Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos ir mokslo skirtumas. Filosofijos ir mokslo panašumai. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos (Platonas). Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė (Demokritas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. Substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoje. Substancijos samprata racionalistinėje naujųjų laikų filosofijoje (Descartes, Spinoza, Leibniz). Monizmas, dualizmas, pliuralizmas.pasaulio sandara (būties sluoksniai). Reiškinys ir daiktas pats savaime. Reiškinys ir daiktas pats savaime. Kas yra laikas? Trys laiko rūšys. Substancialistinė ir reliatyvistinė erdvės ir laiko samprata. Priežastinis reiškinių sąryšis. Determinizmas ir indeterminizmas. Pažinimas kaip atspindėjimas ir konstravimas. Diskursyvusis ir intuityvusis pažinimas. Racionalizmas. Deskartes. Spinoza. Reziume. Empiristinė pažinimo samprata. Vosylius Sezemanas. Apriorizmas. Protas ir intelektas. Proto antinomijos. Pozityvistinė pažinimo samprata. Verifikacija. Jutiminio suvokimo ir mąstymo santykis pažinime. Aiškinimas ir supratimas. Struktūralizmas ir hermeneutika. Struktūralizmas. Mokslo revoliucijos ir teorijų kaita. Paradigma. Tiesos problema filosofijoje. Žmogus – pažinimo subjektas ir objektas. Visuotinybės ir individualybės priešprieša. Estetinis, etinis ir religinis pasirinkimai (S. Kierkegaard). Žmogus gamtos ir kultūros priešpriešoje (Ž. Ž. Ruso). Asmuo ir individualybė. Laisvė, rinkimasis, atsakomybė. "Čia-būtis" – autentiška ir neutentiška egzistencija (M. Heideggeris). E. Fromas – humanistinė asmenybės samprata. Sielos ir kūno santykio problema (R. Dekartas). N. Hartmano "filosofinė vertybių samprata". Maslow vertybių teorija. Vertybė, pareiga, norma. Aksiologinis ir deontologinis požiūriai. Nominalizmas ir realizmas. Visuomenė ir valstybė. Biografijos. Sąvokos.
124.32 KB
