Filosofija (8)

Filosofija pažinimo kultūros sistemoje. Filosofijos ir filosofavimo sąvokos. Neofilosofinių pažinimo būdų specifika (mitai, okultizmas, mokslas, menas, politinė ideologija, teologija) ir jų ryšiai bei skirtumai su filosofija. Mitai. Okultizmas. Teologija. Menas. Politinė ideologija. Mokslas. Filosofijos atsiradimas: šaltiniai, sąlygos, dalyko raida laike ir erdvėje. Dabarties filosofijos struktūra: kryptys, atmainos, srovės, mokyklos. Pagrindiniai filosofijos ir filosofavimo bruožai: keliamų klausimų specifika, interpretacija, laisvumas, nepasitikėjimas, logiškumas, polemiškumas, tiesų ilgalaikiškumas, transcendentavimas, pažangos santykinumas, kalba. Klausimo, į kurį negali atsakyti mokslas, iškėlimas. Būties teorija (ontologija). Būties teorijos tapsmas: indų kosmogonija. Mileto mokykla: Talis, Anaksimandras. Anaksimenas. Pitagoras, Demokritas, Herakleitas. Elėjos mokykla: Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas empedoklis, anaksagoras. Sokrato filosofavimo specifika. Platono idėjų teorija ir kosmologijos mitas. Aristotelio metafizikos ypatumai. Medžiaga apie Aristotelį iš A. Jasmonto knygos. Viduramžių metafizikos specifika. Aurelijaus Augustino metafizika ir laiko koncepcija. Jono Škoto Eriugenos panteizmas. Tomo Akviniečio metafizika ir Dievo buvimo įrodymai. Naujųjų laikų metafizikos ypatumai. Dekarto, Spinozos ir Leibnico substancionalizmas. Baruchas (benediktas) spinoza. Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas. Berklio ir Hiumo idealizmas. Džordžas berklis. Deividas Hiumas. G. Hegelio Absoliučios dvasios filosofijos esmė: dialektika ir jos pakopos, principai, dėsniai, koreliuojančios kategorijos. Naujausių laikų būties teorijos. Egzistencializmo esmė ir būties aiškinimas. Kritinė (naujoji). Nikolajaus Hartmano ontologija. Sąmonė ir pasąmonė. Sąmonė. Sąvokų, giminingu sąmonės sąvokai, vartojimas filosofijoje. Kilmės teorijos. Sąmonės rūšys. Sąmonės lygmenys. Sąmonės atributai. Savimonė. Pasąmonė. Froidizmo esmė: psichikos struktūra, pasąmonės vaidmuo, formavimosi sąlygos, kompleksai, libido, sublimacija. Pažinimo filosofija. Pažinimo problemos tapsmas ir raida Graikijoje: pitagorininkai, Elėjos mokykla, sofistai, Sokratas. Viduramžių gnoseologijos ypatumai: tikėjimo ir žinojimo santykis, Aurelijaus. Augustino gnoseologijos idėjos, scholastikos ginčai dėl universalijų (nominalizmas, realizmas, konceptualizmas). Naujųjų laikų realizmas ir empirizmas (sensualizmas). Platono ir Aristotelio gnoseologijos ypatumai. Aristotelio gnoseologija. Skepticizmas. I. Kanto pažinimo filosofijos esmė. Kultūros fenomenas. Kultūros filosofijos ištakos. Kultūros sąvokų apibrėžimų įvairovė. Civilizacijos sąvoka. Pagrindinės kultūros raidos ir kilmės teorijos (vienlinijinės, reliatyvizmo, teistinės). Reliatyvinė. Dedajevas. A. Maceina. S. Šalkauskis. Tauta ir tautiškumas. Tautų formavimosi veiksniai.