Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija
Rūšiuoti pagal
  • Filosofijos atsiradimo kilmė ir prielaidos

    Įvadas. Žodžio filosofija kilmė. Ką graikams reiškė filosofija? Filosofijos kilmė. Filosofijos atsiradimo šaltiniai. Išvada.
    Filosofija, referatas(7 puslapiai)
    2010-03-05
  • Filosofijos atsiradimo problema

    Filosofijos atsiradimo šaltiniai. Pagrindiniai filosofijos klausimai. Filosofijos skirstymas. Filosofijos santykis su mokslu, religija, istorija. Filosofijos raiškos etapai.
    Filosofija, namų darbas(9 puslapiai)
    2007-05-08
  • Filosofijos esmė

    Įvadas. Hiuserlio nesėkmė. Filosofijos ir mokslo išsiskyrimas. Metodo negalimybės filosofijoje. Filosofija kaip mokslo objektas. Asmeninis filosofijos pobūdis. Filosofijos ir mokslo būsena istorijoje. Filosofija kaip interpretacija. Interpretacijos objektas. Interpretacijos esmė. Interpretacijos tiesa. Interpretacinis filosofavimo pobūdis. Būtybė kaip kūrinys. Filosofija kaip įvykis.
    Filosofija, referatas(10 puslapių)
    2008-02-12
  • Filosofijos ir mokslo bendrumai ir savitumai

    Mokslo ir filosofijos santykis. Filosofijos ir realiųjų mokslų santykis. Filosofija ir formalieji mokslai. Filosofijos ir mokslo savitumai.
    Filosofija, namų darbas(5 puslapiai)
    2007-05-23
  • Filosofijos ir mokslo santykis

    Filosofijos samprata. Filosofijos ir mokslo santykis. Išvados.
    Filosofija, referatas(8 puslapiai)
    2006-05-10
  • Filosofijos ir mokslo santykis (2)

    Įvadas. Filosofija – mokslo lopšys. Mokslo ir filosofijos suklestėjimo priežastys Antikoje. Talio, Pitagoro, Aristotelio mokslinis įnašas. Filosofijos ir mokslo skirtumai bei panašumai Antikoje. Filosofija ir mokslas pohelenistinėje epochoje (iki naujųjų amžių). Mokslo ir filosofijos vystymosi tendencijos viduramžių ir Naujųjų amžių sandūroje. Filosofijos ir mokslo bruožai, susiformavę Naujaisiais amžiais. Mokslas ir filosofija XX amžiuje. Išvados.
    Filosofija, referatas(9 puslapiai)
    2006-09-18
  • Filosofijos ir mokslo santykis (3)

    Įvadas. Filosofija ir mokslas. Daiktinis mokslo pobūdis. Asmeninis filosofijos pobūdis. Filosofija ir mokslas istorijos tėkmėje. Išvados.
    Filosofija, referatas(6 puslapiai)
    2006-12-06
  • Filosofijos ir mokslo santykis (4)

    Filosofijos kilmė. Filosofijos ir mokslo santykis.
    Filosofija, referatas(7 puslapiai)
    2007-03-14
  • Filosofijos istorija

    Senovės graikų filosofijos priešistorė, Natūrfilosofijos Eladoje pradžia, Italikų mokykla, Filosofijos atsiradimas Atėnuose, Sokratas, Platonas, Aristotelis, Helenistinė filosofija, Viduramžių filosofijos bruožai, Naujieji amžiai, XIX ir XX amžių filosofija.
    Filosofija, konspektas(10 puslapių)
    2004-10-20
  • Filosofijos istorija (2)

    Kas yra istorijos filosofija? Kritinės istorijos filosofijos klasikai. Trys pagrindiniai klaikinės istorijos filosofijos klausimai. Klasikinė istorijos filosofija. Giambattista Vico (1668 – 1744). Svarbiausi Vico interpretatoriai ir kritikai. Johanas Gottfriedas Herderis (1744-1803). Svarbiausi Herderio interpretatoriai ir kritikai. Immanuelis Kantas (1724-1804). Svarbiausi Kanto interpretatoriai ir kritikai. Georgas Wilhelmas Friedrichas Hegelis (1770-1831). Svarbiausi Hegelio interpretatoriai ir kritikai. Karlas Marxas(1818-1883) ir Friedrikas Engelsas (1820-1895). Svarbiausi Marxso ir Engelso interpretatoriai ir kritikai. Osvaldas Spengleris (1880-1936). Svarbiausi Spenglerio interpretatoriai ir kritikai. Stasys Šalkauskas (1886-1941) ir Antanas Maceina (1908-1987). Svarbiausi Stasio Šalkausko ir Antano Maceinos interpretatoriai ir kritikai. Arnoldas Toynbee‘s (1889-1975). Svarbiausi Toynbee‘o interpretatoriai ir kritikai. Reinholdas Niebuhras (1892-1971). Svarbiausi Niebuhro interpretatoriai ir kritikai. Karlas Jesperas (1883-1969). Svarbiausi Jespero interpretatoriai ir kritikai.
    Filosofija, konspektas(10 puslapių)
    2005-10-26
  • Filosofijos istorija (3)

    Filosofijos samprata, Atsiradimo prielaidos, Pagrindiniai raidos etapai, Filosofijos istorijos periodizacija, Filosofijos atsiradimas, Pirmasis Antikos filosofijos raidos tarpsnis, Joniečių gamtos filosofija, Antrasis graikų filosofijos raidos etapas – būties ir tapsmo santykio klausimas, Herakleito ir Parmenido būties teorija, Būties ir tapsmo sintezės paieškos, Humanistinė senovės graikų filosofija, Sofistika, Sokratas ir jo filosofija, Sokrato etika, Sokrato pažinimo teorija, Platonas ir jo filosofija, Platono idėjų teorija, Platono pažinimo teorija, Platono kosmologija, Platono sielos teorija, Platono etika, Platono valstybės teorija, Aristotelis ir jo filosofija, Aristotelio būties teorija, Aristotelio daikto teorija, Aristotelio teologija, Aristotelio sielos teorija, Aristotelio etika, Helenistinė filosofija, Stoikų filosofija, Stoikų kosmologija, Stoikų etika, Epikūrizmas, Baigiamasis antikos filosofijos raidos etapas, Naujųjų amžių filosofija, Renė Dekartas, Dekarto pažinimo teorija, Dekarto būties teorija, Dekarto materijos ir daikto samprata, Dekarto sielos teorija, Dekarto aistrų teorija, Dekarto etika.
    Filosofija, konspektas(25 puslapiai)
    2004-10-26
  • Filosofijos istorija (4)

    Donco Škoto filosofija. Naujųjų amžių filosofija. Dekarto pažinimo teorija. Plotino išganymo teorija ir etika. Krikščioniškoji filosofija. Apologetinės filosofijos problematika. Gnosticizmas. Šv. Augustino filosofija.Šv. Augustino pažinimo teorija. Šv. Augustino būties teorija. Šv. Augustino sielos teorija. Augustino laiko teorija. Augustino išganymo teorija. Leibnico būties teorija. Leibnico žmogaus samprata. Leibnico teolicėja ir etika.
    Filosofija, konspektas(10 puslapių)
    2006-01-27
  • Filosofijos istorija (5)

    Įvadas. Filosofijos istorinė raida. Filosofijos ir mokslo skirtumai. Filosofijos ir mokslo reikšmė. Išvados.
    Filosofija, referatas(9 puslapiai)
    2006-04-25
  • Filosofijos istorija (6)

    Filosofijos istorijos chrestomatijos konspektas. Renesansas. Nikolajus Kuzietis. Lorencas Vala. Marsilijus Fičinas (Marsillio Ficino). Leonardas da Vinčis (leonardo da Vinci). Pjetras Pomponacis (Pietro Pomponazzi). Džovanis Piko dela Mirandola (Pico della Mirandola). Erazmas Roterdamietis. Chuanas Lujis Vyvas (Juan Luis Vives). Mišelis de Montenis (Michel de Montaigne). Reformacijos idėjos. Janas Husas (Jan Hus). Džirolamas Savonarola (Girolamo Savonarola). Martynas Liuteris (Martin Luther). Ulrichas fon Hutenas (Ulrich von Hutten). Tomas Miunceris (Thomas Münzer). Pilypas Melanchtonas (Philipp Melanchton). Jonas Kalvinas. Migelis Servetas (Miguel Serveto). Socialinė filosofija. Nikolas Makiavelis (Niccolo Machiavelli). Tomas Moras (Thomas More). Žanas Bodenas (Jean Bodin). Tomazas Kampanela (Tommaso Campanella). Hugas Grocijus (Hugo Grotius). Renesansas (IIdalis) Gamtos filosofija. Mikalojus Kopernikas (Nicolaus Copernicus). Paracelsas (Paracelsus). Bernardinas Telezijus. Frančeskas Patricis (Franciscus Patricius). Džordanas Brunas (Giordano Bruno). Jakobas Bėmė (Jakob Bohme). Galilėjus (Galileo). Izaokas Niutonas (Isaac Newton). Fransis Bekonas (Francis Bacon). Tomas Hobsas (Thomas Hobbes). Renė Dekartas (Rene Descartes). Pjeras Gasendi (Pierre Gassendi). Blezas Paskalis (Blaise Pascal). Benediktas Spinoza (Benedictus de Spinoza). Nikola Malbranšas. Gottfriedas Wilhelmas Leibnizas (Gottfried Leibniz).
    Filosofija, konspektas(7 puslapiai)
    2009-01-08
  • Filosofijos istorija (7)

    Filosofijos samprata ir pagrindinė filosofijos raidos etapų apžvalga. Filosofijos kilmės teorija. Filosofijos periodizacija. Antikinė filosofija. Marksizmas/moderniosios filosofijos srovė. Filosofijos atsiradimas.Joniečių gamtos filosofija. Būties tapsmo problema graikų filosofijoje. Parmenino būties dokrtina. Sofistika. Sokrato filosofija. Sokrato filosofija. Sokrato etika ir sielos atradimas. Sokrato pažinimo metodas. Platono filosofija. Platono Būties ir idėjų teorija. Platono pažinimo teorija. Platono pažinimo rūšių klasifikacija. Platono pažinimo metodas. Platono sielos teorija. Platono filosofinė antropologija. Platono dorybės teorija. Aristotelio filosofija. Aristotelio būties teorija. Aristotelinė daikto teorija. Aristotelio žmogaus ir sielos samprata. Aristotelio etikos bruožai. Helenistinės filosofijos bruožai. Epikūrizmo filosofija. Baigiamosios Antikos filosofijos tarpsnis. Antikos krikščioniška filosofija. Krikščionių apologetinės filosofijos problema. Gnosticizmas. Šv. Augustino filosofija. Augustino pažinimo teorija. Šv.Augustino laiko teorija. Augustino sielos teorija. Augustino istorijos samprata. Augustino predestinacijos teorija. Modernioji filosofija. Dekarto filosofija. Dekarto būties teorija. Dekartiškoji materijos samprata.
    Filosofija, konspektas(24 puslapiai)
    2010-11-12
  • Filosofijos istorija ir ryškiausios asmenybės

    Įvadas. Senovės graikų filosofijos priešistorė. Materialistinės filosofijos formavimasis. Humanistinė filosofija. Viduramžių filosofija. Renesanso filosofija. Naujieji amžiai. XIX ir XX amžių filosofija. Išvados.
    Filosofija, referatas(12 puslapių)
    2009-06-17
  • Filosofijos įvadas

    Filosofijos įvado savarankiškas darbas. Namų darbo Nr. 1 užduotis 1. Kurie iš šių klausimų jūsų nuomone yra filosofiniai? Argumentuokite kodėl taip galvojate. 35 klausiami. Namų darbas Nr. 2 Seneka. Laiškai Lucilijui. 1986; 2 leidimas. Pradas, 1999. išplėstinis planas.
    Filosofija, namų darbas(11 puslapių)
    2006-04-19
  • Filosofijos įvadas (2)

    Filosofijos įvado dalyko praktikumų (seminarų) užduotys. Būties problema gyvenimo ir egzistencinėje filosofijoje. Determinizmas ir žmogaus laisvės problema. Laisvė. Determinizmas.
    Filosofija, namų darbas(6 puslapiai)
    2007-01-15
  • Filosofijos įvadas (3)

    Filosofijos prigimtis ir paskirtis. Filosofija ir pasaulėžiūra. Filosofijos objekto sampratos kitimas filosofijos istorijoje. Filosofinio pažinimo specifika. Filosofijos metodas. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir menas, religija, medicina. Būties problema. Būties ir būtybės santykis. Būtis: vienio, daugio ir judėjimo problema. Aktualioji ir potencialioji būtis. Substancija ir akcidencija. Materiali ir nemateriali substancija. Porfyrijaus medis. Materialioji būtis. Materijos samprata. Filosofinė ir gamtamokslinė materijos samprata. Materijos ir formos vienovė. Esmė ir būtis. Kūnas ir jo savybės. Erdvė ir laikas. Visatos filosofinė samprata. Vitalinė ir psichinė būties forma. Gyva būtybė. Jusli būtybė. Evoliucijos filosofinė interpretacija. Evoliucija ir tikslingumo problema. Dvasinė būtis. Siela ir dvasia. Žmogus ir Dievas. Tikėjimo filosofinė interpretacija, jo prasmė ir reikšmė žmogaus gyvenime. Priežastingumo problema. Dėsnio samprata. Būtinumo ir atsitiktinumo santykis. Gamtinių ir socialinių reiškinių determinacijos specifika. Būtinumas ir laisvė. Žmogaus problema. Žmogaus gyvūniškumas ir transcendentalumas, istoriškumas ir socialumas. Žmogaus santykis su žmogumi. Meilė kaip šio santykio pagrindinis principas ir jos filosofinė interpretacija. Pažinimo problema. Jos esmė ir raida filosofijos istorijoje. Empirizmas ir racionalizmas. Apriorizmas. Atspindžio teorija. Mokslinis pažinimas ir mokslas. Mokslas kaip socialinė institucija ir žinių sistema. Mokslo pažangos problema. Mokslo raidos teorijos. Scientizmas ir Antiscientizmas. Pažinimas ir tiesos problema. Klasikinė tiesos samprata. Akivaizdumo teorija. Loginės darnos teorija. Pragmatinė tiesos samprata. Tiesos problema. Subjektyvi ir objektyvi, absoliuti ir santykinė tiesa. Mokslinė, loginė, moralinė, religinė, meninė, istorinė tiesa. Žmogaus gyvenimo prasmės problema pagal "Jobo dramą". Kančios prasmė žmogaus gyvenime pagal "Jobo dramą". Egzistencinio mąstymo samprata. Ribinė situacija kaip egzistencinio mąstymo žadintoja.
    Filosofija, špera(9 puslapiai)
    2008-06-25
  • Filosofijos įvadas (4)

    Antikinė filosofija. Ėlėjos mokykla. Megaros mokykla. Ankstyvosios antikinės filosofijos reikšmė. Klasikinė antikos f. V – IV a. pr. Kr. Sofizmas. Protagoras. Sokratas. Kinikai. Kirėniečiai. Platonas. Arsitotelis. Klasikinės. Antikinės filosofijos reikšmė. Helenistinė f. III – I a. pr. Kr. Stoicizmas. Helenizmo filosofija. Skepticizmas. Antikinės f. pabaiga I–V a. Neoplatonizmas. Plotinas. Viduramžių filosofija. Ankstyvoji iki V a. Gnostikai. Rytų apologetai. Vidurinioji V a. – XIII a. Šartro mokykla. Vėlyvoji XII a. – XIV a. Viduramžių filosofijos pabaiga. William Ockham. Johannas Eckhartas. Naujųjų amžių filosofija. Renesanso filosofija. Galileo Galilei. Descartes. Blaise Pascal. Thomas Hobbes. Benedictas Spinoza. Gottfried Leibniz. Isaac Newton. John Locke. George Berkeley. David Hume. Voltaire. La Mettre. K.A.Halvecijus. Jean-Jacques Rousseau. Immanuel Kant. Georg Wilhelm Friedrich Hegel. Arthur Schopenhauer. Filosofijos terminai egzaminui.
    Filosofija, konspektas(9 puslapiai)
    2010-05-25
Puslapyje rodyti po