos filosofų požiūriu. Filosofijos keliamos problemos. Filosofijos ir mokslo, filosofijos ir teologijos santykis. Filosofija ir kultūra, filosofija ir mokslas, menas. Filosofijos probleminių krypčių sampratos. Apibūdinti metafizikos, ontologijos, gnoseologijos, epistemologijos sampratas. Paaiškinti, ką tiria logika, etika, estetika. Pateikti įvairių filosofijos krypčių, filosofinių mokyklų pavyzdžių. Jas apibūdinti. Tikrovės (būties) sampratos ankstyvoje senovės graikų filosofijoje. Tikrovės aiškinimas senovės graikų natūrfilosofijoje: nuo konkrečių daiktų pradų link abstrakcijų (apeironas, homojomerijos, "gamtos stichijos", monados, atomai). Būties samprata filosofinėje Elėjos mokykloje (Zenonas Elėjetis, Parmenidas). Būties pastovumo ir kintamumo problema (Parmenidas, Herakleitas). Platono ontologija ir gnoseologija. Sofistai ir Sokratas. Sokrato idėjų tąsa Platono darbuose. Tikrosios ir netikrosios būties samprata. Platoniško dualizmo reikšmė. Idėjos sąvoka nominalistine ir realistine prasmėmis. Filosofinio idealizmo samprata. Dualios būties pažinimo problema ir jos sprendimas Platono filosofijoje ("Platono trikampis"). Aristotelio metafizikos reikšmė. Platoniškojo dualizmo kritika Aristotelio darbuose. Aristoteliška substancijos samprata. Substancijos pažinimo problema. Būties kaita kaip galimybė ir tikrovė, potencija ir aktas. Metafizinių kategorijų samprata. Platono ir Aristotelio metafizikos tąsa krikščioniškoje filosofijoje. Platonizmas Augustino Aurelijaus metafizikoje. Aristotelizmas Tomo Akviniečio metafizikoje. Laiko samprata Augustino Aurelijaus filosofijoje. Dievo buvimo grindimas (argumentai) Tomo Akviniečio filosofijoje. Descarto metafizikos esmė. Būties pažinimo problema Descarto metafizikoje. Dekarto substancijos samprata. Radikalaus dualizmo esmė. Psichofizinis paradoksas ir galimi jo sprendimo būdai. Dekarto metafizikos įtaka tolimesnei filosofijos raidai. Dekarto idėjų įtaka psichologijai. Racionalistinės būties teorijos naujųjų laikų filosofijoje. Monistinės Spinozos metafizikos esmė. Gamta ir dievas: Spinozos pan(en)teizmo esmė. Leibnico pliuralistinė ontologija. Monados kaip sielos (entelechijos). Percepcijos ir apercepcijos. Monadų "dalyvavimo iš anksto nustatytoje harmonijoje" problema. Leibnico monadologijos įtaka psichologijos plėtrai. Būties materialistinė samprata ir empirizmas. Materija kaip substancija. Hobso ir Loko empirizmas ir juo grindžiama materialistinė būties samprata. Materijos samprata Loko filosofijoje. Loko ginčo su Dekartu dėl "įgimtų idėjų" esmė. Empirizmu grindžiamo subjektyvaus idealizmo samprata. Subjektyviojo idealizmo grindimas empirika Berklio darbuose. Subjektyviojo ir objektyviojo idealizmo santykis Berklio darbuose. Materijos samprata Berklio filosofijoje. Būties pažinimo (gnoseologijos) problema filosofijoje. Racionalizmas, empirizmas ir agnosticizmas (D. Hume) kaip būties pažinimo metodologinės nuostatos (pateikti racionalistinės, empiristinės ir gnostinės filosofijų pavyzdžių). Tikėjimo ir žinojimo problema krikščioniškoje filosofijoje (Tertuljanas, A. Aurelijus, T. Akvinietis). Scholastinis metodas ir jo įveikimo prielaidos Dekarto filosofijoje. Universalijų problema scholastikoje ir dabartiniame moksle (nominalistinis ir realistinis universalių sąvokų traktavimas). Kanto gnoseologijos esmė. Kanto apriorizmas ir transcendentalinis metodas: aprioriniai ir aposterioriniai teiginiai, analitiniai bei sintetiniai sprendiniai bei transcendentalinė perskyra. Proto autonomija ir pažinimo ribų problema: patyrimo reiškiniai ("adictas man") ir patirtinė esmė ("adictas sau"). Kantiškojo agnosticizmo esmė. Dialektika kaip pažinimo metodologija ir būties bei mąstymo vienybės išraiška. Dialektika ir "antidialektika" ("metafizika") senovės graikų filosofijoje (Herakleitas ir Parmenidas). Subjektyviosios ir objektyviosios dialektikos samprata. Dialektika kaip būties ir jos pažinimo vienovė Hegelio panlogistinėje filosofijoje. Hegelio teikti dialektikos dėsniai ir jų taikymo galimybės. Determinizmo problema. Kosmosas ir chaosas. Determinizmo ir indeterminizmo sampratos. Determinizmas ir priežastingumas (kauzualumas). Aristoteliški priežastingumo tipai. Mechanistinio (laplasinio) determinizmo esmė ir šio determinizmo įtaka mokslo raidai. Stochastinio (tikimybinio) priežastingumo, diachroninio ir sinchroninio priežastingumo sampratos. Sinchroninis priežastingumas analitinėje psichologijoje. Pozityvistinė pasaulio pažinimo programa ir jos kritika. Komto žmonijos istorinės raidos modelis. Pozityvizmo keliami reikalavimai filosofijai. Pozityvizmas ir scientizmas. Pozityvizmo raiška psichologijoje. Empiriniai ir moksliniai faktai (pavyzdžiai iš psichologijos). Mokslinių teorijų kūrimo metodai. Hipotetinio–dedukcinio metodo taikymo psichologijoje galimybės. Fenomenologinė filosofija kaip atsvara pozityvizmui. Fenomenologinės redukcijos esmė. Lingvistinis posūkis filosofijoje. Daiktas, reiškinys ir kalba. Teiginių tiesa ir prasmė. Loginio atomizmo esmė ir jo taikymas teiginių analizei. Mokslo ir nemokslo (metafizikos ir pan.) Demarkacijos problema. Mokslinių teiginių bei teorijų verifikavimo bei falsifikavimo esmė ir procedūros. Verifikacijos ir falsifikacijos principų taikymo psichologijoje galimybės. Postpozityvizmas: istorinė mokslo reiškinių analizė. Kanto kumuliatyvus mokslo raidos modelis. T. Kuno mokslo raidos (mokslinių revoliucijų) koncepcija. Paradigmos samprata. Normalusis ir revoliucinis mokslo raidos etapai ir jų reikšmė mokslo raidai. Holtono "teminio kryptingumo samprata". Teminio kryptingumo psichologijoje pavyzdžiai. Tiesos problema filosofijoje. Tiesos, teisingumo, tikslumo sampratos. Objektyvi ir subjektyvi tiesa. Intersubjektyvumo samprata. Klasikinė ("atotykio") tiesos koncepcija ir jos grindimas platoniška bei aristoteliška ontologija. Modernios tiesos koncepcijos: akivaizdumo, koherencijos. Jų grindimas Dekarto bei Leibnico ontologijomis. Šių koncepcijų trūkumai. Pragmatinė ir marksistinė tiesos koncepcijos: pranašumai ir esminiai skirtumai. Postmodernistinė tiesos samprata. Filosofinė antropologija: problemos ir sprendiniai. Filosofinės antropologijos kilmė ir esmė, jos keliami klausimai. Žmogus ir istorinis procesas: istorinio laiko sampratos. Dievas ir žmogus A. Aurelijaus ir M. Liuterio teologijoje. Individualistinė žmogaus samprata Makiavelio filosofijoje. "Prigimtinio žmogaus" koncepcija Hobso ir Ruso filosofijoje. Egzistencinės žmogiškosios būties problemos ir jų sprendimas. Egzistencinės filosofijos ištakos ir jos kryptys. Pagrindinių keliamų problemų apibūdinimas ir egzistencinių filosofų teikiami sprendimai. Gyvenimo prasmės problema (paaiškinti gyvenimo prasmei teikiamų prasmių grindimą). Žmogus ir visuomenė. Žmogus, visuomenė, valstybė: kilmės, raidos, valdymo ir valstybės stabilumo problemų sprendimas sofistinėje, Platono, Aristotelio, A. Aurelijaus filosofijoje. Šių problemų sprendimas Makiavelio, Hobso, Loko, Ž.Ž. Ruso filosofijoje. Valstybės valdymo galimos formos. Socialinės XIX - XX amžiaus teorijos. Demokratija ir konservatyvizmas. Demokratinio valdymo tipai. Demokratijos privalumai ir trūkumai. Marksizmo ir fašizmo esmė. Totalitarizmo ontologinės priežastys. "Atviroji visuomenė" ir jos priešai. Rytų psichologistinės filosofijos bruožai ir Vydūnas. Esminiai vakarų ir rytų filosofinių sistemų skirtumai. Būtis ir žmogus budizme ir neovedantizme. Vydūno filosofijos kilmė ir pagrindiniai bruožai. Vydūno filosofijos sąsajos su šiuolaikine psichologija. Sielos samprata filosofijoje ir psichologijoje. Žmogaus sielos problema. Mitologinė antikos sielos samprata. Sielos struktūra Platono, Aristotelio, T. Akviniečio filosofijoje. Sielos samprata mokslinėje psichologijoje ir neofroidizme (E. Frommas).
Rodyti daugiau
Darbo tipas:Konspektai
Kategorija:
Apimtis:

31 psl.

Lygis:

1 klasė / kursas

Švietimo institucija:

Mykolo Romerio Universitetas

Failo tipas:

Microsoft Word 76.41 KB

Atrask reikiamos informacijos šiame darbe!Atsisiųsti šį darbą