Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija
Rūšiuoti pagal
  • Filosofija (22)

    Metafizika. Pirmosios filosofijos. Sofistai. Sokratas. Platonas. Aristotelis.
    Filosofija, špera(7 puslapiai)
    2005-12-18
  • Filosofija (23)

    Filosofijos atsiradimas. Kas yra filosofija? Filosofijos disciplinos. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Filosofija ir mokslas. Kuo filosofija gali būti naudinga specialiesiems mokslams? Būties problema: ikisokratikai (Jonijos ir Elėjos mokyklos). Sofistai. Sokratas. Būties problema: Demokritas, Platonas, Aristotelis. Substancijos problema moderno filosofijoje(monizmas ir dualizmas). Epistemologija: naivusis realizmas, skepticizmas, reprezentacinis realizmas. Epistemologija: idealizmas, fenomenalizmas, kauzalinis realizmas. Etika: deontologinės teorijos. Konsekvencionalistinės teorijos. Etika: dorybės etika. Taikomoji etika. Metaetika: natūralizmas. Metaetika: reliatyvizmas, emotyvizmas. Religijos filosofija: Dievo egzistavimo problema. Meno filosofija: meno apibrėžimo problema. Politinė filosofija: prigimtinė būklė. Politinė filosofija: valstybės pagrindimas.
    Filosofija, konspektas(13 puslapių)
    2006-01-05
  • Filosofija (24)

    Filosofijos objektas - disciplinos. Filosofijos klausimai ir blokai. Filosofijos funkcija. Filosofija ir mokslas. Deteminizavimas. Gamtos filosofai. Atomistai. Pitagorininkai. Sofistai. Sokratas. Platonas. Platono sielos teorija. Pažinimo teorija. Valstybės teorija. Aristotelis. Epikūrizmas. Skepticizmas. Plotinas. Emanacijos teorija. Krikščioniškoji filosofija.
    Filosofija, špera(11 puslapių)
    2006-01-05
  • Filosofija (25)

    Pažinimo ir jo šaltinio samprata Antikos filosofijoje. Žinojimo prigimties problema Viduramžiais. Ankstyvieji viduramžiai. Universalijų problema: realizmas ir nominalizmas. Ginčas dėl žmogaus pažintinių galių: empirizmas ir racionalizmas. Subjektyvistinė pažinimo ir jo objekto samprata. I. Kanto pažinimo teorija. Pažinimo subjekto – objekto santykio klausimas. Tiesos problema pažinime. Tiesos objektyvumo ir santykinumo klausimas. Šiuolaikinės tiesos teorijos (Nekrašas). Humanistinis posūkis graikų filosofijoje: sofistai ir Sokratas. Žmogaus analizė Antikos filosofijoje: protas, dora, laimė. Žmogus ir visuomenė: Platono ir Aristotelio valstybės teorijos. Dievas ir žmogus: krikščioniška žmogaus vertingumo samprata Viduramžiais. Asmenybės sampratos prielaidos krikščioniškoje ir Renesanso filosofijoje. Egzistencija kaip žmogaus būties išraiška. Ribinės situacijos :kaltė, kančia, mirtis. Žmogus – laisvės subjektas. Laisvė ir atsakomybė. Laisvės realizacija gamtoje ir visuomenėje. Žmogaus vidinio gyvenimo subjektyvumas. Skirtingi psichinės veiklos lygmenys. Žmogaus gyvenimo nuostatos: turėti ar būti. Žmogus ir istorija. Žmogaus būties istoriškumas. Žmogus ir visuomenė: susvetimėjimo problema. Filosofija kultūroje ir žmogaus gyvenime.
    Filosofija, špera(6 puslapiai)
    2006-01-16
  • Filosofija (26)

    Renesansas – kaip antropologinis (gr. antropos – žmogus) mąstymas. Diskusija dėl mokslinio metodo pagrindų naujųjų amžių filosofijoje. Demokratijos principo apibrėžtis XVII amžiaus švietimo filosofijoje. Teorinio ir praktinio proto dichotomija E. Kanto kritinėje filosofijoje.
    Filosofija, špera(9 puslapiai)
    2006-01-24
  • Filosofija (27)

    Antano Maceinos asmenybė, jo požiūris į filosofijos ir lietuvių kalbos santykį. Kaip A.Maceina kelia filosofijos problemą? A. Maceina apie filosofijos kilmės sudėtingumą, ir apie neklausiančiąją būklę. A.Maceina apie filosofijos kilmę. A. Maceina apie filosofijos esmę. A. Maceina apie filosofijos prasmę. Herakleito filosofijos bruožai. Antikinės filosofijos gimimas, Jonijos (Mileto) Filosofinė mokykla (Talis, Anaksimandras, Anaksimenas). Elėjos filosofinė mokykla, Vidurinių amžių filosofijos pagrindiniai bruožai ir svarbiausios idėjos. Naujųjų amžių filosofijos bruožai. Empirinės metodologijos bruožai ir svarbiausi jos atstovai(Bekonas, Hobsas, Lokas). Naujųjų amžių filosofijos bruožai. Racionalistinės krypties filosofai (Dekartas, Spinoza). Filosofijos objektas, filosofijos vaidmuo žmogaus ir visuomenės gyvenime. Filosofija — specifinė pažinimo sritis. Gotfrydo Leibnico filosofinė sistema. Humanistinė filosofija senovės Graikijoje. Sofistai ir skeptikai (Protagoras ir Gorgijas). Sokratas ir jo filosofija. Materialistinė mintis antikos filosofijoje. Demokrito filosofija. Pitagoriečių filosofija. Platonas ir jo filosofija. Aristotelis ir jo filosofinė sistema.
    Filosofija, špera(12 puslapių)
    2006-01-26
  • Filosofija (28)

    Filosofijos objektas, filosofijos vaidmuo žmogaus ir visuomenės gyvenime. Filosofija-specifinė pažinimo sritis. Antano Maceinos asmenybė, jo požiūris į filosofijos ir lietuvių kalbos santykį. Kaip A. Maceina kelia filosofijos problemą? A. Maceina apie filosofijos kilmės sudėtingumą, ir apie neklausiančiąją būklę. A. Maceina apie filosofijos kilmę. A. Maceina apie filosofijos esmę. A. Maceina apie filosofijos prasmę. Antikinės filosofijos gimimas, Jonijos (Mileto) filosofinė mokykla (Talis, Anaksimandras, Anaksimenas). Herakleito filosofijos bruožai. Elėjos filosofinė mokykla. Humanistinė filosofija senovės Graikijoje. Sofistai ir skeptikai (Protagoras ir Gorgijas). Materialistinė mintis Antikos filosofijoje. Demokrito filosofija. Pitagoriečių filosofija. Sokratas ir jo filosofija. Platonas ir jo filosofija. Aristotelis ir jo filosofinė sistema. Vidurinių amžių filosofijos pagrindiniai bruožai ir svarbiausios idėjos. Naujųjų amžių filosofijos bruožai. Empirinės metodologijos bruožai ir svarbiausi jos atstovai (Bekonas, Hobsas, Lokas). Naujųjų amžių filosofijos bruožai. Racionalistinės krypties filosofai (Dekartas, Spinoza). Gotfrydo Leibnico filosofinė sistema. Imanuelio Kanto filosofija. Georgo Hegelio filosofinė sistema. Liudvigo Fojerbacho antropologinis materializmas. Šiuolaikinė neklasikinė filosofija, jos ypatybės. Gyvenimo filosofija. Psichoanalitinė filosofija. Egzistencijos filosofijos pagrindiniai bruožai.
    Filosofija, špera(9 puslapiai)
    2006-01-30
  • Filosofija (29)

    Filosofijos esmė, jos santykis su mokslu ir religija. Filosofinės minties raidos pagrindiniai etapai ir jų specifika (kiekvienos epochos būties charakteristikos). Būties problema filosofijoje. Materialistinė ir idealistinė būties samprata. Senovės graikų filosofijos mokyklos. Jų mokymas. Mileto mokykla. Pitagoro juslinis mokymas. Skaičių esmė. Demokrito atomistinis mokymas. Mokymas apie būtinumą ir atsitiktinumą. Platono dialogų problematika, mokymas apie idėjas, sielos ir kūno aiškinimas, idealios valstybės teorija. Aristotelio filosofinis mokymas apie sielą, materiją, judėjimą. Stoiko ir Epikūro etika. Religijos įtaka viduramžių filosofijai. Viduramžių filosofijos teocentrizmas. Viduramžių filosofijos požiūris į gamtą ir žmogų. Tomo Akviniečio scholastinis mokymas. Renesanso filosofijos, humanizmas ir individualizmas. Panteizmas renesanso natūrfilosofijoje. Koperniko ir Bruno filosofijos. Heliocentrinė teorija. Galilėjaus mokslinė veikla ir jos filosofinė reikšmė. Metodologijos idėjos ir pažinimo problema.(metodas). Niutono mokslinių atradimų filosofinė reikšmė. 18a prancūzų šviečiamoji filosofija, Ruso ir Lametri mokymai. Kanto filosofija. Moralės teorija. Nyčė. Anapus gėrio ir blogio.
    Filosofija, konspektas(16 puslapių)
    2006-01-30
  • Filosofija (3)

    Substancija ir jos skirstymas. Aristotelis. Herakleitas. Filosofinė potencija. Aksioma apie aktą ir potenciją. Hėgelis. Filosofija apie Dievą, T. Akvinietis. Gnostikai ir agnostikai. Etika. Praktinė filosofija. Stoikai. Kas yra filosofija. Filosofija gyvenime.
    Filosofija, špera(4 puslapiai)
    2005-03-10
  • Filosofija (30)

    Gnoseologija. Empirizmas. Racionalizmas. Sofistai. Sokratas. Platonas. Aristotelis. Pažinimo problema Viduramžiais. Racionalistinė filosofija. Dekartas. Subjektyvistinė pažinimo samprata. Locke. Berkeley ir Hume. Kanto pažinimo samprata. Žinojimo prigimties problema. Žmogaus problema filosofijoje. Stoikai. Epikurininkai. Viduramžių žmogaus samprata. Naujieji laikai. Moralumo kriterijaus problema. Žmogaus egzistencijos samprata. Laisvės problema filosofijoje. Žmogaus vidinio gyvenimo subjektyvumo samprata. Žmogaus gyvenimiškos nuostatos.
    Filosofija, špera(4 puslapiai)
    2006-01-31
  • Filosofija (31)

    Kas yra pažinimas? Pažinimo šaltiniai ir ribos. Empirizmas. Pažinimo visuomeninis istorinis sąlygotumas. Pažinimo subjekto ir objekto samprata. Kas yra tiesa? Klasikinė tiesos koncepcija. Akivaizdumo ir loginės darnos (koherencinė) tiesos koncepcijos. Pragmatinė ir dialektinė materialistinės tiesos koncepcijos. Žinių ir mokslo samprata. Mokslų klasifikacija ir jos kriterijai. Mokslo raidos samprata. Dėsnio ir dėsningumo samprata. Stebėjimas ir eksperimentas. Mokslo metodo problema. Indukcija ir dedukcija. Hipotezė ir teorija. Jų tikrinimo būdai. Mokslinės paieškos laisvė ir mokslininko atsakomybė. Žmogaus kilmės hipotezės. Žmogaus pasaulio struktūra. Dvasinė žmogaus kultūra. Pagrindinės formos. Kas yra visuomenė? Pirmykštės visuomenės susiformavimo ir suirimo priežastys. Klasinės visuomenės susiformavimas, raida, perspektyvos. Kas yra tauta ir kokia jos ateitis?
    Filosofija, špera(6 puslapiai)
    2006-02-06
  • Filosofija (32)

    Filosofijos objektas, struktūra ir metodas. Filosofinio mąstymo prielaidos. Savaiminis ir akademinis filosofavimas. Išmintis – filosofijos siekinys. Filosofijos esmė. Filosofinio mokslo pažinimo objektas ir metodas. Filosofijos klausimai ir jų ištakos. Filosofijos prasmė ir vertė žmogui. Filosofijos elitiškumas ir masiškumas. Filosofijos kilmė. Žodžio filosofija kilmė ir prasmių raida. Filosofijos kilmė: pasaulėžiūrinis, istorinis, socialinis, pažintinis. Mitinis pasaulio suvokimas – filosofijos atsiradimo prielaida. Mitinio mąstymo savybės. Filosofinės teorijos sampratos atsiradimas. Teorinio mąstymo savybės. Filosofijos mokslas - struktūra, būdai, raida, klasifikacija. Filosofijos ir mokslo skirtumai, bendrumai ir santykių tipai. Filosofija ir menas. Meno esmė ir klasifikacija. Meno kūrinys ir kūrybiškumas. Amžinosios vertybės – grožis, gėris, darna, tiesa. Jų tarpusavio ryšys. Filosofija ir ideologija. Ideologijos esmė. Filosofijos ir ideologijos bendrumai, skirtumai ir santykių tipai. Filosofija ir religija. Religijos esmė ir kvalifikacija. Filosofijos ir religijos skirtumai, bendrumai ir santykių tipai. Filosofija kaip visuma ir trys bendriausios jos dalys. Metafizika. Natūrologija. Gnoseologija. Proto filosofija. Žmogaus filosofija. Etika. Estetika. Meno savybės. Kalbos, mokslo, religijos, kultūros, ekonomikos filosofijos. Istorijos, pedagogikos, teisės ir matematikos filosofijos. Būtis, pagrindiniai jos aspektai. Pagrindiniai būties raiškos dėsniai. Užduotis — Kai kuriuose teiginiuose yra klaidų. Raskite jas ir paaiškinkite, kas ten klaidinga.
    Filosofija, konspektas(25 puslapiai)
    2006-02-14
  • Filosofija (33)

    Filosofijos samprata. Filosofinės kilmės teorijos, filosofijos santykis su kitomis pažinimo formomis ir jos vieta dvasinėje kultūroje. Būties ir tarpsmo sintezės paieškos. Sokrato filosofija. Sokrato etinė teorija. Platono pažinimo teorija. Platono sielos teorija. Platono meilės teorija. Aristotelio filosofija. Aristotelio daikto teorija. Aristotelio etika. Krikščioniškoji filosofija. Ar turi teisę egzistuoti krikščioniškoji filosofija? Švento Augustino filosofija. Augustino pažinimo teorija. Šv. Augustino būties teorija. Šv. Augustino sielos teorija. Šv. Augustino laiko teorija. Šv. Augustino išganymo ir predestinacijos teorija. Augustino istorijos samprata. Dekarto (Descartes, 1596-1950) filosofija. Dekarto pažinimo teorija. Dekarto materijos samprata.
    Filosofija, konspektas(13 puslapių)
    2006-02-24
  • Filosofija (34)

    Filosofijos sąvokos ir mąstytojai. Aristotelis. Būtis. Estetika. Etika. Filosofija. Gamtos filosofija. Hegelis. Ideologija. Istorijos filosofija. Kalbos filosofija. Kritinė teorija. Protas. Sokratas. Vertybių filosofija. Religijos filosofija. Žmogus. Menas. Metafizika. Mokslas. Mokslo etika. Mokslo teorija.
    Filosofija, konspektas(5 puslapiai)
    2006-03-08
  • Filosofija (35)

    Klausimai. Ar žmogaus gyvenimas turi prasmę? Ar žmogus laisvas? Kas aš esu? Kas yra būtis? Kas yra gyvenimas? Kas yra pažinimas? Kas yra tiesa? Kas yra laimė? Kas yra žmogus? Kodėl žmogus nemirtingas? Kodėl niekada nesužinosiu visko? Kodėl yra būtis, o ne niekas? Teiginiai. Žodį "filosofija" pirmasis pavartojo Sokratas teigdamas, jog žmogus privalo mokytis filosofijos tam, kad būtų laimingas. Filosofija nėra mitologijos tęsinys, nes joje neišlieka teorinis pasaulio aiškinimo būdas. Filosofavimas prasideda nuo nuostabos, abejonės, t.y. kai pasaulis praranda problemiškumą. Ontologija yra filosofijos disciplina, nagrinėjanti pačias bendriausias, visuotines žmogaus pažinimo problemas. Gnoseologija yra mokslas, aiškinantis grožio suvokimo problemas. Ikisokratikai teigė, kad pasaulio pirminis pradas yra humanizmas. Talis Milenietis manė, kad visa ko pradas yra ugnis, todėl jo teorija pavadinta hilemorfizmu. Viduramžių filosofijos pagrindinis bruožas yra antropocentrizmas. Teocentrizmas - filosofinė teorija, pagal kurią planetos skrieja aplink žemę. Sokrato teiginys "Pažink save" padarė didelę įtaką ikisokratikų teorijoms. Descartes teigė: "Atgal į gamtą", norėdamas atkreipti dėmesį į gamtos užterštumo problemas. Racionalizmas yra požiūris, pagal kurį teisingu gali būti laikomas tik logiškai pagrįstas žinojimas. I.Kanto etikoje svarbiausią vietą užima apmąstymai apie Antžmogį. Pažinimo šaltinio problema kyla iš klausimo: kas yra žmogus ir dievas? Filosofinei antropologijai rūpi gamtos pažinimo tema. Viena iš K.Jasperso ribinių situacijų apibūdinama taip: "Elkis taip, kad tavo valios maksima visada galėtų būti visuotiniu įstatymų leidimo principu". Empirizmu vadinamas požiūris, pagal kurį žmogus turi pasitikėti tik savo protu. Noumeno sąvoką įvedė Tomas Akvinietis, formuluodamas tiesos apibrėžimą, kuris skamba taip: tiesa yra daikto ir minties atitikimas. A.Shopenhaueris iškėlė pasaulinę valią. I. Kanto "kopernikiškojo posūkio" filosofijoje esmę sudaro tai, kad pateikiama nauja laiko samprata. Planas. Maceina A. Rinktiniai raštai. 3t. "Jobo Drama".
    Filosofija, namų darbas(11 puslapių)
    2006-03-16
  • Filosofija (36)

    Filosofijos kilmė. Filosofijos samprata (galimi apibrėžimai) ir struktūra. Filosofijos santykis su mokslu, menu, religija. Metafizika (Aristotelio prasme, sąvokos atsiradimas). Pasaulio genezės problema. Platono idėjų teorija. Būties hierarchijos koncepcija (Platonas, Aristotelis, Eriugena, Tomas Akvienietis). Substancijos problema: dualizmas ir nonizmas (materialistinis ir spiritualistinis). Būties problema šiuolaikinėje (XX amž.) filosofijoje. Finalizmas ir kaulizmas. Determinizmas ir indeterminizmas. "Pažinimo šaltinių" problema: racionalistų ir empiristų ginčas. Apriorizmas (I. Kanto sintetiniai aprioriniai teiginiai; vėlesnė jų kritika). Pagrindinės filosofijos tiesos, sampratos: klasikinė, akivaizdumo koherencijos ir pragmatinė. Tiesos ir tikimybės santykis. Mokslo filosofija: mokslo ir metafizikos demarkacijos problema (verifikacija, konfirmacija ir falsifikacija). Mokslo metodo problema: dedukcionizmas ir indukcionizmas. Mokslo raidos samprata.
    Filosofija, konspektas(15 puslapių)
    2006-04-03
  • Filosofija (37)

    Neoplatonizmas. Viduramžiai. Augustino istorijos teorija. Scholastika. Universalijų ginčas. Abaelardas. Tomas Akvinietis. Aukštoji Scholastika. Esmės ir egzistencijos perskyra. Būties analogijos mokymas. Dievo buvimo įrodymai. Gamtos filosofija. Francis Baconas. Naujieji laikai. Racionalizmas. Dekartas, Spinoza ir Leibnicas. Sielos – kūno problema. Sielos - kūno santykio problema. Empirizmas. Kanto transcendeciniai atvejai. Kopernikiškas posūkis. Kategorijų lentelė. Dvasios filosofija.
    Filosofija, špera(10 puslapių)
    2006-04-12
  • Filosofija (38)

    Kas yra filosofija? Filosofijos disciplinos. Filosofija ir kultūra. Filosofija ir mokslas. Filosofija. Būties problema: Ikisokratikai. Jonijos ir Elėjos mokyklos. Mileto/ Jonijos mokykla. Sofistai. Sokratas. Būties problema: Platonas ir Aristotelis. Substancijos problema moderniojoje filosofijoje. Monizmas ir dualizmas. Epistemologija: naivusis realizmas, skepticizmas, reprezentacinis realizmas. Epistemologija: idealizmas, kauzalinis realizmas, fenomenalizmas. Racionalizmo ir empirizmo ginčas. Etika: deontologinės teorijos. Etika: konsekvencionalistinės teorijos. Etika: Dorybės etika. Taikomoji etika. Metaetika: Natūralizmas. Metaetika: reliatyvizmas. Emotyvizmas. Religijos filosofija. Dievo egzistavimo problema. filosofija. Politinė filosofija.
    Filosofija, špera(7 puslapiai)
    2006-04-12
  • Filosofija (39)

    Žmogaus susiorientavimas gyvenime. Filosofijos studijų prasmė. Filosofinio mąstymo prielaidos ir savitumas. Savaiminis ir akademiniai filosofavimai. Išmintis - filosofijos siekinys. Filosofijos esmė, filosofijos pažinimo objektas ir metodas. Filosofiniai klausimai ir jų ištakos. Filosofijos prasmė ir vertė žmogui. Filosofijos elitiškumas ir masiškumas. Žodžio "filosofija" kilmė ir prasmių raida. Filosofijos kilmė: pasaulėžiūrinės, istorinės, socialinės ir pažintinės priežastys. Mitinis pasaulio suvokimas - filosofijos atsiradimo prielaida. Mitinio mąstymo savybės. Filosofinės - teorinės pasaulio sampratos atsiradimo prielaidos. Teorinio mąstymo savybės. Filosofijos istorijos laikotarpiai, klasifikavimo kriterijai ir problemos. Indijos filosofija. Kinijos filosofija. Antikos filosofijos laikotarpiai. Trys Mileto filosofai. Pitagoras. Parmenidas ir Heraklitas. Empedoklis ir Demokritas. Klasikinis antikinis filosofijos laikotarpis. Sofistai. Sokratas. Platonas. Aristotelis. Vėlyvasis antikos filosofijos laikotarpis. Kinikai ir stoikai. Epikūrininkai ir neoplatonikai.
    Filosofija, konspektas(7 puslapiai)
    2006-04-14
  • Filosofija (4)

    Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofija ir kiti mokslai. Filosofija ir religija. Pagrindinės filosofijos disciplinos. Metafizika ir sofistika. Būties samprata graikų filosofijoje: atomai, idėjos, substancijos. Daiktai ir idėjos Platono filosofijoje. Substancija ir akcidencija, materija ir forma. Universalijos, realizmas ir nominalizmas. Substancijos samprata racionalistinėje, empiristinėje filosofijoje. Monizmas, dualizmas, pliuralizmas, jų atmainos. Empirizmo ir pozityvizmo santykis. Laikas ir jo rūšys. Pažinimas. Apriorizmas, protas intelektas. Grynojo proto antinomijos. Verifikacija. Tiesos problema. Žmogus. Estetinis, etinis ir religinis pasirinkimai. "Čia-būtis". Vertybės (jų rūšys) ir gėrybės.
    Filosofija, konspektas(27 puslapiai)
    2005-05-19
Puslapyje rodyti po