Šperos.lt > Filosofija > Filosofijos šperos
Filosofijos šperos

(51 darbai)

FilosofijaFilosofija kaip metafizika. Filosofija ir religija. Filosofija ir mokslas. Filosofijos objektas. Ikisokratikai apie būtį. Būties samprata nuo Sokrato iki Hėgelio. Būtis absoliučioji ir santykinė. Būtis ir pasaulio vienybė. Sąmonės sąvokos raida filosofijos istorijoje. Jutiminė ir racionalioji sąmonė. Diskursyvinė sąmonė. Sąmonė ir būtis. Pažinimo teorijos nuo sokratikų iki Aristotelio. Pažinimo teorijos nuo Dekarto iki Hiumo. Klasikinė demokratija. Vertybės ir sąvokos mokslo pažinime. Kanto pažinimo teorija. Teisinė demokratija. Empirinis ir teorinis pažinimas. Pažinimo subjektas ir objektas. Mokslo teorijos funkcijos. Istorinės sąmonės sąlygos ir prielaidos. Paranormaliojo pažinimo prielaidos. Religijos sąmonė. Fetišistinė sąmonė. Kultūra ir civilizacija. Menas ideologinis ir kūrybinis. Evoliucija ir istorija: istorinio proceso modeliai. Evoliucija, vystymasis ir progresas. Skaityti daugiau
Filosofija (11)Parafizika. Fizika ir metafizika. Filosofija ir religija. Filosofija ir mokslas. Filosofijos objektas. Ikisokratikai apie būtį. Sokratas, Platonas ir Aristotelis apie būtį. Viduramžiai apie būtį. Renesansas apie būtį. Klasicizmas apie būtį. Švietimas apie būtį. 19-20.filosofai apie būtį. Nebūties problema. Krikščionybė apie būtį. Antika apie sąmonę. Kalba ir mąstymas. Viduramžiai ir Renesansas. Jutiminė sąmonė. Racionalioji sąmonė. Sąmonė ir tikrovė. Skaityti daugiau
Filosofija (12)Informatikų ir matematikų filosofijos šperos. Pasaulio prigimties problema. Pitagorininkai ir Demokritas. Platono filosofija: idėjų teorijos ir anamnezės sampratos. Aritoteliškoji Platono kritika. Būties hierarchijos problema antikoje ir viduramžiais. Realizmo ir nominalizmo ginčo esmė ir atstovai.Ontologinis ir kosmologinis dievo buvimo įrodymai. Būties problema šiuolaikinėje filosofijoje. Substancijos problema naujųjų laikų filosofijoje. Grynasis protas ir pasaulinis protas, arba metafizikos problema Kanto ir Hegelio filosofijoje. Racionalizmo ir empirizmo ginčas naujųjų laikų filosofijoje. Kanto apriorizmo sąvoka. Apriorizmo problema arba negandos pokantinėje filosofijoje. Klasikinė tiesos samprata ir akivaizdumo teorija. Loginės darnos teorija ir pragmatinė tiesos samprata. Tiesa ir tikimybė. Mokslo žinių struktūra. Determinizmo problema: finalizmas ir kauzalizmas. Determinizmas, indeterminizmas ir tikimybinis aprašymas. Socialinių reiškinių determinacijos problema. Pozityvistinės filosofijos bruožai. T. Kuhno mokslo raidos samprata. I. Lakatošo mokslo raidos samprata. K. Popperio mokslo metodo ir raidos sampratos. Empirinio prasmės kriterijaus klausimo svarstymas loginiame empirizme. Mokslo metodo problema: dedukcionizmas ir indukcionizmas. Skaityti daugiau
Filosofija (13)Filosofijos apibrėžimai. Pagrindinės filosofijos problemų grupės: ontologija, gnoseologija, filosofinė antropologija. Filosofijos kilmės teorijos. Filosofinio ir mokslinio pažinimo skirtumai. Filosofijos paskirtis ir prasmė žmogaus ir visuomenės gyvenime. Būties problema. Pagrindinės būties formos. Materijos samprata. Pagrindinės materijos savybės: kitimas, erdvė, laikas, informacija. Determinizmo samprata. Gamtos ir socialinių reiškinių determinacijos specifika. Pažinimo proceso prigimtis, struktūra ir lygiai. I. Kanto apriorinio pažinimo samprata. Tiesos problema. Tiesos kriterijus. Subjektyvaus ir objektyvaus momentų mokslo, loginėje, moralinėje, meninėje ir istorinėje tiesose santykis. Mokslo samprata. Mokslo prielaidos, funkcijos ir klasifikacija. Mokslo ir filosofijos santykio raidos etapai. Mokslo filosofijos samprata. Loginio empirizmo esmė. T. Kuno revoliucijų mokslo teorijos esmė. K. Poperio mokslo raidos koncepcija. I. Lakatoso mokslinio tyrimo programos esmė. P. Fejerabendo metodologinio anarchizmo esmė. Skaityti daugiau
Filosofija (16)Filosofijos objektas, struktūra ir metodas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos užuomazga Antikinėj Graikijoj. Klasikinė antikos filosofija - Platonas ir Aristotelis. Hegelio idealistinė filosofija. Materija ir idėja. Pagrindinės ontologinės formos. Filosofijos pažinimo teorija. Dekartas. D. Hiumo empiristinė gnoseologija. Skeptinės idėjos dėl proto operacijų. Kanto pažinimo teorija. Pozityvistinė pažinimo teorija. Fenomenologinis pažinimo metodas. Filosofinė antropologija. Žmogaus koncepcija. Egzistencinė filosofija. F. Nyčė ir Gyvenimo filosofija. Marksistinė žmogaus koncepcija. Skaityti daugiau
Filosofija (17)Filosofijos prigimtis ir paskirtis. Daiktų pradų paaiškinimas graikų filosofijoje. Platono filosofija. Mokymas apie idėjas, sielą, valstybę. Aristotelio filosofija. Mokymas apie materiją ir formą. Viduramžių filosofijos bruožai ir pagrindinės kryptys ir problemos. Renesanso filosofijos bruožai ir pagrindinės kryptys. Pažinimo problema. Jos esmė ir raida filosofijos istorijoje. Empirizmo teorija. Tiesos problema. Klasikinė tiesos samprata filosofijoje. Pragmatinė tiesos samprata.Tiesa ir tikimybė. Determinizmo problema. Finalizmas ir kauzalizmas. Determinizmo ir žmogaus laisvės problema. Skaityti daugiau
Filosofija (19)Ką reiškia pasakymas – kiekvienas žmogus yra filosofas? Ar yra skirtumas pasakymuose "filosofas" ir "filosofijos specialistas"? Kodėl žmogus yra klausianti būtybė? Filosofijos struktūra. Filosofija ir mokslas. Ar filosofija yra toks pat mokslas kaip istorija ar matematika? Koks yra filosofijos klausimas? Filosofijos samprata. Filosofijos funkcijos. Ar filosofija žmogui yra būtina, ar ne? Filosofija ir religija. Kodėl filosofija gyvuoja daugelį amžių? Skaityti daugiau
Filosofija (21)Filosofijos atsiradimas Atėnuose. Filosofijos objektas. Ontologija. Filosofijos kryptys. Mokslas. Menas. Skaityti daugiau
Filosofija (22)Metafizika. Pirmosios filosofijos. Sofistai. Sokratas. Platonas. Aristotelis. Skaityti daugiau
Filosofija (24)Filosofijos objektas - disciplinos. Filosofijos klausimai ir blokai. Filosofijos funkcija. Filosofija ir mokslas. Deteminizavimas. Gamtos filosofai. Atomistai. Pitagorininkai. Sofistai. Sokratas. Platonas. Platono sielos teorija. Pažinimo teorija. Valstybės teorija. Aristotelis. Epikūrizmas. Skepticizmas. Plotinas. Emanacijos teorija. Krikščioniškoji filosofija. Skaityti daugiau
Filosofija (25)Pažinimo ir jo šaltinio samprata Antikos filosofijoje. Žinojimo prigimties problema Viduramžiais. Ankstyvieji viduramžiai. Universalijų problema: realizmas ir nominalizmas. Ginčas dėl žmogaus pažintinių galių: empirizmas ir racionalizmas. Subjektyvistinė pažinimo ir jo objekto samprata. I. Kanto pažinimo teorija. Pažinimo subjekto – objekto santykio klausimas. Tiesos problema pažinime. Tiesos objektyvumo ir santykinumo klausimas. Šiuolaikinės tiesos teorijos (Nekrašas). Humanistinis posūkis graikų filosofijoje: sofistai ir Sokratas. Žmogaus analizė Antikos filosofijoje: protas, dora, laimė. Žmogus ir visuomenė: Platono ir Aristotelio valstybės teorijos. Dievas ir žmogus: krikščioniška žmogaus vertingumo samprata Viduramžiais. Asmenybės sampratos prielaidos krikščioniškoje ir Renesanso filosofijoje. Egzistencija kaip žmogaus būties išraiška. Ribinės situacijos :kaltė, kančia, mirtis. Žmogus – laisvės subjektas. Laisvė ir atsakomybė. Laisvės realizacija gamtoje ir visuomenėje. Žmogaus vidinio gyvenimo subjektyvumas. Skirtingi psichinės veiklos lygmenys. Žmogaus gyvenimo nuostatos: turėti ar būti. Žmogus ir istorija. Žmogaus būties istoriškumas. Žmogus ir visuomenė: susvetimėjimo problema. Filosofija kultūroje ir žmogaus gyvenime. Skaityti daugiau
Filosofija (26)Renesansas – kaip antropologinis (gr. antropos – žmogus) mąstymas. Diskusija dėl mokslinio metodo pagrindų naujųjų amžių filosofijoje. Demokratijos principo apibrėžtis XVII amžiaus švietimo filosofijoje. Teorinio ir praktinio proto dichotomija E. Kanto kritinėje filosofijoje. Skaityti daugiau
Filosofija (27)Antano Maceinos asmenybė, jo požiūris į filosofijos ir lietuvių kalbos santykį. Kaip A.Maceina kelia filosofijos problemą? A. Maceina apie filosofijos kilmės sudėtingumą, ir apie neklausiančiąją būklę. A.Maceina apie filosofijos kilmę. A. Maceina apie filosofijos esmę. A. Maceina apie filosofijos prasmę. Herakleito filosofijos bruožai. Antikinės filosofijos gimimas, Jonijos (Mileto) Filosofinė mokykla (Talis, Anaksimandras, Anaksimenas). Elėjos filosofinė mokykla, Vidurinių amžių filosofijos pagrindiniai bruožai ir svarbiausios idėjos. Naujųjų amžių filosofijos bruožai. Empirinės metodologijos bruožai ir svarbiausi jos atstovai(Bekonas, Hobsas, Lokas). Naujųjų amžių filosofijos bruožai. Racionalistinės krypties filosofai (Dekartas, Spinoza). Filosofijos objektas, filosofijos vaidmuo žmogaus ir visuomenės gyvenime. Filosofija — specifinė pažinimo sritis. Gotfrydo Leibnico filosofinė sistema. Humanistinė filosofija senovės Graikijoje. Sofistai ir skeptikai (Protagoras ir Gorgijas). Sokratas ir jo filosofija. Materialistinė mintis antikos filosofijoje. Demokrito filosofija. Pitagoriečių filosofija. Platonas ir jo filosofija. Aristotelis ir jo filosofinė sistema. Skaityti daugiau
Filosofija (28)Filosofijos objektas, filosofijos vaidmuo žmogaus ir visuomenės gyvenime. Filosofija-specifinė pažinimo sritis. Antano Maceinos asmenybė, jo požiūris į filosofijos ir lietuvių kalbos santykį. Kaip A. Maceina kelia filosofijos problemą? A. Maceina apie filosofijos kilmės sudėtingumą, ir apie neklausiančiąją būklę. A. Maceina apie filosofijos kilmę. A. Maceina apie filosofijos esmę. A. Maceina apie filosofijos prasmę. Antikinės filosofijos gimimas, Jonijos (Mileto) filosofinė mokykla (Talis, Anaksimandras, Anaksimenas). Herakleito filosofijos bruožai. Elėjos filosofinė mokykla. Humanistinė filosofija senovės Graikijoje. Sofistai ir skeptikai (Protagoras ir Gorgijas). Materialistinė mintis Antikos filosofijoje. Demokrito filosofija. Pitagoriečių filosofija. Sokratas ir jo filosofija. Platonas ir jo filosofija. Aristotelis ir jo filosofinė sistema. Vidurinių amžių filosofijos pagrindiniai bruožai ir svarbiausios idėjos. Naujųjų amžių filosofijos bruožai. Empirinės metodologijos bruožai ir svarbiausi jos atstovai (Bekonas, Hobsas, Lokas). Naujųjų amžių filosofijos bruožai. Racionalistinės krypties filosofai (Dekartas, Spinoza). Gotfrydo Leibnico filosofinė sistema. Imanuelio Kanto filosofija. Georgo Hegelio filosofinė sistema. Liudvigo Fojerbacho antropologinis materializmas. Šiuolaikinė neklasikinė filosofija, jos ypatybės. Gyvenimo filosofija. Psichoanalitinė filosofija. Egzistencijos filosofijos pagrindiniai bruožai. Skaityti daugiau
Filosofija (3)Substancija ir jos skirstymas. Aristotelis. Herakleitas. Filosofinė potencija. Aksioma apie aktą ir potenciją. Hėgelis. Filosofija apie Dievą, T. Akvinietis. Gnostikai ir agnostikai. Etika. Praktinė filosofija. Stoikai. Kas yra filosofija. Filosofija gyvenime. Skaityti daugiau
Filosofija (30)Gnoseologija. Empirizmas. Racionalizmas. Sofistai. Sokratas. Platonas. Aristotelis. Pažinimo problema Viduramžiais. Racionalistinė filosofija. Dekartas. Subjektyvistinė pažinimo samprata. Locke. Berkeley ir Hume. Kanto pažinimo samprata. Žinojimo prigimties problema. Žmogaus problema filosofijoje. Stoikai. Epikurininkai. Viduramžių žmogaus samprata. Naujieji laikai. Moralumo kriterijaus problema. Žmogaus egzistencijos samprata. Laisvės problema filosofijoje. Žmogaus vidinio gyvenimo subjektyvumo samprata. Žmogaus gyvenimiškos nuostatos. Skaityti daugiau
Filosofija (31)Kas yra pažinimas? Pažinimo šaltiniai ir ribos. Empirizmas. Pažinimo visuomeninis istorinis sąlygotumas. Pažinimo subjekto ir objekto samprata. Kas yra tiesa? Klasikinė tiesos koncepcija. Akivaizdumo ir loginės darnos (koherencinė) tiesos koncepcijos. Pragmatinė ir dialektinė materialistinės tiesos koncepcijos. Žinių ir mokslo samprata. Mokslų klasifikacija ir jos kriterijai. Mokslo raidos samprata. Dėsnio ir dėsningumo samprata. Stebėjimas ir eksperimentas. Mokslo metodo problema. Indukcija ir dedukcija. Hipotezė ir teorija. Jų tikrinimo būdai. Mokslinės paieškos laisvė ir mokslininko atsakomybė. Žmogaus kilmės hipotezės. Žmogaus pasaulio struktūra. Dvasinė žmogaus kultūra. Pagrindinės formos. Kas yra visuomenė? Pirmykštės visuomenės susiformavimo ir suirimo priežastys. Klasinės visuomenės susiformavimas, raida, perspektyvos. Kas yra tauta ir kokia jos ateitis? Skaityti daugiau
Filosofija (37)Neoplatonizmas. Viduramžiai. Augustino istorijos teorija. Scholastika. Universalijų ginčas. Abaelardas. Tomas Akvinietis. Aukštoji Scholastika. Esmės ir egzistencijos perskyra. Būties analogijos mokymas. Dievo buvimo įrodymai. Gamtos filosofija. Francis Baconas. Naujieji laikai. Racionalizmas. Dekartas, Spinoza ir Leibnicas. Sielos – kūno problema. Sielos - kūno santykio problema. Empirizmas. Kanto transcendeciniai atvejai. Kopernikiškas posūkis. Kategorijų lentelė. Dvasios filosofija. Skaityti daugiau
Filosofija (38)Kas yra filosofija? Filosofijos disciplinos. Filosofija ir kultūra. Filosofija ir mokslas. Filosofija. Būties problema: Ikisokratikai. Jonijos ir Elėjos mokyklos. Mileto/ Jonijos mokykla. Sofistai. Sokratas. Būties problema: Platonas ir Aristotelis. Substancijos problema moderniojoje filosofijoje. Monizmas ir dualizmas. Epistemologija: naivusis realizmas, skepticizmas, reprezentacinis realizmas. Epistemologija: idealizmas, kauzalinis realizmas, fenomenalizmas. Racionalizmo ir empirizmo ginčas. Etika: deontologinės teorijos. Etika: konsekvencionalistinės teorijos. Etika: Dorybės etika. Taikomoji etika. Metaetika: Natūralizmas. Metaetika: reliatyvizmas. Emotyvizmas. Religijos filosofija. Dievo egzistavimo problema. filosofija. Politinė filosofija. Skaityti daugiau
Filosofija (42)Gnoseologija. Kas yra pažinimas? Pažinimo šaltiniai ir ribos. Empirizmas ir racionalizmas. Pažinimo visuomeninis istorinis sąlygotumas. Pažinimo objekto ir subjekto samprata. Kas yra tiesa? Epistemologija. Žinių ir mokslo samprata. Mokslų klasifikacija ir jos kriterijai. Mokslo raidos samprata. Mokslinio dėsnio ir dėsningumo samprata. Stebėjimas ir eksperimentas. Mokslo metodo samprata. Indukcija ir dedukcija. Hipotezė ir teorija. Žmogaus atsiradimo koncepcijos. Žmogaus pasaulio struktūra. Kas yra visuomenė. Tauta. Kas yra visuomenė. Skaityti daugiau