Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Platonas "Puota". Meilė ir jos dievas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Platonas "Puota". Meilė ir jos dievas

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įvadas. Meilė ir jos dievas Platono "Puotoje". Išvados.

Ištrauka

Senovės Graikų mąstytojai yra sukūrę įvairių teorijų, kuriose keliamos idėjos, problemos bei mintys ir šiandien atrodo drąsios bei nesenstančios. Įvairių krypčių filosofinių mokyklų raida bei sąveika sudarė sąlygas susiformuoti daugeliui filosofinių sistemų, kurios "maitina" ir šiandieninę filosofinę mintį. "Ilgai dominavęs gamtamokslinis pasaulio aiškinimas savo viršūnę pasiekė Demokrito materializme. Idealistinio mąstymo pradmenys atsiskleidė sofistų ir Sokrato filosofijoje. Juos išplėtojęs, Platonas sukūrė savo filosofiją – objektyvųjį idealizmą. Nuo tada filosofijoje ir atsirado Demokrito ir Platono linijos" (4).
Matyt, didžiulę įtaką išaugti Platonui, kaip filosofui, padarė jo, dvidešimtmečio, pažintis su Sokratu. Platoną žavėjo Sokrato teorijos bei gyvenimo principai. "Paskutiniuosius devynerius metus iki Sokrato mirties jis buvo vienas iš artimiausių Sokrato bičiulių ir klausytojų" (4).
Savo veikaluose, kurie laimingų aplinkybių dėka išliko visi, Platonas dažniausiai naudojosi Sokrato klausimų-atsakymų metodu, kurį jis mėgino suderinti su plačiu savo filosofijos užmoju. Sokrato metodas visų pirma reikalauja tiksliai formuluoti klausimą, atsakymas į kurį iš dalies paaiškintų tiriamąjį objektą ir suponuotų tolesnę jo analizę.
Platonas ieškojo tiesos, gėrio, grožio ir kitų idealų, kurie jo filosofijoje yra glaudžiai susiję. Siekdamas tuos idealus pagrįsti teoriškai, Platonas ieškojo visuotinių stabilių pagrindų, kurie padėtų paaiškinti pasaulį, žmogų, pažinimą bei gyvenimą. Tačiau Platono tarsi nedomino tai, ką jis matė. Mąstymo ir fantazijos galiomis jis kūrė abstrakčius idealus, o juos įgyvendinti patikėjo valstybei.
Platonas teigė, kad žmogų laimingą padaro meilė, kurią suprato kaip siekimą to, ko žmogui trūksta, nes "būtinai taip esti, kad geidžiame to, ko stokojame..." (2). Meilės objektas – tobulybė, pasireiškianti kaip grožis, kurį graikai labai intymiai siejo su gėriu. Reiškinių pasaulyje per grožį atsiskleidžia gėris. Grožis žavi ir stipriai jaudina sielą, tuo sužadindamas, anot Platono, atsiminimus iš idėjų pasaulio. Jis kaip Ariadnės siūlas, padedąs išbristi iš kūniškojo pasaulio chaoso ir pakilti iki esmės pažinimo. Todėl ir meilė tik palaipsniui atsiskleidžia, kildama nuo žemesniųjų gėrio formų prie aukštesniųjų. Pirmiausia ji įsiliepsnoja nuo kūniškojo grožio. Tačiau pamažu imama suprasti, kad sielos grožis vertingesnis už kūniškąjį grožį. Taip meilė ima aprėpti visą pasaulį, pamažu kildama iki grynojo grožio ir gėrio. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-10-12
DalykasFilosofijos referatas
KategorijaFilosofija
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis14.32 KB
AutoriusRamunė
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasJ. Čiurlionis
Švietimo institucijaVilniaus kooperacijos kolegija, VšĮ
FakultetasVilniaus skyrius
Failo pavadinimasMicrosoft Word Platonas Puota. Meile ir jos dievas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Vilniaus kooperacijos kolegija, VšĮ / 3 Klasė/kursas
  • J. Čiurlionis
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą