Šperos.lt > Filosofija
Tiesos problema (3)Įvadas. Tiesos problema. Klasikinės tiesos problema. Akivaizdumo teorija. Loginės darnos teorija. Pragmatinės tiesos samprata. Tiesa ir tikimybė. Išvados. Skaityti daugiau
Tiesos problema (4)Įžanga. Klasikinė tiesos teorija. Akivaizdumo teorija. Loginės darnos teorija. Pragmatinė tiesos samprata. Tiesa ir tikimybė. Lietuvių filosofų mintys apie tiesą. Išvados. Skaityti daugiau
Tiesos problema (5)Įvadas. Kas yra tiesa. Tiesa kaip teisingumas. Įprasta tiesos savoka. Tiesos problema. Atotykio teorija. Koherencijos teorija. Konsensuso teorija. Tiesos vieta pažinimo teorijoje. Išvados. Skaityti daugiau
Tiesos problema filosofijojeTiesos Jėga prieš Prievartą. Teisingumas. Tiesos problema, arba Gando apie metafizikos mirtį paneigimas. Skaityti daugiau
Tiesos samprataĮvadas. Tiesos samprata. Antikos filosofų tiesos samprata. Pitagoras. Pironas. Platonas. Viduramžių filosofų tiesos samprata. Klemensas Aleksandrietis. Aurelijus Augustinas. Tomas Akvinietis. Rodžeris Bekonas. Renesanso filosofų mintys apie tiesos samprata. Nikolajus Kuzanietis. F.Bekonas. Benediktas Spinoza. Viljamas Džeimsas. Bertranas Raselas. Naujųjų laikų filosofų mintys apie tiesą. Kazimieras Narbutas. Juozas Grinius. Vosyliaus Sezemano. Išvados. Skaityti daugiau
Tiesos samprata (2)Įžanga, arba Tiesos sąvoka. Tiesa - tai transcendentalija. Teisingumas. Bendrasis teisingumas. Mainų teisingumas. Padalijimo teisingumas. Tiesos problema, arba Gando apie metafizikos mirtį paneigimas. Nepasitenkinimas klasikine tiesos koncepcija. Kiti keliai į tiesą. Pabaiga. Skaityti daugiau
TikėjimasFilosofijos rašinys apie tikėjimą. Tikėjimas. Dievas. Keliai į tikėjimą. Laimė. Laimės rūšys. Išmintis. Skaityti daugiau
Tikroji žmogaus būtis kaip laisvė ir atsakomybėĮvadas. Žmogaus būtis. Gyvenimo prasmės ir tikslo samprata. Vertybės – gyvenimo prasmės. Laisvė. Laisvės samprata pagal Epiktetą. Laisvės samprata pagal Hermaną Hesę. Laisvės sampratą pagal Alberą Kamiu. Laisvė pagal Viktor E. Frankl. Laisvės problema. Atsakomybė. Atsakomybė už savo galių vystymą. Produktyvaus žmogaus samprata. Atsakomybė pagal Žaną Polį Sartrą. Emanuelis Levinas ir atsakomybė. Fiodoras Dostojevskis "Broliai Karamazovai". Stefanas Cveigas. Atsakomybė. Laisvė – tai pasirinkimas ir atsakomybė. Fizinė laisvė. Socialinė laisvė. Politinė laisvė. Vidinė laisvė. Pasirinkimo laisvė. Religijos laisvė ir pamatinė žmogaus atsakomybė. Religijos laisvė ir visuomenė. Valstybė ir religijos laisvė. Išvados. Skaityti daugiau
Tomas Akvinietis. Renė DekartasTomas Akvinietis (1225-1274). Metafizinė būties teorija. Pažinimo teorija ir žmogaus koncepcija. Etinė koncepcija. Teisinė ir politinė doktrina. Renė Dekartas (Rene Descartes) (1596-1650). Gyvenimo kelio pasirinkimas. Naujo mokslo ištakose. Filosofijos pradžios. Skaityti daugiau
Tragiškumas ir komiškumasĮvadas. Tragiškumas ir komiškumas. Sąvokos. Kilmė, esmė ir estetinė funkcija. Skaityti daugiau
Ugdymo mokslo filosofijos, ugdymo teorijos ir ugdymo praktikos santykisPowerPoint pristatymas. Ugdymo mokslas. Edukologija. Mokslas. Filosofija. Ugdymo filosofija. Ugdymo filosofijos uždaviniai. Ugdymo filosofija: nagrinėjamos sritys. Ugdymo teorija. Ugdymo praktika. Ugdymas. Dvasingumas. Ugdymo filosofijos uždaviniai. Skaityti daugiau
Ugdymo paradigmos ir jų kaitaPowerPoint pristatymas. Ugdymo paradigmos ir jų kaita (chronologinis aspektas). Paradigma. Klasikinė ugdymo paradigma. Laisvojo ugdymo paradigma. Ugdymo paradigmos. Kliudė pagrindiniai klasikinės paradigmos trūkumai. Žinių charakteristikos. Skaityti daugiau
V. Džeimsas "Pragmatizmas"Viljamo Džeimso (Wiliiam James) knygos "Pragmatizmas" analizė. Viljamo džeimso pragmatizmo filosofija. Pragmatizmas. Pratarmė. Dabartinė filosofijos dilema. Skaityti daugiau
Vaidmenų atlikimas socialiniame ir asmeniniame gyvenimeĮvadas. Šeimos vaidmuo vaiko gyvenime. Darbo įtaka. Pašalinių žmonių įtaka. Įsijautimas į atliekamą vaidmenį. Fasadas. Išvada. Skaityti daugiau
Vakarų ir rytų šalių vertybių sąveikos bruožaiĮvadas. Bendra vertybės samprata. Kultūra. Rytų ir Vakarų kultūrų sąveika. Rytų kultūros propaguojamos vertybės. Vakarų kultūros propaguojamos vertybės. Išvados. Skaityti daugiau
Valstybė (3)Įžanga. Trys valstybės sąvokos elementai. Tauta kaip valstybės elementas. Termino "tauta" nepatogumas. Terminas "visuomenė" šiam valstybės elementui apibūdinti netinka. Netinka ir terminas "liaudis". Netinka ir "gyventojai". Netinka terminas "žmonės". Termino "tauta" pasirinkimo motyvai. Dvi "tautos": tauta populus, tauta – natio (nacionalinė tauta). Tauta populus– grynai kiekybinė individų daugybė ar masė. Vienintelė kokybinė tautos esmės žymė – jos žmonių ryšys su tam tikra teritorija. Ryšio su teritorija konstrukcija. Valdžios reikšmė tautos konstrukcijai. Tauta – populus yra teritorinė arba valstybinė tauta. Analoginis tautos elementas yra kiekviename socialiniame junginy. Valstybės elementas– tai ne patys sudarą tautą žmonės, bet tam tikri socialiniai valstybės funkcijai skiriami (sunaudojami) tų žmonių darbai. Teritorija, kaip valstybės elementas. Teritorija - konstruktyvinis valstybės elementas. Valstybei reikia aprėžto ir jos monopolizuoto žemės ploto. Teritorijos reikšmė valstybinis tautos - populi atžvilgiu. Teritorija - objektyvinė tautos konstrukcijos žymė ir objektyvinis dalyvavimo tautoje kriterijus. Subjektyvinis ir objektyvinis kitų socialinių junginių personalinio sąstato kriteriumas. Šio kriterijaus subjektyvizacija nacionalinėje tautoje ir bažnyčioje. Objektyvinis kriterijus neorganizuotuose ir pačios valstybės įkuriamuose organizuotuose socialiniuose junginiuose. Objektyvinis dalyvavimo valstybėje (tautoje) kriterijus. Pilietybės praradimas ir įgijimas. Teritorijos reikšmė valdžios atžvilgiu. Fizinio daikto valdymo faktas ir socialinė to valdymo teisė. "possessio" ir "dominium", kaip faktas ir kaip teisė. Socialinis viešpatavimas arba socialinis žmogaus valdymas. Valdančiojo įsakymas ir autonominis valdomųjų pasidavimas. Nors pasidavimas yra autonominis psichinis pasiduodančiojo aktas, tačiau pasidavimo motyvai yra veiktini. Socialinė galia įsakyti - "imperium". Teritorijos patarnavimai imperiumui. Teritorijos imperiumas. Teritorinio imperiumo padariniai svetimšaliams. Valstybė piliečiams ir svetimšaliams. Teritorija, kaip imperiumo aprėžimo veiksnys. Valtsybė – teritorinis socialinis junginys: vietos valstybė. Teritorijos, kaip valstybės elemento neigimas: Deguit. Teritorijos neigimas Petražycki´o doktrinoje. Karo okupacija. Tarptautinio valdymo mandatas. Condominium. Kolonijų valdymas. Teritorija federacijoje. Avalstybiniai Žemės Rutulio plotai: tam tikri žemės sausumos plotai ir atviroji jūra. Atviroji jūra – "res mullius", "res communis", "mare liberum". Uždarytoji ar teritorinė jūra. Teritoriniai vandenys. Laivai jūroje. Orlaiviai. Ekstreritorialumas arba diplomatinis imunitetas. Valdžia kaip valstybės elementas. Valstybė, kaip socialinis trijų savo elementų sujungimo faktas. Tarptautinio pripažinimo reikšmė. Valdžios sąvokos tezės. Valdomi ne patys žmonės, bet žmonių sąmoningi, valingi ir tikslingi valstybės socialinės funkcijos ribose darbai. Valstybinio junginio dalyviai skirstosi į valdančiuosius ir valdomuosius. Imperium´o neigimas. Skaityti daugiau
Valstybė (6)Įvadas. Platonas. Hėgelis. Nikolas Makiavelis. Išvados. Skaityti daugiau
Vertybės (5)Įžanga. Vertybės samprata. Vertybių formavimosi raida. Vertybių skalė. Išvados. Skaityti daugiau
Vertybės ir pareigos. Vertybių rūšysAksiologija. Vertybių rūšys. Estetikos vertybės. Vertybių klasifikacija. Vertybės objektas. Etika. Laiko slinktis. Gėrybės. Jaunuolio vertybės ir idealai. Brandaus amžiaus vertybės. Pareiga. Pareiga moralės požiūriu. Žmogui būdingi momentai, lemiantys jo padėtį pasaulyje. Vertybinis požiūris. Žmogaus esmė. Išvados. Skaityti daugiau
Vertybės ir pareigos. Vertybių rūšys ir hierarchijaĮvadas. Pareigų pliuralizmo spektras pagal Rossa. Vertybių hierarchija. Žmogau ir Dievo esminių vertybių santykis. Žmogus kaip vertybių suvokėjas. Vertybių pasaulis. Vertybių skirstimas į aukštesniąsias ir žemesniąsias. Estetinės vertybės. Vertybių prigimtis ir egzistavimo pobūdis. Išvados ir siūlymai. Skaityti daugiau
......