Ontologija filosofijos istorijoje. Ontologijos terminai. Buvimo apmąstymas. Buvimas kalboje. Indoeuropiečių kalbose randame tris šaknis buvimui įvardinti. Ontologijos klausimai. Klausimo perspektyva. Ontologinių klausimų apžvalga. Būties klausimas. Buvimo klausimas. Heideggerio Seinsfrage. Būtį ir nebūtį patirti ir pažinti galima tik kaip galimybę. Sąvokinis būties apibrėžimas. Nebūties suvokimas, sąvokinis apibrėžimas. Nebūties patirtis. Siaubas kaip būties atvertis. Baimė sutelkia žmogaus dėmesį į jo egzistencijos faktiškumą. Mirties akivaizdoje išgyvenamas siaubas atveria būtybių visumą. Tad nebūtis yra būtybės atverties galimybės sąlyga, ta perspektyva, kurioje tegalima pamatyti būtį. Nebūtis kaip būties suvokimo perspektyva. Bet kokiam suvokimui reikalinga perspektyva. Suvokimo perspektyva kaip transcendencijos įsteigimas. Nebūtis yra galimybės pagrindas. Pastovumas ir kitimas. Dvi antikinės pozicijos. Heraklitas – pasaulio pradas yra ugnis. Parmenidas: visa, kas yra, – yra būtis. Aristotelis. Kas yra judėjimas? Aristotelio sprendimas. Naujas nebūties vaidmuo: Nebūtis yra galimybės pagrindas. Faktiškumo ir egzistencialumo perskyra. Faktiškumas. Egzistencialumas. Baigtinumas. Egzistencinis egzistencialumo pranašumas. Autentiškas ir neautentiškas santykis su savo buvimu. Autentiško ir neautentiško buvimo perskyra: savęs suvokimas. Neautentiškumo struktūra. Autentiškumo struktūra. Egzistencinis nebūties išgyvenimas. Pozityvusis nebūties išgyvenimo turinys. Priešybių vienybė. Teorija ir praktika autentiško ir neautentiško gyvenimo perskyros fone. Tobulasis mūsų pasaulis… Nebūtis kaip manosios nebūties namai.
28.06 KB
