Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija
Rūšiuoti pagal
  • Fenomenologija (3)

    Fenomenologija ir Descarteso filosofinė reforma. Fenomenologija ir I. Kanto filosofija. Fenomenologija ir fenomenalizmas. E. Husserlio fenomenologija ir Hegelio fenomenologija. Pagrindinės transcentendalinės fenomenologijos temos. Pamatiniai egzistencinės — socialinės fenomenologijos klausimai. Hermeneutinė fenomenologijos transformacija. Fenomenologinė fenomeno samprata. Fenomenologinės redukcijos idėja. Grynosios sąmonės struktūra. Intencionalumo samprata. Fenomenologinė tradicinės psichologijos kritika ir jos esmė. M. Heideggerio filosofijos įtaka fenomenologinės psichologijos plėtrai. V. Franklio egzistencinės – fenomenologinės analizės pavyzdys. Noema ir noezė. Eidetinės fenomenologijos samprata. "Laisvo varijavimo" metodo esmė. Konstituojančios sąmonės veiklos samprata. Fenomenologija ir intersubjektyvumo problema. Laiko konstitucijos patyrimo specifika. Husserliškoji "Lebenswelt" samprata. A.Schutz`o socialinės fenomenologijos ypatybės (bendra charakteristika). Socialinės patirties tipizacijos reikšmė A.Schutz`o fenomenologijoje. Relevancijos fenomenas. Egzistencinės fenomenologijos tematika. Refleksyvaus ir ikirefleksyvaus sąmonės lygmenų skirties problema.
    Filosofija, konspektas(12 puslapių)
    2006-04-29
  • Fenomenologija (4)

    Įvadas. Fenomenologija. Edmundas Husserlis. Filosofai fenomenologai ir jų mąstysena. Edmundas Husserlis. Maurice‘as Merleau-Ponty. Maxas Scheleris. Fenomenologijos įtaka ugdymo teorijai ir praktikai. Opozicija. Hermeneutika. Išvados.
    Filosofija, referatas(13 puslapių)
    2006-11-03
  • Filosofai apie meilę ir neapykantą

    Įvadas. Filosofai apie meilę. Marsilijus Fičinas. Maksas Šėleris. Tejaras De Šardenas. Meilės objektai. Broliška meilė. Motinos meilė. Erotinė meilė. Meilė sau. Neapykanta. Neapykantos priežastys. Išvados.
    Filosofija, referatas(10 puslapių)
    2007-01-12
  • Filosofija

    Filosofija kaip metafizika. Filosofija ir religija. Filosofija ir mokslas. Filosofijos objektas. Ikisokratikai apie būtį. Būties samprata nuo Sokrato iki Hėgelio. Būtis absoliučioji ir santykinė. Būtis ir pasaulio vienybė. Sąmonės sąvokos raida filosofijos istorijoje. Jutiminė ir racionalioji sąmonė. Diskursyvinė sąmonė. Sąmonė ir būtis. Pažinimo teorijos nuo sokratikų iki Aristotelio. Pažinimo teorijos nuo Dekarto iki Hiumo. Klasikinė demokratija. Vertybės ir sąvokos mokslo pažinime. Kanto pažinimo teorija. Teisinė demokratija. Empirinis ir teorinis pažinimas. Pažinimo subjektas ir objektas. Mokslo teorijos funkcijos. Istorinės sąmonės sąlygos ir prielaidos. Paranormaliojo pažinimo prielaidos. Religijos sąmonė. Fetišistinė sąmonė. Kultūra ir civilizacija. Menas ideologinis ir kūrybinis. Evoliucija ir istorija: istorinio proceso modeliai. Evoliucija, vystymasis ir progresas.
    Filosofija, špera(6 puslapiai)
    2004-10-26
  • Filosofija – produktyvus begalinės aibės pažinimo metodas

    Filosofija – produktyvus begalinės aibės pažinimo metodas. Filosofijos samprata. Filosofiniai klausimai. Naujųjų laikų filosofija. Teorinė filosofija. Filosofijos išraiškos.
    Filosofija, konspektas(5 puslapiai)
    2005-10-18
  • Filosofija — nesibaigiantis ieškojimo, mąstymo kelias

    "Filosofija — nesibaigiantis ieškojimo, mąstymo kelias" – darbo uždaviniai, tikslai. Tezės. Filosofijos kilmė. Filosofijos prigimtis ir struktūra. Gėrio samprata. Kaip gėrio samprata interpretuoja filosofai. Sąvokos.
    Filosofija, referatas(10 puslapių)
    2009-01-04
  • Filosofija — nesibaigiantis ieškojimo, mąstymo kelias (2)

    Tema. Filosofija – nesibaigiantis ieškojimo, mąstymo kelias. Tikslas. Uždaviniai. Pagrindinės sąvokos. Tezės. Filosofija ir filosofavimas sutampa tik iš dalies. Filosofijos pažinimo pamatą sudaro mokslas. Platonas – filosofinės sistemos kūrėjas. Pirmasis, antrasis ir trečiasis filosofijos raidos etapas. Filosofijos objektas ir dalykas. Filosofijos esmė - jos begalybė.
    Filosofija, namų darbas(5 puslapiai)
    2011-12-07
  • Filosofija (10)

    Kas yra filosofija. Žodžio "filosofija" kilmė. Pradžios problema. Filosofijos mokslo objektas ir metodas. Filosofija ir realieji mokslai. 3 požiūriai į filosofijos santykį su realiaisiais mokslais. Filosofija ir ideologija. Filosofija ir religija. Gamtos mokslas ir gamtos filosofija. Porfirijaus medis. Kūnas. Filosofinė erdvės samprata.
    Filosofija, konspektas(5 puslapiai)
    2005-06-12
  • Filosofija (11)

    Parafizika. Fizika ir metafizika. Filosofija ir religija. Filosofija ir mokslas. Filosofijos objektas. Ikisokratikai apie būtį. Sokratas, Platonas ir Aristotelis apie būtį. Viduramžiai apie būtį. Renesansas apie būtį. Klasicizmas apie būtį. Švietimas apie būtį. 19-20.filosofai apie būtį. Nebūties problema. Krikščionybė apie būtį. Antika apie sąmonę. Kalba ir mąstymas. Viduramžiai ir Renesansas. Jutiminė sąmonė. Racionalioji sąmonė. Sąmonė ir tikrovė.
    Filosofija, špera(13 puslapių)
    2005-06-13
  • Filosofija (12)

    Informatikų ir matematikų filosofijos šperos. Pasaulio prigimties problema. Pitagorininkai ir Demokritas. Platono filosofija: idėjų teorijos ir anamnezės sampratos. Aritoteliškoji Platono kritika. Būties hierarchijos problema antikoje ir viduramžiais. Realizmo ir nominalizmo ginčo esmė ir atstovai.Ontologinis ir kosmologinis dievo buvimo įrodymai. Būties problema šiuolaikinėje filosofijoje. Substancijos problema naujųjų laikų filosofijoje. Grynasis protas ir pasaulinis protas, arba metafizikos problema Kanto ir Hegelio filosofijoje. Racionalizmo ir empirizmo ginčas naujųjų laikų filosofijoje. Kanto apriorizmo sąvoka. Apriorizmo problema arba negandos pokantinėje filosofijoje. Klasikinė tiesos samprata ir akivaizdumo teorija. Loginės darnos teorija ir pragmatinė tiesos samprata. Tiesa ir tikimybė. Mokslo žinių struktūra. Determinizmo problema: finalizmas ir kauzalizmas. Determinizmas, indeterminizmas ir tikimybinis aprašymas. Socialinių reiškinių determinacijos problema. Pozityvistinės filosofijos bruožai. T. Kuhno mokslo raidos samprata. I. Lakatošo mokslo raidos samprata. K. Popperio mokslo metodo ir raidos sampratos. Empirinio prasmės kriterijaus klausimo svarstymas loginiame empirizme. Mokslo metodo problema: dedukcionizmas ir indukcionizmas.
    Filosofija, špera(14 puslapių)
    2005-06-19
  • Filosofija (13)

    Filosofijos apibrėžimai. Pagrindinės filosofijos problemų grupės: ontologija, gnoseologija, filosofinė antropologija. Filosofijos kilmės teorijos. Filosofinio ir mokslinio pažinimo skirtumai. Filosofijos paskirtis ir prasmė žmogaus ir visuomenės gyvenime. Būties problema. Pagrindinės būties formos. Materijos samprata. Pagrindinės materijos savybės: kitimas, erdvė, laikas, informacija. Determinizmo samprata. Gamtos ir socialinių reiškinių determinacijos specifika. Pažinimo proceso prigimtis, struktūra ir lygiai. I. Kanto apriorinio pažinimo samprata. Tiesos problema. Tiesos kriterijus. Subjektyvaus ir objektyvaus momentų mokslo, loginėje, moralinėje, meninėje ir istorinėje tiesose santykis. Mokslo samprata. Mokslo prielaidos, funkcijos ir klasifikacija. Mokslo ir filosofijos santykio raidos etapai. Mokslo filosofijos samprata. Loginio empirizmo esmė. T. Kuno revoliucijų mokslo teorijos esmė. K. Poperio mokslo raidos koncepcija. I. Lakatoso mokslinio tyrimo programos esmė. P. Fejerabendo metodologinio anarchizmo esmė.
    Filosofija, špera(4 puslapiai)
    2005-06-21
  • Filosofija (14)

    Filosofijos samprata. Filosofijos probleminių krypčių samprata. Sąvokos: Racionalizmas – empirizmas, idealizmas – materializmas. Tikrovės (būties) samprata ankstyvojoje senovės graikų filosofijoje. Platono filosofijos pagrindiniai bruožai. Aristotelio metafizikos esmė. Platono ir Aristotelio idėjų tąsa viduramžių scholastikoje. Substancijos problema Naujųjų laikų filosofijoje (racionalizmas). Ontologinės problemos gnoseologinės orientacijos filosofijoje XVIII – XIX amžiaus pradžioje. Šiuolaikinių gamtamokslių teorijų įtaka filosofiniam tikrovės aiškinimui. Pasaulio pažinimo problema senovės graikų filosofijoje. Pasaulio ir dievo pažinimo problema scholastinėje filosofijoje. Descartes’o ontologijos reikšmė mokslinio pažinimo raidai. Imanuelio Kanto gnoseologijos esmė. Pozityvizmo kilmės prielaidos. Tiesos problema filosofijoje. Žmogaus problema Renesanso humanizme, Naujųjų laikų filosofijoje. Egzistencinės ir humanistinės žmogaus sampratos. Žmogaus ir visuomenės santykio problema (nuo Antikos iki Naujųjų laikų). Socialinės XIX – XX amžiaus teorijos.
    Filosofija, konspektas(13 puslapių)
    2005-06-23
  • Filosofija (15)

    Filosofijos ir filosofavimo sąvokų turinys. Nefilosofinių pažinimo būdų specifika (mitai, okultizmas, mokslas, menas, politinė ideologija, teologija) ir jų ryšiai bei skirtumai su filosofija. Filosofijos atsiradimas: šaltiniai, sąlygos, dalyko raida laike ir erdvėje. Šių dienų filosofijos struktūra: kryptys, atmainos, srovės, mokyklos. Pagrindiniai filosofijos ir filosofavimo bruožai: keliamų klausimų specifika, interpretacija, laisvumas, nepasitikėjimas, logiškumas, polemiškumas, tiesų ilgalaikiškumas, trancendentavimas, pažangos santykinumas, kalbos specifiškumas. Būties teorijos tapsmas. Sokrato filosofavimo specifika; sofistų filosofija. Platono idėjų teorija ir kosmologijos mitas. Aristotelio metafizikos ypatumai. Viduramžių metafizikos specifika. Naujųjų laikų metafizikos ypatumai. Naujųjų laikų būties teorijos. Sąmonė ir pasąmonė. Pažinimo filosofija. Tauta ir tautiškumas.
    Filosofija, konspektas(22 puslapiai)
    2005-09-21
  • Filosofija (16)

    Filosofijos objektas, struktūra ir metodas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos užuomazga Antikinėj Graikijoj. Klasikinė antikos filosofija - Platonas ir Aristotelis. Hegelio idealistinė filosofija. Materija ir idėja. Pagrindinės ontologinės formos. Filosofijos pažinimo teorija. Dekartas. D. Hiumo empiristinė gnoseologija. Skeptinės idėjos dėl proto operacijų. Kanto pažinimo teorija. Pozityvistinė pažinimo teorija. Fenomenologinis pažinimo metodas. Filosofinė antropologija. Žmogaus koncepcija. Egzistencinė filosofija. F. Nyčė ir Gyvenimo filosofija. Marksistinė žmogaus koncepcija.
    Filosofija, špera(10 puslapių)
    2005-10-02
  • Filosofija (17)

    Filosofijos prigimtis ir paskirtis. Daiktų pradų paaiškinimas graikų filosofijoje. Platono filosofija. Mokymas apie idėjas, sielą, valstybę. Aristotelio filosofija. Mokymas apie materiją ir formą. Viduramžių filosofijos bruožai ir pagrindinės kryptys ir problemos. Renesanso filosofijos bruožai ir pagrindinės kryptys. Pažinimo problema. Jos esmė ir raida filosofijos istorijoje. Empirizmo teorija. Tiesos problema. Klasikinė tiesos samprata filosofijoje. Pragmatinė tiesos samprata.Tiesa ir tikimybė. Determinizmo problema. Finalizmas ir kauzalizmas. Determinizmo ir žmogaus laisvės problema.
    Filosofija, špera(4 puslapiai)
    2005-10-27
  • Filosofija (18)

    Filosofija ir žmogaus pasaulėžiūra. Priežastingumo samprata Demokrito filosofijoje. Sofistų filosofija. Pilietinės visuomenės samprata Dž. Loko filosofijoje. Teisingumo problema sofistų ir Platono filosofijoje. Tikrovės vieningumo problema antikos filosofija. Idėjų pasaulių samprata Platono filosofijoje. T. Hobso pilietinės visuomenės samprata.
    Filosofija, konspektas(12 puslapių)
    2005-11-08
  • Filosofija (19)

    Ką reiškia pasakymas – kiekvienas žmogus yra filosofas? Ar yra skirtumas pasakymuose "filosofas" ir "filosofijos specialistas"? Kodėl žmogus yra klausianti būtybė? Filosofijos struktūra. Filosofija ir mokslas. Ar filosofija yra toks pat mokslas kaip istorija ar matematika? Koks yra filosofijos klausimas? Filosofijos samprata. Filosofijos funkcijos. Ar filosofija žmogui yra būtina, ar ne? Filosofija ir religija. Kodėl filosofija gyvuoja daugelį amžių?
    Filosofija, špera(5 puslapiai)
    2005-11-23
  • Filosofija (2)

    Filosofijos kilmė, prigimtis ir struktūra. Filosofija ir specialieji mokslai. Pagrindinės filosofinių klausimų kėlimo kryptys. Platono trikampis. Mileto mokykla: Talis, Anaksimandras, Anaksimenas. Heraklitas. Pitagoro socialinė veikla, jo filosofinės ir matematinės idėjos. Parmenidas ir jo filosofijos reikšmė. Zenono aporijos. Bendra vėlyvųjų, natūrfilosofų charakteristika. Empedoklis. Demokrito atomizmas. Antropologinis graikų raidos etapas. Sofistai. Sokratas. Sokrato pokalbių vedimo metodas. Platono idėjų teorija. Tikroji būtis ir gamtinis pasaulis. Platono gnoseologija (žinojimas). Pažinimo pakopos, Platono mokymas apie Erotą. Meno santvarka (koncepcija). Platono kosmologija ir psichologija. Platono etika ir valstybės teorija. Bendra Aristotelio filosofijos charakteristika. Mokslų suskirstymas, Metafizikos termino prasmės. Aristotelio mokymas apie priežastis. Būties termino reikšmės Aristotelio filosofijoje. Substancijos kategorijos aptarimas Aristotelio filosofijoje. Aristotelio kosmologija ir fizika. Aristotelio etika. Aristotelio logika. Kinikai. Pasaulėžiūrų lyžis: antikinis pasaulis ir krikščionybė. Šv. Augustinas. Jo pažiūros. Pažinimo problemų raida apie raida viduramžiais. Nominalizmas ir realizmas. Bendra renesanso ir naujųjų amžių filosofijos charakteristika. R. Dekartas, Lokas, Berklis, Hiumas – empirizmo atstovai. Bendra Kanto filosofijos charakteristika. Kanto koperniškasis posūkis. Kanto etinės pažiūros. Kategorinis imperatyvas. Laisvės esmė. Laisvės subjektas. Asmens sąvokos aptarimas. Laisvės objektas. Žmogus kaip "atviras klausimas". Laisvė ir būtinybė. Kultūros sąvokos aptarimas. Laisvė, kaip žmogaus kenozė. Tariamasis laisvėjimas. Technikos pažangos dviprasmiškumas: sparta ir skuba. Žmogaus sutechnėjimas. Dvasinis sutechnėjimas kaip utilitaristinis nihilizmas. Naudos vertybės aptarimas. Nihilizmas ir ateizmas. Prasmė ir beprasmybė. Žmogus esmė. Amoralizmas.
    Filosofija, konspektas(9 puslapiai)
    2005-03-08
  • Filosofija (20)

    Atsiskaitymai už filosofijos kursą. Kas yra filosofija? Būties filosofija (ontologija). Gnoseologija (pažinimo teorija). Epistemologija (mokslo žinių teorija). Žmogus ir visuomenė. Visuomenė.
    Filosofija, konspektas(6 puslapiai)
    2005-12-16
  • Filosofija (21)

    Filosofijos atsiradimas Atėnuose. Filosofijos objektas. Ontologija. Filosofijos kryptys. Mokslas. Menas.
    Filosofija, špera(6 puslapiai)
    2005-12-18
Puslapyje rodyti po