Šperos.lt > Filosofija > Filosofija (93)

Filosofija (93)

www.speros.ltwww.speros.ltwww.speros.ltwww.speros.ltwww.speros.lt
9.5
  (
4
atsiliepimai)
Atsisiųsti šį darbą
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
Aprašymas:
Kuo teorinis klausimas skiriasi nuo praktinio? Kas yra filosofijos tyrimų objektas? Kas yra filosofijos tyrimų metodas? Paaiškinkite, kuria prasme filosofiją vadiname" mokslu", ir kuo ji skiriasi nuo likusių mokslų? Kokios pagrindinės problemos kyla žmogaus pasaulio pažinimą suskaidžius į siaurai specializuotas mokslų sritis? Paaiškinkite, kodėl filosofija yra vadinama kritiniu mokslu? Paaiškinkite, kuo filosofija skiriasi nuo religijos ir meno? Paaiškinkite teiginį: "filosofija tiria empirinio patyrimo neempirines prielaidas". Kokiu visiems ir kiekvienam svarbiausiu klausimu galima apibendrinti visus žmogaus ieškojimus ir tyrinėjimus? Kokiais pagrindiniais argumentais yra grindžiama teorija, kad "žmogus yra gyvūnas"? Kaip atrodo pagrindiniai gamtinės "kovos už būvį" principai perkelti į kasdienius žmonių gyvenimus? Kokiais pagrindiniais argumentais yra grindžiama teorija, kad "žmogus yra kūniška ir dvasinė būtybė"? Kokiais savo kasdienybės veiksmais žmonės realizuoja šią teoriją? Kuo intelektas skiriasi nuo proto? Ką vadiname objektiniu mąstymu? Kokia svarbiausia intelektinio pažinimo funkcija? Kas yra refleksija? Koks gyvūno santykis su jį supančia aplinka? O žmogaus? Kokio žinojimo pakanka norint manipuliuoti gyvūnais (ir žmonėmis)? Kaip refleksija yra susijusi su savimone? Kaip savimonė yra susijusi su laisve? Kaip laisvė yra susijusi su refleksija? Ar laisvi yra žmonės savo kasdieniuose veiksmuose? Kokioje būsenoje žmogus iš tiesų neturi sąmonės? Ar galima mūsų sąmonėje išskirti tam tikrus sąmoningumo "laipsnius"? "Dauguma žmonių didžiąją (o gal net ir absoliučią) savo laiko dalį nemąsto". Kokie turiniai vyrauja kasdienėje sąmonėje? Kaip savo kasdienybėje žmogus patiria pasaulį? Trumpai nusakykite, kas yra būdinga jo empiriniam patyrimui. Kuo dabarties suvokimas skiriasi nuo bet kokio vaizduotės pagimdyto vaizdinio apmąstymo? Ar esama laisvės nemąstančioje būsenoje? Kokiose natūraliose situacijose pastebime prigimtinį sąmonės siekį "busti" ir pilnai įsisąmoninti dabarties empirinę patirtį? Kokia yra neklausiančioje būsenoje gyvenančio žmogaus savimonė? Kas yra tikrasis neklausiančioje būsenoje gyvenančio žmogaus veiksmų "subjektas"? Į ką nurodo pagrindinis ir dažniausias žmogaus veiksmų motyvas "taip reikia"? Kaip yra susijęs mano gyvenimo prasmės ir manojo "aš" kaip unikalaus asmens pažinimas? Kuo pavojingas nuoširdžiai iškeltas gyvenimo prasmės klausimas? Ar tikrai reflektyvių – filosofinių klausimų vengimas padeda būti laimingesniu? Koks žmogaus santykis su jo paties prigimtį aiškinančia teorija? Kokias galimybes atveria antropologinių teorijų gausybė? Paskaitose kalbėjome apie astronominį Koperniko perversmą. Kokiais argumentais Kopernikas grindė savąją astronominę sistemą? Kokiais argumentais remdamasis Kopernikas įrodė, kad Žemė "turi būti" apvali? Koks yra pasaulėžiūros vaidmuo moksliniuose tyrinėjimuose? Ką vadiname empiriniu patyrimu? Parinkite patyrimo pavyzdžių, kurių tradicinė vakarietiška patyrimo samprata nepaaiškina. Koks yra ryšys tarp materijos ir empirinio patyrimo sampratų? Savais žodžiais paaiškinkite moderniojo mokslo prielaidas: "mokslas tiria faktus; mokslinis tyrimas yra deskripcija; mokslinis tyrimas yra ir privalo būti objektyvus". Kas yra tiesa pagal tradicinę tiesos sampratą? Kokios kyla problemos norint nustatyti teiginio teisingumą pagal šią sampratą? Kas yra tiesa pagal tradicinę tiesos sampratą? Kokios kyla problemos norint nustatyti teiginio teisingumą pagal šią sampratą? Kokia yra mokslo dėsnio galiojimo sritis? Kokie yra mokslinio dėsnio loginės formos požymiai? Ar gali mokslinio dėsnio visuotinumas būti patirtas ir įrodytas empiriškai? Ar gali mokslinio dėsnio būtinumas būti patirtas ir įrodytas empiriškai? Paaiškinkite, kodėl. Kaip galima būtų sukritikuoti priežastingumo dėsnio "moksliškumą" – parodyti, kad jis negali būti laikomas moksliniu teiginiu? Kas sąlygoja mūsų regimo vaizdo turinį? Kaip tradiciškai suprantama erdvė? Iš ko galime suprasti, kad erdvė yra ne tikrovės savybė, o žmogaus patyrimo forma? Kodėl matome trimatį vaizdą? Kaip tradiciškai suprantamas laikas? Iš ko galime suprasti, kad laikas yra ne tikrovės savybė, o žmogaus patyrimo forma? Paaiškinkite teiginį: "laikas yra apriorinė suvokimo forma – sąmonės, o ne daiktų savybė". Kokios yra pagrindinės intelekto kategorijų grupės? Kokią funkciją pažinime, anot Kanto, atlieka idėjos? Kokia visuma išreiškiama pasaulio idėja? Sielos? Dievo? Kuria prasme Kantas pažinimo procesą vadino sinteze? Kantas paskelbė, kad žmogaus pažinimas yra baigtinis, jis yra ribotas. Ko žmogus negali pažinti? Kokią filosofinę poziciją vadiname solipsizmu? Pakomentuokite eksperimento struktūrą ir jo eigą. Ką įrodo teigiamu atsakymu pasibaigęs eksperimentas? Ir mokslas, ir filosofija siekia tikrojo pažinimo. Kuo jie skiriasi? Antropologija. Filosofinė antropologija. Gamtinis priežastingumas. Meta. Metafizika. Metakalba. Metateorija. Racionali sąmonės dalis. Iracionali sąmonės dalis. Epistemologija. Filosofijos etika. Ontologija. Intelektas. Protas. Subjektas. Objektas. Modernus-postmodernus. A priori. A posteriori. Reiškinys. Daiktas savaime. Juslumas. Modalumas.
Rodyti daugiau
Darbo tipas:Namų darbai
Kategorija:
Apimtis:

16 psl.

Lygis:

1 klasė / kursas

Švietimo institucija:

Kauno Technologijos Universitetas

Failo tipas:

Microsoft Word 40.54 KB

Atrask reikiamos informacijos šiame darbe!Atsisiųsti šį darbą