Įvadas. Darbo kryptis ir tikslas. Asmeninė patirtis, atvėrusi filosofinį gyvenimo prasmės pojūtį. Anksčiau ar vėliau žmogų ištinka žinia apie laikinumą. Nežinoti visada geriau, bet mąstančiai būtybei tai neįmanoma. Trys psichologinės žmonių grupės pagal santykį su laikinumu. Tikėjimas nėra nei žinojimo, nei tikrumo sinonimas. Egzistencijos problema mąstančios žmonijos istorijoje. Žmonių santykis su laikinumu Senajame Testamente. Ateistinės krypties egzistencializmas. Prieštaravimai, slypintys kategoriškuose teiginiuose apie tai, kas iki galo nepažinta. Stebuklo vieta pasaulėžiūros formavimesi. Iš dviejų alternatyvų renkuosi pliusą. Dvejopa to paties reiškinio traktuotė. Pasaulio tikslingumas – dar vienas žingsnis į transcendenciją. Mano požiūris į reinkarnacijos teoriją. Poetinė kūryba – nauja patirtis mano ieškojimuose. Išvados. Žmogaus mąstymas – tai tik begalinis ėjimas į Tiesą.