Filosofijos įvadas (5)

Pasaulio prigimties (daiktų prado) problema ikisokratikų filosofijoje (Talis, Anaksimenas, Herakleitas, Anaksimandras, Parmenidas, Zenonas). Pitagorininkai ir Demokritas. Platono filosofija: idėjų teorijos ir anamnezės sampratos. Aristoteliškoji Platono kritika. Būties hierarchijos problema antikoje ir viduramžiais (Platonas, Aristotelis, Eriugena, Šv. Tomas Akvinietis). Realizmo ir nominalizmo ginčo esmė ir atstovai. Ontologinis ir kosmologinis Dievo būvimo įrodymai. Būties problema šiuolaikinėje filosofijoje (F. Nietzsche, E. Husserlis, M Heideggeris). Substancijos problema naujųjų laikų filosofijoje (R.Descartes, T.Hobbes, J. La Mettrie, G. Berkeley ir kt.). Grynasis protas ir pasaulinis protas, arba metafizikos problema I. Kanto ir G. Hegel filosofijoje. Racionalizmo ir empirizmo ginčas N. laikų filosofijoje (R. Descartes, J. Locke, D. Hume ir kt.). I. Kanto apriorizmo sąvoka. Apriorizmo problema arba negandos pokantinėje filosofijoje. Klasikinė tiesos samprata ir akivaizdumo teorija. Loginės darnos teorija ir pragmatinė tiesos samprata. Tiesa ir tikimybė. Mokslo žinių struktūra. Determinizmo problema: finalizmas ir kauzalizmas. Determinizmas, indeterminizmas, žmogaus laisvė. Determinizmas, indeterminizmas ir tikimybinis aprašymas. Socialinių reiškinių determinacijos problema. Pozityvistinės filosofijos bruožai (A.Comte). T.Khuno mokslo raidos samprata. I. Lakatoso mokslo raidos samprata. P. Feyerabendo "epistemologinio anarchizmo" samprata. K. Popperio mokslo metodo ir raidos sampratos. Empirizmo prasmės kriterijaus klausimo svarstymas loginiame empirizme ir kritiniame racionalizme. Mokslo metodo problema: dedukcionizmas ir indukcionizmas.