Šperos.lt > Filosofija > Filosofijos šperos
Filosofijos šperos

(51 darbai)

Filosofija (92)Filosofijos kilmė ir šaltiniai/būsenos ir ypatumai. Filosofija ir mokslas. Pirmosios Graiku filosofinės mokyklos. Sofistai ir skeptikai. Sokrato asmenybė ir filosofija. Platono filosofijos pagrindai. "Olos alegorija" reikšmė. Aristotelio filosofijos dorybės apibrėžimas. Stoicizmas. Šv Augustino laiko (trukmės)analize. Naujųjų amžių racionalizmas. R. Dekartas (Rene Descartes). G.W.F. Hėgelis (Friedrich Hegel)(dvasios raidos pakopos. Gnoseologija: pažinimo ribos ir šaltiniai. F. Nyčė (Friedrich Nietzsche): antžmogio idėja, tradicines morales kritika. S. Kirkegoras (Soren Kierkegaard): estetinio ir etinio pasirinkimo skirtumai. Egzistencializmo filosofijos pagrindinės problemos. A. Kamiu (Albert Camus): absurdo savoka, šaltiniai. Absurdo herojaus bruožai. J.P. Sartras (Jean-Paul Sartre): laisvės ir atsakomybės problemos. E. Frommas turėjimas ir buvimas kaip egzistencijos alternatyvos. Tiesos problema. Skaityti daugiau
Filosofija (94)Filosofijos kilmė ir šaltiniai. Filosofijos santykis su mokslu, menu, religija. Filosofija ir kultūra. Pasaulėžiūros problema. Antikinės filosofijos bruožai. Daiktų pradas paieška Graikų filosofija arba tik sokratinė filosofija. Daiktai ir idėjos. Poaristotelinė filosofija. Viduramžių ir renesanso filosofijos problema. Pažinimo šaltinio problema. Filosofijoje. Kanto apriorizmo teorija. Tiesos problema filosofijoje. Klasikinė tiesos samprata. Tiesos samprata. Žmogaus problema filosofijoje. Antikinės filosofijos bruožai. Žmogus ir aplinka, visuomeniškumas. Skaityti daugiau
Filosofija (95)Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofija ir kiti mokslai. Filosofija ir religija. Būtį aukštinančios filosofijos sąvokos. Būties aiškinimas Platono filosofijoje. Būties aiškinimas Aristotelio filosofijoje. Voliuntarizmas – valios ir proto santykis (Shopenhaueris). Pažinimą aukštinančios filosofijos sąvokos. Racionalistinė pažinimo samprata. Empiristinė pažinimo samprata. Substancijos samprata racionalistinėje filosofijoje. Substancijos samprata empiristineje filosofijoje. Nominalizmo ir empirizmo santykis. Reiškinys ir daiktas savaime- apriorizmas. Intelektas ir protas Kanto filosofijoje. Grynojo proto idėjos ir antinomijos. Laiko ir erdvės samprata Kanto filosofijoje. Pozityvistinė pažinimo samprata. Verifikacija. Aiškinimas ir supratimas. Hermeneutika. Žmogų aiškinančios filosofinės sąvokos. Žmogus - individualybė, asmuo, asmenybė. Esmė ir egzistencija egzistencialistinėje žmogaus sampratoje. Žmogaus egzistencija. Laisvė, rinkimasis, atsakomybė. Individo ir tautos tapatumo problemos. Pažinimas ir vertinimas. Vertybės ir gerybės Vertybių rūšys. Asmenybės ir vertybės. Vertybės, pareigos, normos. Benediktas Spinoza. G.V. Leibnicas. Renė Dekartas. Aristotelis. Platonas. Johnas Lokas. Imanuelis Kantas. Antanas Maceina. Erichas Fromas. Abrahamas Maslou. Martynas Heideggeris. Juozas Girnius. Siorenas Kierkegoras. Žanas Polis Sartras. Šv. Augustinas. Vosylius Sezemanas. Skaityti daugiau
Filosofija. Filosofijos esmėFilosofijos kilmė. Filosofijos paskatos. Filosofijos esmė. Pagrindinės filosofijos problemos. Antropologija. Būties teorija. Ontologija. Būtis. Tikrovė. Daiktai ir idėjos. Idealizmas. Platonas. Daikto idėja. Aristotelis. Kantas ir Nyčė. Egzistencijos filosofijos pradininkai. Froidas. Skaityti daugiau
Filosofijos įvadas (3)Filosofijos prigimtis ir paskirtis. Filosofija ir pasaulėžiūra. Filosofijos objekto sampratos kitimas filosofijos istorijoje. Filosofinio pažinimo specifika. Filosofijos metodas. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir menas, religija, medicina. Būties problema. Būties ir būtybės santykis. Būtis: vienio, daugio ir judėjimo problema. Aktualioji ir potencialioji būtis. Substancija ir akcidencija. Materiali ir nemateriali substancija. Porfyrijaus medis. Materialioji būtis. Materijos samprata. Filosofinė ir gamtamokslinė materijos samprata. Materijos ir formos vienovė. Esmė ir būtis. Kūnas ir jo savybės. Erdvė ir laikas. Visatos filosofinė samprata. Vitalinė ir psichinė būties forma. Gyva būtybė. Jusli būtybė. Evoliucijos filosofinė interpretacija. Evoliucija ir tikslingumo problema. Dvasinė būtis. Siela ir dvasia. Žmogus ir Dievas. Tikėjimo filosofinė interpretacija, jo prasmė ir reikšmė žmogaus gyvenime. Priežastingumo problema. Dėsnio samprata. Būtinumo ir atsitiktinumo santykis. Gamtinių ir socialinių reiškinių determinacijos specifika. Būtinumas ir laisvė. Žmogaus problema. Žmogaus gyvūniškumas ir transcendentalumas, istoriškumas ir socialumas. Žmogaus santykis su žmogumi. Meilė kaip šio santykio pagrindinis principas ir jos filosofinė interpretacija. Pažinimo problema. Jos esmė ir raida filosofijos istorijoje. Empirizmas ir racionalizmas. Apriorizmas. Atspindžio teorija. Mokslinis pažinimas ir mokslas. Mokslas kaip socialinė institucija ir žinių sistema. Mokslo pažangos problema. Mokslo raidos teorijos. Scientizmas ir Antiscientizmas. Pažinimas ir tiesos problema. Klasikinė tiesos samprata. Akivaizdumo teorija. Loginės darnos teorija. Pragmatinė tiesos samprata. Tiesos problema. Subjektyvi ir objektyvi, absoliuti ir santykinė tiesa. Mokslinė, loginė, moralinė, religinė, meninė, istorinė tiesa. Žmogaus gyvenimo prasmės problema pagal "Jobo dramą". Kančios prasmė žmogaus gyvenime pagal "Jobo dramą". Egzistencinio mąstymo samprata. Ribinė situacija kaip egzistencinio mąstymo žadintoja. Skaityti daugiau
Filosofinė antropologijaTendencija. Pažinimas. Instinktas. Aistra. Valia. Laisvė. Egoizmas. Pasirinkimas. Žmogus. Absoliutizmas. Dievas. Skaityti daugiau
Filosofinio mąstymo specifikaFilosofinio mastymo specifika. Ikiplatoninė antikos ontologija. Ikiplatoninė antikos antologija. Sofistai ir Sokratas. Platono antologija kaip eidosų teorija. Kosmologinė ir teologinė visuomenės samprata. Renesanso antropocentrinis mąstymas. Didžiausiu autoritetu tampa Platonas. Skaityti daugiau
Geležies amžius: nauji sukimo mechanizmai, Atėnų demokratija, vergovė ir karai, nauji judėjimo įrenginiai (vandens malūnas) (1100 m. pr. Kristų – 500 m. e. m.)Technikos filosofijos referatas apie geležies amžių. Apie Geležies amžių ir kaip jis pakeitė visuomenę (bendrąja prasme). Nauji sukimo mechanizmai. Nauji judėjimo įrenginiai. Atėnų demokratija; vergovė bei karai. Skaityti daugiau
Imanuelis KantasImanuelis Kantas, jo filosofinės pažiūros. Skaityti daugiau
Kultūros filosofija (2)Kultūros ir kultūros filosofijos samprata. Antropologinės kultūros prielaidos. Kultūrinis veiksmas. Kultūra kaip ženklų arba simbolių visuma. Kultūra ir civilizacija. Kultūros filosofijos ištakos. Kultūros filosofijos santykis su istorijos. filosofija ir filosofine antropologija. Kultūros filosofija ir kultūrinė antropologija. Susidūrimas su Kitu Renesanso epochoje kaip kultūrinės antropologijos prielaida. Trys antropologijos lygmenys pagal Kantą (Immanuel Kant). Kultūrinė antropologija kaip mokslas apie primityvias kultūras. Kultūrinė antropologija ir istorija. Evoliucionizmas Difuzionizmas. Funkcionalizmas. Struktūralizmas. Reliatyvizmas kultūrinėje antropologijoje. Kultūrinė antropologija ir fenomenologija. Kultūros fenomenologija. Kultūros ir gamtos perskyros kritika. Kultūros aprašymas iš vidaus kaip iš išorės. Suvokimo ir jo struktūrų aprašymas Ortegos y Gasseto (Jose Ortega y Gasset) kultūros fenomenologijoje. Fenomenologinė gyvenamojo pasaulio samprata. Haidegeriška (Martin Heidegger) pasaulio pasauliškumo eksplikacija. Husserlio (Edmund Husserl) fenomenologija ir kultūros filosofija. Kultūros samprata A. Maceinos filosofijoje ir kultūros fenomenologijos galimybės. Kultūrų tipai. Techninė – instrumentinė kultūra. Idealybių kultūra. Praktinė kultūra. Kultūra ir vertybės. Etiniai kultūros pagrindai. Skaityti daugiau
Socialinė filosofija (3)Socialinių idėjų raida Antikoje. Intersubjektyvusis elgesio vertinimo principo grindimas (Kantas). Klasikinis liberalizmas. Objektyvusis elgesio vertinimo principo grindimas. Asmens samprata krikščioniškoje Europos kultūroje. Laisvės įgyvendinimas laisvės srityje. Marksizmas, totalitarizmas (nominalistinė pakraipa). Konservatizmas. Socializmas. Elgesio vertinimo principo įgyvendinimo būdai (Jungo schema). Subjektyvusis elgesio vertinimo principas. Nominalistinės socialinės raidos modelis (vertybės). Krikščioniškoji socialinė teorija. Esencialistinis socialinės raidos modelis. Socialinių teorijų raida. Skaityti daugiau