Estetikos mokslo objektas ir jo uždaviniai. Estetikos mokslo ryšys su giminiškais mokslais. Indų estetikos savitumai. Alamkarikų mokykla. Kašmyro simbolikos mokykla. Kinų estetikos savitumai. Konfucionizmo ir taoizmo estetika. Fengliu ("vėtros ir srauto") estetika. Peizažinės tapybos estetika. Intelektualų ("wenjenhua") estetika. Japonų estetikos savitumai. Zen estetikos tradicija. Heiano epochos estetika. Murasaki Shikibu ir Sei Shonagon. Islamo estetikos savitumai. Sufijų estetika. Antikos estetikos savitumai. Sokrato, Platono, Aristotelio estetika. Viduramžių estetikos savitumai. Ankstyvųjų viduramžių estetikos savitumai. Gotikos estetika. Renesanso estetika. Skaityti daugiau
Filosofinės minties raidaFilosofija, konspektas
(21 puslapis)
Filosofijos samprata. Žodžio "Filosofija" kilmė ir esmė. Filosofijos ištakos. Teorinis pasaulio ir žmogaus vietos jame aiškinimo būdas. Filosofijos raidos etapai. Filosofijos ir filosofavimo bruožai. Filosofijos struktūra. Filosofijos objekto problema. Filosofijos objektas. Filosofija ir religija. Būties samprata. Heraklitas iš Efeso. Elėjos mokykla (Ksenofanas, Parmenidas). Sokratas. Būties paieškos kelias. Sokrato metodas. Kinikų ir stoikų mokyklos. Viduramžių filosofijos pamatinė prielaida. Bažnyčios Tėvų vaidmuo. Šv. Augustinas. Amžinybės ir laiko koncepcija. Filosofinio pažinimo specifika. Racionalizmo ir empirizmo ginčas. Blezas Paskalis (Blaise Pascal): Mokslo, tikėjimo ir amžinybės sintezės paieškos. Frydricho Hėgelio (Friedrich Hegel) absoliutinės idėjos raidos etapai. Hermeneutika. Egzistencializmo filosofijos esmė. Tikrasis ir netikrasis žmogaus egzistavimo būdai. Martinas Heidegeris (Martin Heidegger). Būties užmarštis. "Būtis ir laikas". Žanas Polis Sartras (Jean-Paul Sartre). Būtis ir niekas. Alberas Kamiu (Albert Camus). Egzistencijos absurdas. Karlas Jaspersas (Karl Jaspers). Būties samprata. Globalizacija (filosofinis aspektas). Pasekmės žmogui. Skaityti daugiau
Filosofų būties teorijosFilosofija, konspektas
(5 puslapiai)
Būties termino reikšmės Aristotelio filosofijoje. Platono gnoseologija (žinojimas). Platono idėjų teorija. Parmenido filosofija. Dekarto būties teorija. Skaityti daugiau
Gėrio problema filosofijojeFilosofija, konspektas
(8 puslapiai)
Įvadas. Adomas Rasijus. Apie būdus kilmingumui išlaikyti. Vilniaus Gaonas. Tobulėjimo keliu. Adomas Jakštas. Pikto problema. Vydūnas. Dora yra, kas dorina. Jonas Vabalas-Gudaitis. Sąžinės gamtiškumas. Antanas Maceina. Sąžinės problema. Stasys Šalkauskis. Gyvoji dvasia ir jaunatvė. Levas Karsavinas. Apie tobulybę. Marksistinis požiūris. Bronius Kuzmickas. Kas yra laimė? Romanas Plečkaitis. Tolerancija. Juozas-Leonas Savickas. Vertybės ir dorybės. Skaityti daugiau
Grožis (3)Filosofija, konspektas
(9 puslapiai)
Įvadas. Grožio sąvokos samprata. Grožio ir bjaurumo priešybė. Kas yra menas. Dorovės principai mene. Estetikos kaip savarankiško mokslo ištakos. Estetikos koncepcijos. Estetikos sąsaja su menu. Šiuolaikinė kultūra ir estetika. Išvados. Skaityti daugiau
Intuityvizmo estetikaFilosofija, konspektas
(7 puslapiai)
Intuityvistinė A. Bergsono meno filosofija. A. Bergsono meno ištakos. A. Bergsono romantinė ir iracionalistinė tradicija. Intuityvistinė A. Bergsono meno filosofija. B. Kročės meno filosofija. B. Kročės meno filosofijos kontūrai. B. Kročės veikalas: "Grynoji intuicija ir lyrinis meno pobūdis" intuityvistinėje B. Kročės meno filosofijoje "intuicijos" sąvoka. A. Bergsono ir Kročės koncepcijų individualumas. Skaityti daugiau
Kalbos filosofijaFilosofija, konspektas
(7 puslapiai)
Frege’s loginiai kalbos tyrinėjimai. Loginės mokslo kalbos samprata Russello filosofijoje. Unifikuoto mokslo universali kalba (Carnap‘as). Filosofinė kalbos problemų analizė Wittgenstein`o kūryboje. Kalba kaip pasaulio atvaizdas (Wittgenstein‘as). Universalios mokslo kalbos kritika (Popper’is, vėlyvasis Wittgenstein’as). Wittgenstein‘o kalbos žaidimų teorija. Kalbos vartojimo ir supratimo "Filosofiniai tyrinėjimai". Mokslo raidos ir sąvokų turinio kaitos filosofiniai tyrimai (Toulmin‘as, Feyerabend‘as). Skirtingų teorijų "susišnekėjimo" problema (Feyerabendas). Reikšmės ir prasmės atskyrimas Frege‘s teorijoje. Empiristinė kalbos prasmingumo analizė (R. Carnapas ir kt.). Kalbos prasmingumo samprata Wittgensteino filosofijoje ir jos pokyčiai. Metaforos samprata filosofijoje. Metaforų vaidmuo moksliniame pažinime. Supratimas ir interpretacija. Kalbinis pasaulio matymo būdas. Kalba kaip visuminės patirties išraiška. Kalba — žmogaus buvimo istorijoje būklė. Skaityti daugiau
Kalbos filosofija (2)Filosofija, konspektas
(6 puslapiai)
Kalbos filosofijos samprata. Kalbos filosofijos problemos. Kalbos filosofijos šiuolaikinė sklaida (įvairovė). Kalba kaip filosofijos objektas. Kalbos tyrinėjimai Antikoje. Kalbos vaidmuo Platono filosofijoje. Kalbos tyrimas Aristotelio filosofijoje. Mokslinio mąstymo formavimas sen. Graikijoje ypatumai/skaičiaus samprata Senovės Graikų filosofijoje. Loginiai kalbos tyrinėjimai Viduramžiais. Matematikos kaip universalaus mokslų metodo ir universalios kalbos samprata naujaisiais laikais. Natūralios kalbos kritika naujaisiais laikais. Universalios kalbos idėja ir jos realizacija Leibnico "characteristica universalis". Skaityti daugiau
Kultūrų filosofijaFilosofija, konspektas
(7 puslapiai)
Universalios kategorijos. Vieno rakto teorijos. Daugiaplotmės teorijos. Tapatybės logikos. Tvarkos (orientuotis pagal netvarkas). Santykis tarp tvarkos sampratų ir deviantiško elgesio interpretacijų. Netvarkos. Centrai ir periferijos. Percepcinės struktūros. Kultūros veiklos sąlygos . Moraliniai veiksmingumai. Skirtumas tarp tradicijos ir ideologijos. Civilizacijos samprata. Civilizacinio lygio procesai. Kultūrų modernėjimai. Skaityti daugiau
Meilės samprataFilosofija, konspektas
(12 puslapių)
Ar meilė yra menas? Meilė – atsakymas į žmogaus egzistencijos problemą. Meilės veikla. Tarpasmeninio sąryšio poreikis. Meilės objektai. E. Fromo ir Z. Froido samprotavimai. Meilės praktika. Meilės prigimtis. Skaityti daugiau
MetodologijaFilosofija, konspektas
(9 puslapiai)
Metodologija. Tyrimų metodai. Teoriniai metodai. Empiriniai metodai. Skaityti daugiau
Mitinis pasaulėvaizdisFilosofija, konspektas
(20 puslapių)
Mitinis pasaulėvaizdis, Natūrfilosofai, Ką mąstė trys Mileto filosofai, Niekas nestovi vietoje, Atėnų filosofija, Helenizmas, Dvi kultūrinės sanklodos, Viduramžiai, Renesansas, Barokas, Švietimas, Trumpai apie Marksą, Darviną ir Froidą, Mūsų laikai. Skaityti daugiau
Pažinimo filosofijaFilosofija, konspektas
(6 puslapiai)
Pažinimo problemos tapsmas ir raida Graikijoje: pitagorininkai, Elėjos mokykla, sofistai, Sokratas. Viduramžių gnoseologijos ypatumai: tikėjimo ir žinojimo santykis, Aurelijaus Augustino gnoseologijos idėjos, scholastikos ginčai dėl universalijų (nominalizmas, realizmas, konceptualizmas). Naujųjų laikų realizmas ir empirizmas (sensualizmas). Platono ir Aristotelio gnoseologijos ypatumai. Politija. Skepticizmas. I. Kanto pažinimo filosofijos esmė. Skaityti daugiau
Pažinimo filosofija. Naujųjų laikų realizmo ir empirizmo principaiFilosofija, konspektas
(8 puslapiai)
Pažinimo filosofijos tema. Pažinimo problemos atsiradimo tema. Viduramžių gnoseologijos ypatumai: tikėjimo ir žinojimo santykis, Aurelijaus Augustino gnoseologijos idėjos, scholastikos ginčai dėl universalijų (nominalizmas, realizmas, konceptualizmas). Naujųjų laikų realizmo ir empirizmo principai. Realizmas. Empirizmas. I. Kanto pažinimo teorijos esmė(transcendentalizmas, apriorizmas, noumenai, fenomenai, pažinimo kategorijų prigimtis, sprendinių rūšys, erdvė ir laikas, Dievo, pasaulio ir sielos kategorijos, proto antinomiškumas). Žmogaus filosofija: tema pasąmonė. Pasąmonės fenomenas. Froidizmo esmė (psichikos struktūra, struktūros padalinių funkcijos, malonumo ir realybės principai, savisaugos mechanizmas, indvidualios pasąmonės formavimosi fazės, libido energija, sublimacija, Eroto ir Tonato principai). Neofroidizmo esmė. Alfredas Adleris. K.G. Jungas. E. Fromas. E. Bromas. Kultūros fenomeno tema. Kultūros sąvokos kilmė ir jos aiškinimas filosofijoje. Kultūros filosofijos atsiradimo sąlygos (susvetimėjimo problema). "Civilizacijos" sąvokos prasmės. "Vienalinijinės" kultūros (natūra) kilmės ir raidos teorijos. Kultūrinis realityvizmas. Teistinės koncepcijos. Kultūros morfologija superkultūra, subkultūra, kontrkultūra, paribio kultūra, materialinė kultūra, dvasinė kultūra. Tautos ir tautiškumo tema. Tautų kilmės teorijų atsiradimo prielaidos. Pagrindinės tautų ir nacijų atsiradimo teorijos. Tautos ir nacijos apibrėžimai, sąvokų giminingumas ir netapatumas. Tautų formavimosi veiksniai. Tėvynė, tėviškė, gimtinė (ontologinė ir psichologinė tėvynės sąvokos prasmė). Nacionalizmas ir jo atmainos. Tautinis aklumas ir nutautėjimas. Tautinis pašaukimas ir tautos prasmė. Skaityti daugiau
Platonas "Valstybė"Filosofija, konspektas
(6 puslapiai)
Platono "Valstybės" 8, 9, 10 knygų planas punktais Skaityti daugiau
Politinė filosofijaFilosofija, konspektas
(48 puslapiai)
Politinė filosofija kaip praktinė filosofija (jos objektas ir prasmė) – kodėl jūsų nuomone yra svarbu studijuoti politinę filosofiją. Koks politinės filosofijos santykis su moralės filosofija: kuriam modeliui jūs labiau pritariate: Platono ir Aristotelio ar Locko ir Nozicko? Pagrįskite. Loginis pozityvizmas. Loginio pozityvizmo įtaka politinei filosofijai. Ar socialiniai mokslai gali būti nevertybiški? Pagrindinių praktinės filosofijos srovių (Deontologijos, utilitarizmo ir dorybių etikos) trūkumai ir privalumai. Kokie yra pagrindiniai deontologinės normatyvinės teorijos trūkumai ir privalumai? Kokie yra pagrindiniai utilitarizmo ir dorybių etikos skirtumai ir panašumai? Dvi moralios politikos versijos: Aristotelis ir Platonas vs modernus kolektyvizmas. Kokie jų pranašumai, skirtumai, privalumai ir pavojai. Moralės ir politikos derinimo problema: J. Locke, R. Nozick, J. Rawls. Privalumai ir trūkumai. Moralės ir politikos nesuderinamumas: Machiavelis, Nietzsche, A. Schweitzeris. Ką turėjo omeny Machevellis teigdamas, kad politikoje negalioje visiems bendri moraliniai principai, bei tai, jog sukurti ir išsaugoti laisvą santvarką pagedusių papročių visuomenėje beveik neįmanoma? Ar teiginys, jog politika turi būti morali yra teoriškai korektiškas? Jei taip, kaip jūs apibrėžtumėte moralią politiką? Locke politinės laisvės samprata: individo ir valdžios santykis. Ar jus įtikina Locke‘iškas problemos sprendimas? I.Kanto laisvės kaip moralinės autonomijos paskata. Ar jūs sutinkate, kad neįmanoma būti laisvam be moralės? Geros valios samprata. Koks yra J.S. Millio žalos principas ir kokia yra jo politinė reikšmė? Kuo skiriasi I. Berlino negatyvi nuo pozityvios laisvės sampratos? Kaip laisvę supranta F.Nyčė ir Foucault? Kuo ji skiriasi nuo modernios/tradiciškos laisvės sampratos? Šiuolaikinio liberalizmo samprata. Ar sutinkate, kad liberalizmas yra vyraujanti nūdienos politinė teorija ir praktika? Bendrais bruožais apibūdinkite šiuolaikinio liberalizmo sampratą. Ar sutinkate, kad liberalizmas yra vyraujanti nūdienos politinė teorija ir praktika? J. Rawlso teisingumo samprata: ar sutinkate, jog pirminėje pozicijoje žmonės būtinai pasirinktų du Rawso teisingumo principus? Kokia yra R. Nozicko teisingumo sampratos esmė ir kuo ji reikšminga. Kokie yra A. Macintyre‘o politikos sampratos bruožai? Hermeneutinės filosofijos principai: kokią reikšmę politiniame mąstyme turi hermeneutinis/supratimo ratas? Hermeneutinės tradicijos versus koncervatorių tradicijos sampratos: kokie jų skirtumai ir panašumai? Bendrais bruožais apibūdinkite bendrojo gėrio sampratą aristoteliškoje politinėje filosofijoje. Bendrais bruožais apibūdinkite "postmodernizmo" sąvoką politinės filosofijos kontekste. Ar jūs sutinkate su Nietzsche’s teiginiu, kad gyvename kultūrinio nuosmukio sąlygomis? Ar iš tikrųjų nūdienos kultūra persmelkta nihilistinėmis vertybėmis? Kiek Foucault‘s seksualumo genealogija yra politiškai reikšminga? Ar pritariate Foucault minčiai, jog mokslinis (ar pseudo-mokslinis) diskursas ne tiek atranda, kiek sukuria mūsų seksualumą? Ką Foucault turi omenyje sakydamas, jog politinėje filosofijoje karaliaus galva dar turi būti nukirsta? Ar jus tai įtikina? Bendrais bruožais apibūdinkite Z. Freudo ir jo šeimos idėjų įtaką XX (20) amžiaus vartotojiško kapitalizmo išsivystymui Amerikoje. Kokie yra vartotojiško kapitalizmo trūkumai ir privalumai? Skaityti daugiau
Religijos filosofija. Religijos filosofijos svarstymas. Religija filosofiniu požiūriu. Mistinė patirtis. Antikos filosofas Kritijas. Lukrecijus. Nyčė. A. Kenterberietis. Tomas Akvinietis. B. Paskalis. Sokratas. Plotinas. Rudolf Otto. Skaityti daugiau
Religijos filosofijaFilosofija, konspektas
(5 puslapiai)
Substancija, Akcidentas, Būtis, tapsmas, Potencija, Dievo buvimo įrodymai, Etika, Etikos suskirstymai, Kas yra filosofija? Skaityti daugiau
Rusų filosofijaFilosofija, konspektas
(15 puslapių)
Rusijos filosofijos formavimosi prielaidos ir pagrindiniai Rusijos filosofijos ypatumai. Periodizacija. Rusijos filosofijos ypatumai. Rusų filosofijos ypatumai. Pasaulietinės kultūros formavimasis XVIII amžiuje ir Rusijos filosofijos pirmieji žingsniai. Sekimas prancūzų švietimo filosofijos tradicija. Bandymas sukurti naują pasaulietinę Rusijos ideologiją. Rusijos masonų veikla. Zapadnikai ir Slavofilai. M. Bakuninas ir A. Gercenas. Rusijos visuomenės radikalėjimas XIX amžiaus antroje pusėje. Dostojevskis ir Tolstojus. Vėlyvieji Slavofilai. Vasilijus Rozanovas ir Konstantinas Leontjevas. Didieji Rusu filosofai. Vladimiras Solovjovas. Rusijos visuomenės idėjinė poliarizacija XX amžiaus pradžioje. Revoliucinės ideologijos. Skaityti daugiau
Sąmonė ir pasąmonėFilosofija, konspektas
(4 puslapiai)
Sąmonė. Sąvokų, giminingų sąmonės sąvokai, vartojimas filosofijoje. Kilmės teorijos. Sąmonės rūšys. Sąmonės lygmenys. Sąmonės atributai. Savimonė. Pasąmonė. Froidizmo esmė. Neofroidizmo esmė. Skaityti daugiau
