Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija
Rūšiuoti pagal
  • Filosofija (59)

    Kas yra filosofija? Jos sudėtinės dalys. Kodėl atsirado filosofinis mąstymas? Kodėl filosofiją vadiname "mokslų motina"? Kuo filosofija skiriasi nuo kitų mokslų? Kas yra pasaulėžiūra? 2 jos tipai. Ką suteikia filosofija ir mokslai pasaulėžiūrai? Kas yra mitai? Kuo jie skiriasi nuo teorijos? Kokios yra pagrindinės filosofijos vertybės? Ką vadiname Antika? Jos charakteristika. Kas yra civilizacija? Pateikti pavyzdžių. Apibūdinti senovės Atėnų visuomeninę santvarką. Kas yra senovės Graikų gamtos filosofija? Kas buvo sofistai? Koks jų indėlis į senovės Graikų filosofiją? Sokratas: "Aš žinau, kad aš nieko nežinau" ir "pažink pats save". Kodėl ir už ką buvo nuteistas mirti Sokratas? Kaip jis priėmė šį sprendimą ir kodėl? Kaip Platonas įsivaizdavo idealią valstybę? Kaip Platonas ir Aristotelis vertino senovės Graikų vergovinę demokratiją? Kas yra demokratija? Aristokratija? Monarchija? Oligarchija? Tironija? Politėja?
    Filosofija, konspektas(5 puslapiai)
    2006-12-14
  • Filosofija (6)

    Scholastika. Pažanga. Erdvė ir laikas. Determinizmas ir finalizmas. Dėsningumas. Sąmonės atsiradimo problema. Būties problema Antikoje. Kitimo, judėjimo, vystymosi ir pažangos sąvokų turinys. Būtis Naujaisiais laikas. Dvasia ir materija. Sąmonės suvokimo raida. Monistinė, dualistinė ir pliuralistinė būties samprata. Sinergetiška ir saviorganizacijos procesas. Būtis ir jos esmė.
    Filosofija, špera(3 puslapiai)
    2005-05-30
  • Filosofija (60)

    Žmogaus susiorientavimas gyvenime. Filosofijos studijų prasmė. Filosofinio mąstymo prielaidos ir savybės. Savaiminis ir akademinis filosofavimas. Išmintis – filosofijos siekinys. Filosofijos esmė. Filosofinio pažinimo objektas ir metodas. Filosofiniai klausimai ir jų ištakos. Filosofijos prasmė ir vertė žmogui. Filosofijos kilmė. Žodžio "filosofija" kilmė ir prasmių raida. Filosofijos kilmė: pasaulėžiūrinės, istorinės, socialinės ir pažintinės priežastys. Mitinis pasaulio suvokimas – filosofijos atsiradimo prielaida. Mitologinio mąstymo savybės. Filosofija – teorinio pasaulio sampratos atsiradimas. Teorinio mąstymo savybės. Filosofija ir mokslas. Mokslo esmė, struktūra, raida ir klasifikacija. Filosofijos ir mokslo skirtumai, bendrumai ir santykių tipai. Filosofija ir menas. Menas. Meno esmė ir klasifikacija. Meno kūrinys ir kūryba. Amžinosios vertybės. Grožis, gėris, tiesa, darna (harmonija) ir jų tarpusavio ryšys. Filosofijos ir meno skirtumai, bendrumai ir santykių tipai. Filosofijos ir ideologijos esmė. Filosofijos ir ideologijos bendrumai, skirtumai ir santykių tipai. Filosofija ir religija. Religijos esmė ir klasifikacija. Filosofijos ir religijos skirtumai, bendrumai ir santykių tipai. Filosofijos istorijos laikotarpio klasifikavimo kriterijai ir problemos. Senovės Rytų filosofija. Indijos filosofija. Pirmasis laikotarpis. Senovės Rytų filosofija. Indijos filosofija. Antras, trečias, ketvirtas laikotarpiai. Senovės Rytų filosofija. Kinijos filosofija. Daoizmas. Senovės Rytų filosofija. Kiniečių filosofija. Konfucionizmas. Pagrindiniai filosofijos laikotarpiai. Ankstyvasis (natūrfilosofijos) laikotarpis. Antikinės filosofijos laikotarpis. Trys Mileto filosofai. Pitagoras. Parmenidas, Heraklitas. Emfedoklis. Demokritas. Klasikinis Antikos filosofijos laikotarpis. Sofistai. Sokratas. Gyvenimas ir filosofija. Platonas: gyvenimas, metafizika, pažinimas ir žmogus. Platonas: žmogus, etika, valstybė. Aristotelis. Gyvenimas ir filosofija. Vėlyvasis Antikos laikotarpis. Kinikai (cinikai). Stoikai. Epikūriečiai. Neoplatonikai.
    Filosofija, konspektas(27 puslapiai)
    2006-12-22
  • Filosofija (61)

    Įvadas. Filosofija kaip pažinimo būdas. Filosofijos samprata ir kilmė. Filosofijos objektas, problemos, funkcijos. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir kultūra. Dialektika.
    Filosofija, konspektas(13 puslapių)
    2006-12-28
  • Filosofija (62)

    Filosofijos objektas, mokslas, dalykas ir uždaviniai. Mitinis pasaulėvaizdis. Ontologija. Trys Mileto filosofai. Pasaulio kintamumas. Dialektikos pradžia. Humanistinė graikų filosofijos pradžia, Sofistai (Protagoras). Sokratas. Platonas. Amžina tiesa, amžinas grožis ir amžinas gėris. Idėjų pasaulis. Tikras žinojimas. Nemirtinga siela. "Olos" alegorija. Platono "Valstybė", socialinė filosofija. Teisingumas. Nuosavybė ir šeima. Auklėjimas. Įstatymų praleidimas. Aristotelis. Filosofas ir mokslininkas. Įgimtų idėjų nėra. Formos yra daiktų savybės. Tikslo priežastis. Logika. Gamtos pakopos. Etika. Politika. Požiūris į moteris. Helėniškoji filosofija (Seneka). Helenizmas. Religija, filosofija ir mokslas. Stoikai. Epikūrininkai. Neoplatonizmas. Mistika. Scholastika : periodizacija, bruožai ir metodai. Viduramžių filosofija (Pjeras Abeliaras). Renesanso filosofija. Renesanso filosofija. Naujųjų laikų filosofija. Švietėjų filosofija: Volteras, Žanas Žakas Ruso. Kantas. Fridrichas Nyčė.
    Filosofija, konspektas(45 puslapiai)
    2007-01-12
  • Filosofija (63)

    Filosofinis klausimas, filosofinis veiksmas. Kultūros sąvokos interpretacija. Filosofijos ištakos. Kitimo ir vystymo teorijos. Filosofijos kilmė ir esmė - sielos terapija. Tikėjimo ir žinojimo santykio problema. Filosofijos prigimtis. Tiesa ir tikimybė. Antika. Viduramžiai. Renesansas. Filosofijos struktūra. Gyvenimo problemos sprendimas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Pragmatinė tiesos samprata. Būties problema: Daiktų pradai. Ikisokritai. Demokritas. Filosofinės minties raida Lietuvoje. Būties problema: daiktai ir idėjos. Platonas "Valstybė". Tikėjimo prasmės plotmė. Viltis. Būties problema:materija ir forma. Aristotelis. Dievo idėja ir problema. Būties hierarchija. Antika. Platonas. Aristotelis. Žmogus kaip mokslo objektas. Gyvūniškumas ir dvasiškumas. Substancijos problema. Nauji laikai. Dualizmas. R. Dekartas. Logika kaip mokslas apie minties formos taisyklingumą. Būties problema šiuolaikinėje filosofijoje. F.Nyčė, A.Šopenhaueris. Būties problema šiuolaikinėje filosofijoje. M.Heidedgeris. L.Vitgenšteinas. Dvasia.Siela. Dvasios ir sielos tapatumo ir netapatumo problema. Loginės darnos arba koherencinė tiesos samprata. Grynasis pasaulinis protas. I. Kantas. Klasikinė tiesos samprata. Grynasis ir pasaulinis protas. G. Hegelis. Gėris, grožis, kūryba. Pažinimo problema. Pažinimo šaltinis. Akivaizdumo teorija. Empirizmas ir racionalizmas. Sokratas. Filosofinė etika. Kanto pažinimo teorija. Apriorizmas. Filosofijos ir meno santykis. Kanto pažinimo teorijos negandos. Filosofijos ir religijos santykis. Determinizmo problema. Chaosas ir kosmosas. Finalizmas. Aristotelis. K. Volfas. Sąmonės kilmė, esmė, problema. Kauzalizmas. Demokritas. Tiesa ir tikimybė. Naujieji ir naujausieji laikai. Determinizmas ir indeterminizmas. Marksistinė filosofija. Determinizmas ir žmogaus laisvė. Socialinių reiškinių determinacijos problema. Mokslas ir metafizika. Ginčas dėl mokslo metodo. Filosofijos vaidmuo kultūroje.
    Filosofija, konspektas(14 puslapių)
    2007-01-16
  • Filosofija (64)

    Mąstymo santykis. "Filosofijos" apibrėžimai. Filosofijos objektas, nagrinėjamos problemos, struktūra. Filosofijos ir mokslo santykis. Jonijos mokykla: pasaulio genezės problema ir "prado" (arche) sąvoka. Elėjos mokykla: Parmenido "būties" samprata. Pitagorietiška pasaulio samprata. Antikinis atomizmas. Platono "idėja". Aristotelio "forma" ir "materija". Būties hierarchija. Ginčas dėl universalijų: realizmas ir nominalizmas. Substancijos samprata. Subjektyvistinis posūkis filosofijos istorijoje. R. Descartes Dievo buvimo "įrodymas". R. Descartes dualizmas. Materialistinis monizmas. Imaterialistinis monizmas arba sujektyvusis idealizmas. I. Kanto fenomenai ir noumenai. G. Hegelio pasaulinis Protas. F. Nietzsche's metafizikos kritika: "galios valia". E. Husserlio fenomenologija. Egzistencializmas. L. Wittgeinsteino loginė ontologija. Finalizmas ir kaukalizmas gamtos filosofijos istorijoje. Determinizmas ir indeterminizmas. Pažinimo šaltinio problema: racionalizmas ir empirizmas. I. Kanto transcendentinė filosofija. Klasikinė tiesos samprata. Tiesos kaip akivaizdumo samprata. Koherencinė tiesos samprata. Pragmatinė tiesos samprata. Mokslo ir metafizikos demarkacijos problema. Etika: teorinė ir praktinė filosofija. Platono etika. Aristotelio etika. Epikūrizmas. Stoikų etika. Utilitarizmas. Emotivizmas.
    Filosofija, konspektas(5 puslapiai)
    2007-01-30
  • Filosofija (65)

    Filosofijos specifika. Filosofija ir pasaulėžiūra. Būties problema filosofijoje. Būtis ir mąstymas, filosofinių požiūrių klasifikacija, nominalizmas ir realizmas. Nominalistiniai požiūriai į būtį. Realistiniai požiūriai į būtį. Tiesos problema filosofijoje. Priežastingumo ir dėsningumo problema. Pažinimo metodų problema filosofijoje. Socialinės problematikos susiformavimas. Platono ir Aristotelio socialinė filosofija. Socialinės problematikos formavimasis antikoje. Asmens samprata Vakarų Europos filosofinėje tradicijoje. Asmuo ir laisvė. Laisvės įgyvendinimas būtinumo srityje. Laisvės įgyvendinimas laisvės srityje. Įgyvendinimo būdai. Elgesio vertinimo principo subjektyvioji interpretacija. Hedonizmas. Utilitarizmas. Elgesio vertinimo principo objektyvioji interpretacija (Augustinas, Tomas Akvinietis). Valstybės ir teisės sampratų raida Naujaisiais laikais. Hobbesas, Locke’as, Montesquieu. Konstitucinė teisė. Klasikinio liberalizmo politinė teorija. Konservatizmas / Socialdemokratija. Komunizmas ir totalitarizmas. Krikščioniškasis socialinis mąstymas.
    Filosofija, konspektas(17 puslapių)
    2007-02-12
  • Filosofija (66)

    Apšvietimo epocha. Filosofijos paplitimas. Dekartas. Racionalizmas. Apšvietos filosofijos klasifikacija (tipai). Apšvietos filosofijos srovės (pozicijos). Minimalizmas. Natūralizmas. Empirizmas ir racionalizmas. Reliatyvizmas. Kritiškumo pozicija. Empirizmas. Kanto moralinio gėrio analizė. Kanto laisvės problema. Kanto moralės ir laisvės aiškinimas. Hermeneutika. Fenomenologija. Egzistencializmas. Lietuvos filosofijos chrestomatija. Maceina. Šalkauskis. J. Grinius.
    Filosofija, špera(8 puslapiai)
    2007-03-07
  • Filosofija (67)

    Filosofijos esmė. Filosofijos objektas ir dalykas. Filosofijos klasifikacijos specifika. Pagrindinis filosofijos klausimas. Ontologijos, gnoseologijos ir prakseologijos supratimas. Filosofijos krypties, atmainos, mokyklos ir srovės supratimas. Filosofijos ir mokslo panašumai bei skirtybės. Filosofija ir teologija. Filosofija ir teologija. Politinė ideologija. Menas. Būties teorija (ontologija). Ontologija. Metafizika. Ontologijos tapsmas Indijoje. Būties teorijos atsiradimas senovės Graikijoje: Mileto mokyklos filosofai. Elejos mokykla: Ksenofonas, Parmenidas, Zenonas. Pitagoras. Demokritas. Herakleitas. Platono idėjų teorija. Platono filosofija. Platono idėjų teorija. Platono filosofija. Du pasauliai (tikroji, netikroji būtis). Idėjų hierarchija. Kosmologijos mitas. Aristotelio metafizika. Hilomorfizmas (materijos ir formos prasmė, sąveika). Substancija. Pirmieji pradai. Priežastingumas. Aristotelio metafizikos ypatumai. Substancijų hierarchija. Entelechija, potencija ir akcidencija. Siela. Viduramžių metafizika. Viduramžių charakteristika. Patristika ir scholastika. Aurelijaus Augustino ontologija. Aurelijaus Augustino ontologija. Tomas Akvinietis. Naujųjų laikų ontologija. Naujųjų laukų charakteristika. Substancionalizmas. Rene Dekartas. Baruchas (Benediktas) Spinoza. Leibnico monadologija (pliuralizmas). Naujųjų laikų subjektyvusis idealizmas. Subjektyviojo idealizmo supratimas. Berklio imaterializmas. Hiumo skepticizmas. Hegelio absoliučios dvasios filosofija. Absoliuto filosofijos turinys. Filosofijos metodas: dialektikos esmė. Subjektyvioji, objektyvioji ir absoliučioji dvasia. Absoliuto savęs paieškos pakopos. Absoliuto savęs paieškos pakopos. Absoliuto savęs paieškos pakopos. Absoliuto raiškos dėsniai. Absoliuto raiškos dėsniai. Erdvė ir laikas. Naujausiųjų laikų materializmas: K.Markso visuomeninės būties teorija. Egzistencializmas. Egzistencializmas. Pažinimo filosofija. Pažinomo filosofija senovės Graikijoje. Platono pažinimo filosofija. Aristotelio pažinimo filosofija. Pažinimo problemos viduramžiais. Ginčai dėl universalijų realizmo ir nominalizmo scholastikoje. Naujųjų laikų pažinimo filosofija. Empirizmas. Dekarto, Spinozos ir Leibnico substancionalizmas. I. Kanto agnosticizmas. Pažinimo galios ir jų funkcijos. Pasąmonė. Froidizmas. K. Jungo psichoanalitinė filosofija. Adlerio socialinio instinkto filosofija. E. Biorno transakcinės psichoanalizės esmė. Ė.Fromo socialinės pasąmonės koncepcija. Praktinė filosofija. Tauta ir tautiškumas.
    Filosofija, konspektas(28 puslapiai)
    2007-03-21
  • Filosofija (68)

    Pirmojo prado (tikrovės pagrindo) paieškos antikos filosofijoje. Idealios valstybės modelio paieškos antikos filosofijoje. Valstybės formos klausimas (pagal Aristotelį). Žmogaus gyvenimo orientyrai antikos filosofijoje. Empiristinė pažinimo samprata ir jos raida. Racionalistinė pažinimo samprata ir jos raida. Valstybės kilmės, funkcijų, valdymo formos klausimai Naujųjų amžių filosofijoje. Kanto pastangos išspręsti empirizmo ir racionalizmo ginčą. Teorinis ir praktinis protas. Kanto dorovės filosofija. Hėgelio istorijos filosofija. Nyčės gyvenimo filosofija. Pozityvizmas ir analitinė filosofija. Markso socialinė filosofija ir XX amžiaus marksizmas. Egzistencijos filosofija. Technikos filosofija. Postmodernizmas ir reliatyvumas. Materialistinis ir idealistinis tikrovės aiškinimas. Pažinimo galimybės klausimas. Tiesos problema. Žmogaus prigimties problema. Žmogaus ir gamtos santykis. Kodėl technika yra etikos objektas. Doroviniai idealai ir jų pagrindimo būdai. Religija ir jos vaidmuo. Ideologija ir jos vaidmuo. Mūsų dienų ideologijos. Laisvė ir būtinumas. Egzistencija kaip nuolatinis pasirinkimas. Laisvė ir atsakomybė. Susvetimėjimo problema.
    Filosofija, konspektas(31 puslapis)
    2007-03-23
  • Filosofija (69)

    Filosofijos kilmė. Filosofijos samprata ir struktūra. Filosofijos santykis su mokslu, menu ir religija. Metafizika(Aristotelio prasme; sąvokos atsiradimas). Pasaulio genezės problema. Platono idėjų teorija ir kosmologijos mitas. Būties hierarchijos koncepcija (Platonas, Aristotelis, Eriugena, Tomas Akvinietis). Substancijos problema: dualizmas ir monizmas (materializmas ir spiritualizmas). Būties problema šiuolaikinėje XX amžiaus visuomenėje. Finalizmas ir kauzalizmas. Determinizmas ir indeterminizmas. Pažinimo šaltinio problema: racionalistų ir empiristų ginčas. Apriorizmo problema arba negandos pokantinėje filosofijoje. Pagrindinės filosofinės tiesos sampratos: klasikinė, akivaizdumo, koherencijos ir pragmatinė. Tiesos ir tikimybės santykis. Mokslo filosofija:mokslo ir metafizikos demarkacijos problema(verifikacija, konfirmacija, falsifikacija). Mokslo metodo problema: dedukcionizmas ir indukcionizmas. Mokslo raidos samprata.
    Filosofija, špera(15 puslapių)
    2007-03-27
  • Filosofija (7)

    Filosofijos fenomeno samprata. Filosofijos kilmė ir jos dalyko genezė. Filosofijos atsiradimas. Būdingiausieji filosofavimo ir filosofijos bruožai. Lietuvos filosofija. Pagrindinės naujausių laikų filosofijos srovės ir atmainos. Pragmatizmas. Egzistencializmas. Fenomenologija. Analitinė filosofija. Žmogus ir sąmonė. Žmogaus prigimtis. Žmogaus samprata antikos filosofijoje. Krikščioniškasis požiūris. Evoliucijos teorija ir marksistinis požiūris. Egzistencinis žmogus. Gyvenimo filosofijos idėjos. Filosofinės antropologijos esmė. Stasio Šalkauskio antropologija. Žmogus ir visuomenė. Bendruomenė ir organizacija. Visuomenė kaip valstybė. Šeima. Tauta ir tautiškumas. Sąmonė. Pasąmonė. Pažinimo filosofija. Pažinimo problema. Empirizmas ir racionalizmas. Antikos filosofija. Viduramžių filosofija. Renesanso ir švietimo filosofija. Naujųjų laikų empirizmas. Naujųjų laikų racionalizmas. Imanuelio Kanto apriorizmas. Tiesos problema filosofijoje. Neklasikinės tiesos teorijos. Mokslo filosofijos problemos. Mokslas ir metafizika. Būties problema filosofijoje. Ontologinės problematikos ištakos ir prasmė. Filosofinė būties interpretacijų raida. Ontologija ir kosmologija.
    Filosofija, konspektas(80 puslapių)
    2005-06-02
  • Filosofija (70)

    Filosofijos samprata. Pagrindinės filosofijos kilmės teorijos. Filosofijos istorijos periodizavimas. Filosofijos raidos etapai. Ankstyvoji graikų filosofija. Pasaulio prado klausimas. Būties ir tapsmo santykio klausimas filosofijoje. Būties ir tapsmo sintezės paieškos. Humanistinis graikų filosofijos posūkis - sofistika. Sokrato filosofija. Sokrato etika ir sielos atradimas. Sokrato pažinimo samprata. Platono filosofija. Platono būties teorija. Platono pažinimo teorija. Platono pažinimo klasifikacija. Platono kosmologija. Platono sielos teorija. Platono etika. Aristotelio filosofija. Aristotelio būties teorija. Aristotelio daikto teorija. Aristotelio teologija. Aristotelio sielos teorija. Aristotelio etika. Krikščioniškoji filosofija. Apologetikos problema. Šv. Augustino filosofija. Gnosticizmas. Augustino pažinimo teorija. Augustino būties teorija. Augustino laiko teorija. Augustino sielos teorija. Naujųjų amžių filosofija. Rene Dekarto filosofija. Dekarto būties teorija ir kosmologija. Dekarto materijos samprata. Dekarto sielos teorija. Dž. Loko filosofija.
    Filosofija, konspektas(26 puslapiai)
    2007-04-25
  • Filosofija (71)

    Filosofijos kilmė. Filosofijos ir mitologijos santykis. Filosofijos prigimtis ir struktūra. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofinė būsena. Blyksnis. Būties problema ikisokratikų mąstyme (Talis, Anaksimandras, Anaksimenas, Heroklitas – jų teiginiai apie būtį). Būties problema italikų (pitagoriečių ir alėjiečių) mąstyme (Pitagoras, Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas). Sokratas ir jo mokymas: "Žinau, kad nieko nežinau". Platonas: "Olos alegorija". Daiktai ir idėjos. Aristotelis. Materija ir forma. Patristinė Viduramžių filosofija (Šv. Aurelijus Augustinas – Dievo santykis su pasauliu ir žmogumi). Scholastinė filosofija (T. Akvinietis – Dievo būties įrodymai). Posūkis Naujųjų amžių filosofijoje (R. Dekartas: "Mąstau, vadinasi esu"). Būtis D. Hegelio filosofijoje. Egzistencinės filosofijos pamatinės problemos (Jaspersas, Kamiu, Sartras). Pažinimo prasmė. Pažinimo šaltiniai: racionalizmas ir empirizmas. I. Kantas. Apriolizmas. Tiesos problema. Klasikinė ir akivaizdumo tiesos teorija. Tiesos problema. Koherencinė (loginės darnos) ir pragmatinė tiesos samprata. Tiesa ir tikimybė.
    Filosofija, špera(6 puslapiai)
    2007-05-09
  • Filosofija (72)

    Filosofijos atsiradimas. Filosofijos istorijos apžvalga. Antikos filosofija. Naujųjų amžių filosofija. Šiuolaikinė filosofija. Pagrindinės filosofijos temos ir problemos. Tikrovės sampratos variantai. Pažinimo problemos filosofijoje. Žmogaus (prigimties) problema. Etikos problemos filosofijoje. Politinė filosofija. Žmogus ir gamta; žmogus technizuotame pasaulyje. Egzistencinės žmogaus problemos.
    Filosofija, konspektas(147 puslapiai)
    2007-05-21
  • Filosofija (73)

    Filosofijos kilmė. Filosofinio ir mitinio mąstymo santykis. "Filosofijos" apibrėžimai. Filosofijos objektas, nagrinėjamos problemos, struktūra. Filosofijos ir mokslo santykis (scientizmas ir antiscientizmas). Jonijos mokykla: pasaulio genezės problema ir "prado" (arche) sąvoka (Talis Miletietis, Anaksimenas, Anaksimandras, Herakleitas). Elėjos mokykla: Parmenido "būties" samprata. Pitagorietiška pasaulio samprata ("Viskas yra skaičius"). Antikinis atomizmas (Leukipas ir Demokratas). Platono "idėja". Aristotelio "forma" ir "materija". Būties hierarchija (Platonas, Aristotelis, Eriugena, Tomas Akvinietis). Ginčas dėl universalijų: realizmas ir nominalizmas. Substancijos samprata. Subjektyvistinis (epistemologinis) posūkis filosofijos istorijoje (R. Decartes tikrumo paieškos ir filosofijos pertvarkymo planas: abejonės metodas). R. Decartes Dievo buvimo "įrodymas". R. Decartes dualizmas. Materialistinis monizmas (T. Hobbes, J. La Mettrie). Imaterialistinis (spiritualistinis) monizmas arba sujektyvusis idealizmas (J. Berkeley). I. Kanto fenomenai ir noumenai. M. Hegelio Pasaulinis Protas (Absoliutinė Idėja ir jos plėtra). F. Nietzsche‘s metafizikos kritika: "galios valia" ("valia valdyti"). F. Nietzsche‘s moralės genealogija: "gėrio" ir "blogio" sąvokų kilmė ir "vertybių apvertimas" (antikinė ir krikščioniškoji moralė). E. Husserlio fenomenologija. Egzistencializmas (trumpai). M. Heideggerio "Būties", "Nieko" ir "esinio" samprata; "Baimė", "Nuobodulys", "buvimas" ir "egzistavimas". L. Wittgeinsteino loginė ontologija (trumpai). Finalizmas ir kauzalizmas gamtos filosofijos istorijoje. Determinizmas ir indeterminizmas. Pažinimo šaltinio problema: racionalizmas ir empirizmas. I. Kanto transcendentinė filosofija (apriorizmas: apriorinės juslumo ir intelekto formos, aprioriniai, aposterioriniai, analitiniai ir sintetiniai sprendimai). Klasikinė tiesos samprata (apibrėžimas ir keblumai). Tiesos kaip akivaizdumo samprata (apibrėžimas ir keblumai). Koherencinė tiesos samprata (apibrėžimas ir keblumai). Pragmatinė tiesos samprata (apibrėžimas ir keblumai). Mokslo ir metafizikos demarkacijos problema: verifikacijos, konfirmacijos, falsifikacijos procedūros. Etika: teorinė ir praktinė filosofija. Platono etika ("platoniška gėrio meilė").
    Filosofija, konspektas(22 puslapiai)
    2007-05-29
  • Filosofija (74)

    Filosofija ir pasaulėžiūra. Pasaulėžiūros sąvokos turinys. Filosofija ir mokslas. Filosofinio ir mokslinio pažinimo skirtumas Platono objektyvaus idealizmo esmė: idėjų teorija, substancijos samprata, sielos ir valstybės teorijos. Platono filosofijos įtaka medicinai. Aristotelio filosofijos bruožai-Aristotelis apie pasyvią materiją ir aktyvią formą. Aristotelio filosofijos įtaka medicinai. Aristotelio filosofijos bruožai. Viduramžių filosofijos bruožai. A.Augustinas apie žmogų, Dievą, taiką, amžinybę, istoriją, valstybę. Renesanso filosofijos kryptys. Empirizmo kryptis XVII - XVIII amžiuje. Vakarų Europos filosofijoje ( F.Bekonas, D. Lokas, D. Berklis), F. Bekonas apie mediciną. Racionalizmo kryptis XVII - XVIII amžiuje. Vakarų Europos filosofijoje (R. Dekartas, B. Spinoza, Leibnicas). R. Dekartas apie mediciną. Imanuelio Kanto pažinimo teorija ir etinis mokymas. Hėgelio objektyvaus idealizmo sistema: logika, gamtos filosofija, dvasios filosofija. Marksistinė filosofija: materialistinė istorijos samprata ir žmogaus susvetimėjimo problema. Voliuntarizmo filosofijos esmė. A. Šopenhaueris ir F. Nyčė apie pasaulinę ir individo valią Egzistencinės filosofijos šaltiniai. Formos. Katalikiškojo egzistencializmo esmė. Pozytivizmas. Raidos etapai. Problemos. Fenomenologinės filosofijos esmė, pagrindiniai principai. Hermeneutinės filosofijos esmė ir pagrindinės problemos. Būties problema. Būties ir būtybės dialektika. Materiali būtis, jos savybės: kitimas, erdvė, laikas. Biologinė erdvė ir laikas. Dvasinė būties samprata. Dvasia ir siela. Pasaulio pažinimo dėsningumai. Pažinimo mechanizmas. Žmogaus pažintinių galių, sugebėjimo suvokti ir mąstyti charakteristika. Pažinimo šaltinio problema. Empirizmo, racionalizmo, apriorizmo, intuityvizmo apibūdinimas. Tiesos problema. Klasikinė ir šiuolaikinė tiesos teorijos. Tiesos kriterijaus problema. Žmogaus prigimtis ir esmė. Žmogaus būties specifika. Žmogaus gyvenimo prasmės problema. Moralės filosofijos tyrinėjimo objektas, subjektas, svarbiausios sąvokos, moralės filosofijos tikslai ir funkcijos. Gėrio samprata Aristotelio dorybių. Epikūro hedonizmo, stoicizmo ir krikščioniškos etikos teorija. Laisvė ir pareiga Kanto dorovės metafizikoje. Asmens orumo ir autonomijos samprata. Utilitarizmo moralės filosofijos logika ir principai. Naudingumo koncepcija. Teisingumo ir atsakomybės problemos šiuolaikinėje visuomenėje. (J. Rawlso teorija, H.Jonas, K. Levinas). Filosofija ir medicina. Filosofija medicinoje ir medicinos filosofija. Žmogaus embriono prigimtis. Ontologinio personalizmo ir empirinio funkcionalizmo teorijų pagrindiniai argumentai. Naujų reprodukcinių technologijų filosofiniai aspektai (dirbtinis apvaisinimas, klonavimas ir kt.). Žmogaus kūno sampratos raida. Kūno asmens ir nuosavybės santykis. Sveikatos ir ligos filosofija. Liga kaip tam tikras egzistencijos būdas. Gydytojo ir paciento santykis fenomenologiniu požiūriu. Mirties samprata: filosofinis, teologinis, psichologinis, teisinis, medicininis aspektai. Mirties medikalizavimo problema. Mirties problema. Mirtis kaip gamtinis ir dvasinis reiškinys. Mirties rūpesčio filosofinė prasmė. Eutanazijos problema. Argumentai "už" ir "prieš". Humanizmo problema medicinoje. XXI amžiaus medicinos tikslai ir vertybės.
    Filosofija, špera(35 puslapiai)
    2007-05-29
  • Filosofija (75)

    Mokslo metodo problema. Mokslo raida. Kūhno mokslo raidos teorija. Normalaus mokslo tikslas. Imbrebo Lohatos. Teistinė žmogaus istorija. Aurelijus Augustinas. Tomas Akvinietis. Natūralistinė žmogaus teorija. Dialektinė materialistinė žmogaus teorija. Žmogus, medicina, filosofija. Biomedicininio mąstymo trūkumai.
    Filosofija, špera(7 puslapiai)
    2007-06-03
  • Filosofija (76)

    Filosofijos ir mokslo panašumai bei skirtybės. Sąvokos: filosofinis empirizmas, racionalizmas. Sąvokos: filosofinis idealizmas, materializmas. Sąvokos: materija iki filosofine ir filosofine prasmėmis. Sąvokos: substancija Aristotelio ir R. Dekarto (Descarte) teiktomis prasmėmis. Sąvokos dialektika (subjektyvioji ir objektyvioji). G. Hėgelio (Hegell) teikti dialektikos dėsniai. Sąvokos: metafizika, ontologija, gnoseologija, epistemiologija. Sąvokos: atomizmas ir holizmas ontologine ir metodologine prasmėmis. Sąvokos: determinizmas, indeterminizmas, priežastingumas. Keturi Aristotelio teikti priežastingumo tipai. Sąvokos: laplasinio determinizmo esmė, tikimybinis priežastingumas, Sinchroninis priežastingumas, diachroninis priežastingumas. Sąvokos: hilozoizmas, animizmas. Sąvokos: monizmas, dualizmas, pliuralizmas. Scholastinis metodas. Universalijų problema: realizmas ir nominalizmas. Komuliatyvi mokslo raida. Sąvokos: panteizmas ir panenteizmas. Platoniškoji/aristoteliškoji žmogaus sielos struktūra. Trancedentalinio metodo paskirtis. Verifikacijos ir falsifikacijos procedūrų tikslas. Egzistencinės filosofijos esminis skirtumas nuo daugelio kitų filosofijos krypčių. Sąvoka: paradigma.
    Filosofija, špera(5 puslapiai)
    2007-09-17
Puslapyje rodyti po