Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Laisvės sąvokos paradigmos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Laisvės sąvokos paradigmos

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Isaiah’o Berlin’o "pozityvioji" ir "negatyvioji" laisvės. Klasikinė laisvės samprata. Platono laisvės samprata. Aristotelio laisvės samprata. Kritinės pastabos dėl negatyvios ir pozityvios laisvės sampratos. Išvados.

Ištrauka

Kokia yra Isaiah’o Berlin’o laisvės paradigma?
Kokia yra klasikinė laisvės paradigma: Platono ir Aristotelio laisvės sampratos?
Kaip ši klasikinė samprata matosi pro pirmosios paradigmos "akinius"?
Kadangi Platonas ir Aristotelis apie laisvę šneka iš esmės vien tik politiniame ar tiesiog socialiniame kontekste, tai ar šis faktas numato tam tikras filosofines įžvalgas?
Kodėl laisvo žmogaus gyvenimas taip tragiškai susiduria su demokratijos laisve? (užtenka prisiminti Sokrato pasmerkimą myriop arba Aristotelio paskutinį pabėgimą iš Atėnų – iš graikiškosios demokratijos židinio).
Nejaugi laisvės klausimas tėra vien politinė problema, t. y. ar apie laisvę diskutuojama tik tada, kai susikerta žmonių interesai?
Arba fundamentaliai keliant klausimą – kuo grindžiama politinė laisvė? ar prasminga šnekėti apie ontologinę laisvę – apie laisvę manyje dėl manęs? ar jau Platonui ir Aristoteliui rūpėjo pagrįsti tokią, Locke’o šneka, prigimtinę teisę į laisvę? Šie pastarieji trys klausimai yra šito rašinio tikslo gairės ir akstinai.


1. Isaiah’o Berlin’o "pozityvioji" ir "negatyvioji" laisvės

Neapibrėžtas žodis "laisvė" yra sodrus savo reikšmėmis ir interpretacijomis. Bet šis permainingas žodis turi dvi pamatines reikšmes, kurios itin išryškėja moralinės (ir kartu politinės) filosofijos istorijoje. Šias dvi reikšmes, remiantis Isaiah’u Berlin’u, galima išreikšti taip: pirma, laisvė nuo ko nors (arba laisvė nuo kažko), antra, laisvė kam nors (arba laisvė dėl kažko). Kaip matyti, tai du priešingi - pirmas negatyvus, antras pozityvus - žodžio "laisvė" apibrėžimo būdai. Atitinkamai yra vadintinos "laisvės": "negatyvioji" ir "pozityvioji" laisvė.
Abi "laisvės" suponuoja "kažką", nuo ko jos priklauso ir kas jas įgalina apskritai. Todėl galima sakyti, kad laisvė negatyviąja prasme iš esmės susijusi su prievartos arba kontrolės sritimi, kitaip sakant, ši laisvė priklauso nuo kontrolės griežtumo, o laisvė pozityviąja prasme susijusi su tos kontrolės šaltiniu, kitaip sakant, ją sudaro pats kontrolės šaltinis. Idant būtų dar aiškiau, galima sakyti, kad abi laisvės sąvokos glūdi atsakymuose į šiuos klausimus: "negatyvioji" laisvės prasmė paaiškės, kai atsakysime, "kokiu mastu valdžia kišasi į mano reikalus?" arba "ką aš esu laisvas daryti ar kuo esu laisvas būti?", o "pozityvioji" - kai atsakysime "kas mane valdo?" arba "kas man turi įsakyti, kuo aš turiu ir kuo neturiu būti, ką turiu ir ko neturiu daryti?" ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2012-04-03
DalykasFilosofijos namų darbas
KategorijaFilosofija
TipasNamų darbai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis23.89 KB
AutoriusRytis
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai1998 m
Klasė/kursas5
Mokytojas/DėstytojasNekrašas
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasFilosofijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Laisves savokos paradigmos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Namų darbai
  • 12 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 5 Klasė/kursas
  • Nekrašas
  • 1998 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą