Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija
Rūšiuoti pagal
  • Estetika

    Estetika. Didaktinė istorija. Estetinės minties apžvalga.
    Filosofija, esė(6 puslapiai)
    2006-02-24
  • Estetika (2)

    Įvadas. Kanto estetika. Hegelio estetika. Schelingo estetika. Išvados.
    Filosofija, referatas(8 puslapiai)
    2007-03-05
  • Estetika (3)

    Estetikos apibrėžimas ir objektas. Estetikos termino prasmė. Estetika ir menas. Santykis tarp kasdienio, mokslinio ir estetinio patyrimo. Pamatinės grožio teorijos. Sofistų grožio samprata. Platonas ir grožio idėja. Idealusis grožis ir menininko statusas antikoje. Antikinės estetinės minties tąsa ir pokyčiai viduramžių filosofijoje. Renesanso epochos estetinė "revoliucija". Naujųjų laikų estetikos samprata. XX-ojo amžiaus esminių estetikos ir meno teorijų apžvalga (psichoanalizė, fenomenologija, egzistencializmas, hermeneutika). Estetika ir postmodernybė. Architektūros estetika. Modernybės ir konstruktyvizmo sąsajos. Pagrindiniai konstruktyvizmo bruožai. Postmodernas šiuolaikinėje architektūroje. Fotografijos estetika. Fotografijos kaip reiškinio teorinės prielaidos: Platonas. Objektyvumas ir subjektyvumas fotografiniame žvilgsnyje. Šiuolaikinė fotografija kaip antiplatonizmas. Teatro estetika. Modernaus teatro formavimasis XIX amžiaus pabaiga -XX amžiaus pradžia. Scenos ir žiūrovų erdvės perskyros įveikimas (B. Brecht, A. Artaud, J. Grotwsky, P. Brook). Knygos "Teatras ir jo antrininkas" analizė.
    Filosofija, konspektas(15 puslapių)
    2007-05-22
  • Estetika (4)

    Estetikos objektas. Estetikos metodai. Pagrindinės estetikos kategorijos. Didingumo kategorija. Tragiškumas. Komiškumas. Menas. Meno samprata vakarų Europos estetikoje. Menas religinio kulto struktūroje. Neklasikinė estetika(modernizmas ir postmodernizmas). Nyčė. Populiariosios kultūros estetika.
    Filosofija, konspektas(19 puslapių)
    2007-05-25
  • Estetika filosofijoje

    Estetikos objektas. Estetikos struktūra. Uždaviniai. Estetikos santykis su kitais giminiškais mokslais. Estetikos šaltiniai. Periodizacija. Tipologiniai indų estetikos bruožai. Indų estetikos savitumas. Natiašastra. "Gitalamkara" ir muzikinės estetikos principai. Gitalamkara. Alamkarikų mokykla. Kašmyro simbolinės poetikos mokyklos estetika. Kinų estetikos bruožai. I Ching {permainų knyga}. Fengliu [vėtros ir srauto] estetika. Peizažinės tapybos estetika. Tang’ų epochos estetika. Japonų estetikos savitumas. Heiano epochos estetika. Zen estetikos principai.
    Filosofija, konspektas(12 puslapių)
    2008-07-28
  • Estetika ir emocinė kultūra

    Estetikos kategorijos. Platono paradigma. Menas, jo šakos ir žanrai. B. Brechto maksima. Emocinė kultūra. Aukštasis mokymas.
    Filosofija, konspektas(22 puslapiai)
    2006-05-23
  • Estetika ir gamta

    Gamta – grožio šaltinis. Gamta ir žmogaus kultūra. Grožio objektyvumas gamtoje. Grožis atskirose esybėse ir būtybėse. Estetinis ir metafiziškai estetinis grožėjimasis peizažu.
    Filosofija, konspektas(5 puslapiai)
    2009-01-22
  • Estetika ir menas

    Estetikos ryšys su menu. Menas šiuolaikiniame pasaulyje. Psichopatologinė meninio genijaus koncepcija.
    Filosofija, konspektas(7 puslapiai)
    2009-01-22
  • Estetika komunikacijų epochoje

    Kibernetinė kultūra ir vizualinis menas. Skaitmeninė estetika. Reziume.
    Filosofija, konspektas(9 puslapiai)
    2009-01-22
  • Estetikos objektas, jos struktūra ir uždaviniai

    Įvadas. Estetikos objektas, struktūra, uždaviniai. Estetikos ir meno filosofijos santykis. Filosofijos ir estetikos santykis. Estetika ir menotyra. Estetikos vieta mokslų, tyrinėjančių meno fenomeną, sistemoje.
    Filosofija, konspektas(13 puslapių)
    2009-01-22
  • Estetikos objektas, struktūra, uždaviniai

    Įvadas. Kas yra estetika. Estetika, estetikos objektas, estetikos struktūra ir uždaviniai. Išvada.
    Filosofija, referatas(8 puslapiai)
    2007-08-24
  • Estetikos skonis

    Estetikos skonis. Skonio norma. Daikto grožis. Poveikis žmogaus ir jo aplinkos sąveikai. Estetinis formos skonis. Išvada.
    Filosofija, rašinys(4 puslapiai)
    2011-05-17
  • Estetinės kategorijos

    Estetinių kategorijų sistema. Grožio ir bjaurumo dialektika. Bjaurumas. Fizinis grožis. Grožio suvokimas skirtingomis epochomis. Fizinio grožio samprata antikos epochoje. Grožio kanonai nuo Viduramžių iki XIX amžiaus. Šiuolaikinis problemos aiškinimas.
    Filosofija, konspektas(16 puslapių)
    2009-01-22
  • Estetinis auklėjimas (2)

    Grožio pasaulis. Grožis. Tragiškumas. Komiškumas. Gamta - grožio šaltinis. Gamta ir žmogaus kultūra.
    Filosofija, namų darbas(4 puslapiai)
    2006-03-08
  • Estetinis pažinimas ir suvokimas

    Estetinės analizės išeities taškai. Menininkas-kūrėjas. Žiūrovas (klausytojas). Pats meno kūrinys. Estetinis suvokimas. Pažinimo procesas. Pažinimo etapai. Empirizmas ir racionalizmas. Menas kaip pažinimo forma. Kaip gali būti suprantamas menas? Pagrindinės meno funkcijos? Kas šiais laikais lemia meno kūrybingumą?
    Filosofija, konspektas(13 puslapių)
    2009-01-22
  • Esu įkalintas savame kūne

    Filosofijos esė: Esu įkalintas savame kūne. L. Fojerbachas. A. Anzerbacheris. Tomas Akvinietis. Materialistinė (biologistinė) dvasios redukcija. L. Fojerbachas.
    Filosofija, esė(3 puslapiai)
    2009-12-17
  • Eutanasia

    Darbas ispanų kalba apie eutanaziją teisės filosofijos aspektu. Noción. Definición de la eutanasia. Sufrimiento, tratamiento del dolor y eutanasia. Aspectos legales y jurídicos de la eutanasia. ¿En qué consiste el testamento vital? Elementos para una evaluación de las éticas. Argumentos en contra la eutanasia. Argumentos a favor la eutanasia. Organizaciones para la eutanasia. Conclusiones.
    Filosofija, referatas(15 puslapių)
    2006-10-29
  • Evangelija pagal Tomą ir Judą

    Užduotis: perskaityti, išanalizuoti ir parašyti kodėl vangelija pagal Tomą ir Evangelija pagal Judą nebuvo įtrauktos į Bibliją. Jei galite ištrinkite vardą ir pavardę iš mano darbo. Evangelija pagal Tomą. Evangelija pagal Judą. Išvados.
    Filosofija, namų darbas(2 puslapiai)
    2011-04-22
  • Fenomenologija

    Įvadas. Fenomenologija kaip filosofija. Fenomenologijos bendrosios sąvokos: sąmonės intencionalumas, subjekto – objekto dichotomijos atmetimas, suskliaudimas, eidosas. Dekarto ir Kanto filosofijų atliepimai fenomenologijoje. Išvados.
    Filosofija, referatas(9 puslapiai)
    2005-12-17
  • Fenomenologija (2)

    Bendras fenomenologinės filosofijos tikslų apibūdinimas. Skirtumas tarp G.F. Hegelio ir E. Husserlio fenomenologijos sampratų. Pamatinis skirtumas tarp Husserlio ir Heideggerio fenomenologijos sampratų. Sąmonės intencionalumo samprata. "Erlebnisse" sąvokos fenomenologinis turinys. Intencionalinio santykio specifika. Sąmonės intencionalinių aktų daugiasluoksniškumo ir daugiaparadigmiškumo samprata. Skirtumas tarp descartiškosios ir husserliškosios santykio "sąmonė – aš" sampratų. Fenomenologinės redukcijos idėja. Husserliškasis transcendentalinės fenomenologijos projektas (bendras apibūdinimas). Natūralioji nuostata. Natūralios nuostatos generalinė tezė. Natūralia nuostata implikatyviai "parazituojančių" nuostatų fenomenologinė kritika. Filosofinė nuostata ir jo išgryninimo būdai. Fenomenologinės redukcijos idėja. Fenomenologinio epoche samprata. Transcendentalinė redukcija. Eidetinė redukcija. Grynosios sąmonės intencinė sąranga ir pagrindiniai jos struktūriniai komponentai (ego-cogito-cogitatum). "Grynosios sąmonės lauko" = "transcendentalinio Ego" husserliškoji samprata. Grynoji sąmonė "be Aš" J.-P.Sartre`o fenomenologijoje. Imanentinio transcendento struktūra kaip paradigminė fenomenologinio mąstymo struktūra. Transcendentalinė konstitucija. Dvasinio gyvenimo konstitucijos aspektas. Personalinė nuostata. Motyvacijos dėsnis. Pasaulio kaip horizontiškojo intencionalumo samprata. "Vidinio" ir "išorinio" sąmonės horizontų samprata. Laikas kaip vidinė sąmoningo gyvenimo jungtis. Percepcija ir kinestezinė sąmonė. Suvokimo fenomenologija kaip transcendentalinis faktinės žmogiškojo subjektyvumo reikšmės pagrindimas. Intencionalinės sąmonės horizontiškumas. Redukcijos kaip ikifilosofinės ir postfilosofinės būsenų samprata. Ikifilosofinės ir postfilosofinės būsenų santykio fenomenologinio sprendimo palyginimas su Descarteso ir Kanto sampratomis. Absoliutaus žmogiškosios būties "rehumanizavimo" poreikio išpildymas - skirtumai tarp Husserlio ir Descarteso. Fenomenologinė (husserliškoji) intencionalumo kaip pamatinės sąmonės struktūros samprata kaip preventyvus tapatybe grindžiamas skirtumo "įdabartinio" projektas. Husserlio reikšmės teorijos semiotiniai pagrindai ir jų transformacija J.Derrida transcendentaliniame empirizme. Ženklo fizinio substrato nuvertinimo prielaidos Husserlio fenomenologijoje ir jo reabilitacija Derrida dekonstruktyvizme. Husserlio reikšmės teorija ir L. Wittgensteino "kalbinių žaidimų" koncepcija. Patyrimo reikšminimas bei loginimas kaip pažintinės intencijos išpildymas ir derridiškoji šios sampratos kritika. Fonemos-grafemos alternatyvos sprendimas Husserlio ir Derrida transcendentalinėse filosofijose. Balso ontologizavimas "girdėjimu save kalbant" kaip monologinio filosofavimo pagrindas. M. Heideggerio egzistencinė fenomenologija. Supratimo ir savijautos vieta Heidegggerio fenomenologinėje. "Rūpesčio" struktūros apibūdinimas. "Autentiškos" ir "neautentiškos" kalbos ontologinis likimiškumas. Intersubjektyvumas ir komunikacija Heideggerio filosofijoje. L. Binswangerio – V. Franklio fenomenologiniai-psichologiniai projektai (bendra charakteristika). A. Schutzo fenomenologinė sociologija.
    Filosofija, konspektas(25 puslapiai)
    2006-01-27
Puslapyje rodyti po