Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Heraklito filosofija
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Heraklito filosofija

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Herakl(e)ito filosofija. Įvadas. Herakl(e)ito gyvenimas. Visuotinio kintamumo ir pasaulio protingumo teorijos. Epistemologinės ir etinės refleksijos. Herakl(e)ito fragmentai. Išvados.

Ištrauka

Graikų filosofijos gimimas visiškai nesuvokiamomis aplinkybėmis tėra tik vienas iš graikų stebuklo aspektų. Radikalaus skeptiškumo galima pavadinti nežinojimo prezumpcija, nuostatų atsiradimas buvo visiškai unikalus – vienetinis – įvykis žmonijos sąmonėjimo istorijoje.
Tema aktuali todėl, kad to, kas įvyko Graikijoje, filosofijos tėvynėje, prieš daugiau nei pustrečio tūkstančio metų, kai helėnų mintis tapo skeptiškai minimalistinė bei orientuota į grynąją teoriją, reikšmės mes, regis, tinkamai nesuvokėme iki šių dienų, nes iki šiol neišmokome mąstyti taip šaltai ir taip švariai, kaip Herakl(e)itas. Jo mąstysena buvo kritiška ir problemiška. Tai buvo pirmasis filosofas, apie kurį žinoma, kad jis ne tik plėtojo savo mintis, bet ir kritikavo svetimas (Hume D., 1995). Herakl(e)itas, dar antikos laikais pramintas Tamsiuoju (matyt, jis buvo Kitas ir patiems senovės graikams, jau nekalbant apie mus!), pasakęs, kad prigimtis mėgsta slėptis, o nepasireiškianti dermė stipresnė už pasireiškiančią. Kuo derėtų pavadinti Herakl(e)itą? Lanko filosofu, Lyros filosofu – o galbūt mąstytoju, kuris, kaip visų dalykų pamatas, nepaisant viską nešančio srauto, gimdo pagal saiką įsižiebiančias ir prigęstančias daiktų formas? Herakl(e)itas buvo ir visada liks Kitas tiems, kurie jį suvokia vienpusiškai, pavyzdžiui, vien kaip srauto, nusinešančio absoliučiai viską, mąstytoją. Būtent šitokia etikete pažymėtas jis ir pateko į filosofijos istorijos vadovėlius.
Herakl(e)itas yra dialektinio mąstymo (visa yra priešybių vienybė ir kova) pradininkas. Jis savitai toliau rutulioja miletiečių tradiciją, nes ieško atsakymo į klausimus apie pasaulio daiktų atsiradimą, prigimtį, vienovę ir įvairovę prade – ugnyje. Herakl(e)itas visada buvo ir liks Kitas tiems, kurie jį laikys ateistu, nes šis mąstytojas, kosminę pasaulio tvarką laikęs nesukurta, patį ugninį šio pasaulio pamatą iš esmės pripažino esant dievišką, kadangi ugnį, amžiną pradą, laikė gyva ir nuovokia. Tamsusis filosofas liks Kitas ir tiems, kurie neįžvelgs, kad visas ištaras reikia skaityti kaip visumą ir iš paskirų fragmentų – tarsi tarpusavyje kovojančių priešybių – nuovokios minties galia ręsti nekintantį prasmės pamatą (Maceina A., 1994). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-12-28
DalykasFilosofijos referatas
KategorijaFilosofija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis22.74 KB
Autoriusilona
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2011 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/Dėstytojasdoc. dr. Saulius Lileikis
Švietimo institucijaLietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Heraklito filosofija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla / 1 Klasė/kursas
  • doc. dr. Saulius Lileikis
  • 2011 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą