Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Žmogaus be Dievo problema
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žmogaus be Dievo problema

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Dvasinis sutechnėjimas kaip utilitaristinis nihilizmas. Nihilizmas kaip žmogaus be dievo apraiška. Žmogaus be Dievo problema. Išvados.

Ištrauka

Ilgus amžius žmonių mąstyme Dievas dominavo kaip vienintelis būties centras. Tik Renesanso laikais žmogus ėmė suvokti save kaip savarankišką būtybę, kurios galia ir veikimas nėra pavaldūs dieviškajai valiai. Jis pats atsistojo į būties centrą, įtikinėdamas, kad moksliniais argumentais negalima įrodyti Dievo buvimo – dėl to galima tik lažytis. Religija ir mokslas galutinai išsiskyrė į atskiras sferas. Matomos realybės pažinimas užtrenkė nematomos begalybės jutimą. Stulbinančių technikos išradimų, didėjančios materialinės gerovės, besiplečiančių žmogaus teisių procese metafiziniai būties tęsiniai neteko pirmykštės reikšmės. Tikėjimą dieviškuoju pasaulio kūrėju pakeitė tikėjimas savaimine materijos evoliucija. Religijos tiesas išstūmė socialinės ir politinės ideologijos, o dievų ir šventųjų vieton atsistojo partijų bei valstybių vadai. Žmogaus egzistencija neteko ontologinių pamatų, o visuomenės moralė – amžinumo kriterijų.
Technika gali sukurti vis daugiau patogumų, bet ne technika gali nuveikti žmogaus dvasinę menkystę. Technika gali išrasti vis baisesnių naikinimo priemonių, bet ne technika gali įžiebti laisvės dvasią. Technika gali tapti suvedžiojimu į nihilizmą, bet ne technika gali iš nihilizmo išvesti. Technika padarė žmogų žemės viešpačiu, bet tik pats žmogus gali susikurti gyvenimą savęs vertą. Tai žmogų vis aštriau kreipia nuo technikos į save patį.
Tikėjimas suteikia žmogui vidinį tvirtumą: jūs galite atimti iš manęs laisvę, bet neatimsite mano šventų tiesų. Tikėjimas duoda žmogui siekimo jėgą, kuri veržiasi į nusibrėžtą tikslą ir persmelkia gyvenimą kilimo aukštyn įtampa. Tikėjimas pakelia žmogų idealumo sferon, kuri apgaubia jį taurumo spindesiu. Tikėjimas formuoja asmenybėje dvasingumo branduolį, nepasiduodantį viešpataujančios sistemos ar kasdienybės aplinkybių prievartai.

Nors nihilizmas iškilo technikos laikmetyje, netenka jo priežastiškai sieti su pačia technika. Pati technika nei veda į nihilizmą, nei apskritai blėsina tikėjimą. Būdama tik įrankis žmogaus rankose, technika negali žmogaus niekur vesti, kur pats neina. Todėl iš esmės technika nėra nei nihilistiška, nei antinihilistiška, tuo pačiu nei krikščioniškoji, nei antikrikščioniškoji jėga. Teisingai kitoje vietoje tas pats K. Jaspersas pastebėjo: "kaip technika veikia ir yra priimama, tai priklauso nuo dvasinio pasaulio, jo mąstysenos ir gyvenimo būdo, kuriame ji iškyla". Antra vertus, nors nihilizmas nėra technikos pasekmė, bet neatsitiktinai iškilo technikos laikmetyje. Technikos laikmečio vardas mūsų amžiui tinka ne tik dėl pasiekiamų techninių laimėjimų, bet ir dėl tos centrinės vietos, kurią technika užima mūsų laiko žmogaus gyvenime. Nihilizmas iškilo ne su pačia technika, o su technikos suabsoliutinimu, vienašališku į ją nusikreipimu ir tuo būdu paties žmogaus vidiniu sutechnėjimu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2012-03-15
DalykasFilosofijos referatas
KategorijaFilosofija
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis30.89 KB
AutoriusTomas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasBikulčius
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasPanevėžio institutas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zmogaus be Dievo problema [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Bikulčius
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą