Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Filosofijos konspektai

Filosofijos konspektai (105 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Filosofija (18)

    Filosofija ir žmogaus pasaulėžiūra. Priežastingumo samprata Demokrito filosofijoje. Sofistų filosofija. Pilietinės visuomenės samprata Dž. Loko filosofijoje. Teisingumo problema sofistų ir Platono filosofijoje. Tikrovės vieningumo problema antikos filosofija. Idėjų pasaulių samprata Platono filosofijoje. T. Hobso pilietinės visuomenės samprata.
    Filosofija, konspektas(12 puslapių)
    2005-11-08
  • Filosofija (2)

    Filosofijos kilmė, prigimtis ir struktūra. Filosofija ir specialieji mokslai. Pagrindinės filosofinių klausimų kėlimo kryptys. Platono trikampis. Mileto mokykla: Talis, Anaksimandras, Anaksimenas. Heraklitas. Pitagoro socialinė veikla, jo filosofinės ir matematinės idėjos. Parmenidas ir jo filosofijos reikšmė. Zenono aporijos. Bendra vėlyvųjų, natūrfilosofų charakteristika. Empedoklis. Demokrito atomizmas. Antropologinis graikų raidos etapas. Sofistai. Sokratas. Sokrato pokalbių vedimo metodas. Platono idėjų teorija. Tikroji būtis ir gamtinis pasaulis. Platono gnoseologija (žinojimas). Pažinimo pakopos, Platono mokymas apie Erotą. Meno santvarka (koncepcija). Platono kosmologija ir psichologija. Platono etika ir valstybės teorija. Bendra Aristotelio filosofijos charakteristika. Mokslų suskirstymas, Metafizikos termino prasmės. Aristotelio mokymas apie priežastis. Būties termino reikšmės Aristotelio filosofijoje. Substancijos kategorijos aptarimas Aristotelio filosofijoje. Aristotelio kosmologija ir fizika. Aristotelio etika. Aristotelio logika. Kinikai. Pasaulėžiūrų lyžis: antikinis pasaulis ir krikščionybė. Šv. Augustinas. Jo pažiūros. Pažinimo problemų raida apie raida viduramžiais. Nominalizmas ir realizmas. Bendra renesanso ir naujųjų amžių filosofijos charakteristika. R. Dekartas, Lokas, Berklis, Hiumas – empirizmo atstovai. Bendra Kanto filosofijos charakteristika. Kanto koperniškasis posūkis. Kanto etinės pažiūros. Kategorinis imperatyvas. Laisvės esmė. Laisvės subjektas. Asmens sąvokos aptarimas. Laisvės objektas. Žmogus kaip "atviras klausimas". Laisvė ir būtinybė. Kultūros sąvokos aptarimas. Laisvė, kaip žmogaus kenozė. Tariamasis laisvėjimas. Technikos pažangos dviprasmiškumas: sparta ir skuba. Žmogaus sutechnėjimas. Dvasinis sutechnėjimas kaip utilitaristinis nihilizmas. Naudos vertybės aptarimas. Nihilizmas ir ateizmas. Prasmė ir beprasmybė. Žmogus esmė. Amoralizmas.
    Filosofija, konspektas(9 puslapiai)
    2005-03-08
  • Filosofija (20)

    Atsiskaitymai už filosofijos kursą. Kas yra filosofija? Būties filosofija (ontologija). Gnoseologija (pažinimo teorija). Epistemologija (mokslo žinių teorija). Žmogus ir visuomenė. Visuomenė.
    Filosofija, konspektas(6 puslapiai)
    2005-12-16
  • Filosofija (23)

    Filosofijos atsiradimas. Kas yra filosofija? Filosofijos disciplinos. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Filosofija ir mokslas. Kuo filosofija gali būti naudinga specialiesiems mokslams? Būties problema: ikisokratikai (Jonijos ir Elėjos mokyklos). Sofistai. Sokratas. Būties problema: Demokritas, Platonas, Aristotelis. Substancijos problema moderno filosofijoje(monizmas ir dualizmas). Epistemologija: naivusis realizmas, skepticizmas, reprezentacinis realizmas. Epistemologija: idealizmas, fenomenalizmas, kauzalinis realizmas. Etika: deontologinės teorijos. Konsekvencionalistinės teorijos. Etika: dorybės etika. Taikomoji etika. Metaetika: natūralizmas. Metaetika: reliatyvizmas, emotyvizmas. Religijos filosofija: Dievo egzistavimo problema. Meno filosofija: meno apibrėžimo problema. Politinė filosofija: prigimtinė būklė. Politinė filosofija: valstybės pagrindimas.
    Filosofija, konspektas(13 puslapių)
    2006-01-05
  • Filosofija (29)

    Filosofijos esmė, jos santykis su mokslu ir religija. Filosofinės minties raidos pagrindiniai etapai ir jų specifika (kiekvienos epochos būties charakteristikos). Būties problema filosofijoje. Materialistinė ir idealistinė būties samprata. Senovės graikų filosofijos mokyklos. Jų mokymas. Mileto mokykla. Pitagoro juslinis mokymas. Skaičių esmė. Demokrito atomistinis mokymas. Mokymas apie būtinumą ir atsitiktinumą. Platono dialogų problematika, mokymas apie idėjas, sielos ir kūno aiškinimas, idealios valstybės teorija. Aristotelio filosofinis mokymas apie sielą, materiją, judėjimą. Stoiko ir Epikūro etika. Religijos įtaka viduramžių filosofijai. Viduramžių filosofijos teocentrizmas. Viduramžių filosofijos požiūris į gamtą ir žmogų. Tomo Akviniečio scholastinis mokymas. Renesanso filosofijos, humanizmas ir individualizmas. Panteizmas renesanso natūrfilosofijoje. Koperniko ir Bruno filosofijos. Heliocentrinė teorija. Galilėjaus mokslinė veikla ir jos filosofinė reikšmė. Metodologijos idėjos ir pažinimo problema.(metodas). Niutono mokslinių atradimų filosofinė reikšmė. 18a prancūzų šviečiamoji filosofija, Ruso ir Lametri mokymai. Kanto filosofija. Moralės teorija. Nyčė. Anapus gėrio ir blogio.
    Filosofija, konspektas(16 puslapių)
    2006-01-30
  • Filosofija (32)

    Filosofijos objektas, struktūra ir metodas. Filosofinio mąstymo prielaidos. Savaiminis ir akademinis filosofavimas. Išmintis – filosofijos siekinys. Filosofijos esmė. Filosofinio mokslo pažinimo objektas ir metodas. Filosofijos klausimai ir jų ištakos. Filosofijos prasmė ir vertė žmogui. Filosofijos elitiškumas ir masiškumas. Filosofijos kilmė. Žodžio filosofija kilmė ir prasmių raida. Filosofijos kilmė: pasaulėžiūrinis, istorinis, socialinis, pažintinis. Mitinis pasaulio suvokimas – filosofijos atsiradimo prielaida. Mitinio mąstymo savybės. Filosofinės teorijos sampratos atsiradimas. Teorinio mąstymo savybės. Filosofijos mokslas - struktūra, būdai, raida, klasifikacija. Filosofijos ir mokslo skirtumai, bendrumai ir santykių tipai. Filosofija ir menas. Meno esmė ir klasifikacija. Meno kūrinys ir kūrybiškumas. Amžinosios vertybės – grožis, gėris, darna, tiesa. Jų tarpusavio ryšys. Filosofija ir ideologija. Ideologijos esmė. Filosofijos ir ideologijos bendrumai, skirtumai ir santykių tipai. Filosofija ir religija. Religijos esmė ir kvalifikacija. Filosofijos ir religijos skirtumai, bendrumai ir santykių tipai. Filosofija kaip visuma ir trys bendriausios jos dalys. Metafizika. Natūrologija. Gnoseologija. Proto filosofija. Žmogaus filosofija. Etika. Estetika. Meno savybės. Kalbos, mokslo, religijos, kultūros, ekonomikos filosofijos. Istorijos, pedagogikos, teisės ir matematikos filosofijos. Būtis, pagrindiniai jos aspektai. Pagrindiniai būties raiškos dėsniai. Užduotis — Kai kuriuose teiginiuose yra klaidų. Raskite jas ir paaiškinkite, kas ten klaidinga.
    Filosofija, konspektas(25 puslapiai)
    2006-02-14
  • Filosofija (33)

    Filosofijos samprata. Filosofinės kilmės teorijos, filosofijos santykis su kitomis pažinimo formomis ir jos vieta dvasinėje kultūroje. Būties ir tarpsmo sintezės paieškos. Sokrato filosofija. Sokrato etinė teorija. Platono pažinimo teorija. Platono sielos teorija. Platono meilės teorija. Aristotelio filosofija. Aristotelio daikto teorija. Aristotelio etika. Krikščioniškoji filosofija. Ar turi teisę egzistuoti krikščioniškoji filosofija? Švento Augustino filosofija. Augustino pažinimo teorija. Šv. Augustino būties teorija. Šv. Augustino sielos teorija. Šv. Augustino laiko teorija. Šv. Augustino išganymo ir predestinacijos teorija. Augustino istorijos samprata. Dekarto (Descartes, 1596-1950) filosofija. Dekarto pažinimo teorija. Dekarto materijos samprata.
    Filosofija, konspektas(13 puslapių)
    2006-02-24
  • Filosofija (34)

    Filosofijos sąvokos ir mąstytojai. Aristotelis. Būtis. Estetika. Etika. Filosofija. Gamtos filosofija. Hegelis. Ideologija. Istorijos filosofija. Kalbos filosofija. Kritinė teorija. Protas. Sokratas. Vertybių filosofija. Religijos filosofija. Žmogus. Menas. Metafizika. Mokslas. Mokslo etika. Mokslo teorija.
    Filosofija, konspektas(5 puslapiai)
    2006-03-08
  • Filosofija (36)

    Filosofijos kilmė. Filosofijos samprata (galimi apibrėžimai) ir struktūra. Filosofijos santykis su mokslu, menu, religija. Metafizika (Aristotelio prasme, sąvokos atsiradimas). Pasaulio genezės problema. Platono idėjų teorija. Būties hierarchijos koncepcija (Platonas, Aristotelis, Eriugena, Tomas Akvienietis). Substancijos problema: dualizmas ir nonizmas (materialistinis ir spiritualistinis). Būties problema šiuolaikinėje (XX amž.) filosofijoje. Finalizmas ir kaulizmas. Determinizmas ir indeterminizmas. "Pažinimo šaltinių" problema: racionalistų ir empiristų ginčas. Apriorizmas (I. Kanto sintetiniai aprioriniai teiginiai; vėlesnė jų kritika). Pagrindinės filosofijos tiesos, sampratos: klasikinė, akivaizdumo koherencijos ir pragmatinė. Tiesos ir tikimybės santykis. Mokslo filosofija: mokslo ir metafizikos demarkacijos problema (verifikacija, konfirmacija ir falsifikacija). Mokslo metodo problema: dedukcionizmas ir indukcionizmas. Mokslo raidos samprata.
    Filosofija, konspektas(15 puslapių)
    2006-04-03
  • Filosofija (39)

    Žmogaus susiorientavimas gyvenime. Filosofijos studijų prasmė. Filosofinio mąstymo prielaidos ir savitumas. Savaiminis ir akademiniai filosofavimai. Išmintis - filosofijos siekinys. Filosofijos esmė, filosofijos pažinimo objektas ir metodas. Filosofiniai klausimai ir jų ištakos. Filosofijos prasmė ir vertė žmogui. Filosofijos elitiškumas ir masiškumas. Žodžio "filosofija" kilmė ir prasmių raida. Filosofijos kilmė: pasaulėžiūrinės, istorinės, socialinės ir pažintinės priežastys. Mitinis pasaulio suvokimas - filosofijos atsiradimo prielaida. Mitinio mąstymo savybės. Filosofinės - teorinės pasaulio sampratos atsiradimo prielaidos. Teorinio mąstymo savybės. Filosofijos istorijos laikotarpiai, klasifikavimo kriterijai ir problemos. Indijos filosofija. Kinijos filosofija. Antikos filosofijos laikotarpiai. Trys Mileto filosofai. Pitagoras. Parmenidas ir Heraklitas. Empedoklis ir Demokritas. Klasikinis antikinis filosofijos laikotarpis. Sofistai. Sokratas. Platonas. Aristotelis. Vėlyvasis antikos filosofijos laikotarpis. Kinikai ir stoikai. Epikūrininkai ir neoplatonikai.
    Filosofija, konspektas(7 puslapiai)
    2006-04-14
  • Filosofija (4)

    Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofija ir kiti mokslai. Filosofija ir religija. Pagrindinės filosofijos disciplinos. Metafizika ir sofistika. Būties samprata graikų filosofijoje: atomai, idėjos, substancijos. Daiktai ir idėjos Platono filosofijoje. Substancija ir akcidencija, materija ir forma. Universalijos, realizmas ir nominalizmas. Substancijos samprata racionalistinėje, empiristinėje filosofijoje. Monizmas, dualizmas, pliuralizmas, jų atmainos. Empirizmo ir pozityvizmo santykis. Laikas ir jo rūšys. Pažinimas. Apriorizmas, protas intelektas. Grynojo proto antinomijos. Verifikacija. Tiesos problema. Žmogus. Estetinis, etinis ir religinis pasirinkimai. "Čia-būtis". Vertybės (jų rūšys) ir gėrybės.
    Filosofija, konspektas(27 puslapiai)
    2005-05-19
  • Filosofija (40)

    Filosofijos samprata, kilmė ir esmė. Filosofijos struktūra, paskirtis ir funkcijos. Filosofijos santykis su kitomis žmogaus dvasinės veiklos sferomis - religija, menu, kultūra, mokslu, ideologija. Filosofijos ir mokslo santykis. Būties samprata ir šios sampratos raida istorijoje. Būties hierarchija ir Dievo idėja. Platono ir Aristotelio požiūriai į būtį. Pažinimo problema filosofijoje. Racionalistų, empirikų ir E. Kanto požiūriai į pažinimą. Tiesos problema. Tiesos teorijos, jų stipriosios pusės ir ribotumas. Mokslas ir filosofija. Mokslo metodo problema. Determinizmo samprata. Finalizmas ir kauzalizmas. Determinizmas ir žmogaus laisvės bei atsakomybės problema. Žmogaus sampratos žmogaus filosofijoje.
    Filosofija, konspektas(7 puslapiai)
    2006-04-20
  • Filosofija (41)

    Doxa. Majeutika. Episteme. Žinau, kad nieko nežinau (pagal Sokratą). Pažink pats save (pagal Sokratą). Žmogus visų daiktų matas (Protagoras - vienas sofizmo atstovų). Sofizmas. Kaip ir kodėl Platonas atskiria idėjų ir daiktų (šešėlių) pasaulį? (pagal "Olos alegoriją"). Dėl kurių priežasčių Aristotelis kritikuoja Platoną, nors buvo jo mokinys. Klasikinė tiesos teorija. Akivaizdumo (tiesos) teorija. Koherencinė tiesos teorija. Pragmatinės tiesos teorija. Konsensuso teorija. Filosofinio praregėjimo prasmė Platono knygoje "Valstybė", septintas skyrius.
    Filosofija, konspektas(6 puslapiai)
    2006-04-22
  • Filosofija (43)

    Filosofijos samprata. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir teologija. Filosofija ir gyvenimas. Filosofija filosofijoje: krypčių sampratos. Metafizika. Ontologija. Gnosiologija. Epistemologija. Filosofinės sąvokos. Racionalizmas. Idealizmas. Materializmas. Substancionalizmas. Monizmas. Dualizmas. Atomizmas. Holizmas. Tikrovės (būties) samprata ankstyvojoje senovės graikų filosofijoje. Platono filosofijos pagrindiniai bruožai. Aristotelio metafizikos esmė. Platono ir Aristotelio metafizikos tąsa krikščioniškoje filosofijoje. R. Dekarto dualistinės metafizikos esmė. Racionalistinės būties teorijos. Empiristinės būties sampratos Naujųjų amžių filosofijoje – materializmas.
    Filosofija, konspektas(12 puslapių)
    2006-05-09
  • Filosofija (48)

    Filosofijos objektas, jos kilmė ir reikšmė. Filosofijos kilmė. Filosofijos ir mokslo santykiai. Būties problema. Daiktų pradai. Daiktai ir idėjos. Pažinimo problema. Apriorizmas.
    Filosofija, konspektas(4 puslapiai)
    2006-08-30
  • Filosofija (52)

    Filosofija kaip problema, jos esmė bei prasmė. Filosofijos ištakos. Mitologija. Antikinės filosofijos pagrindiniai principai. Būties samprata natūrfilosofijoje. Antropologinis posūkis antikinėje filosofijoje. Sofistai ir Sokratas. Sokrato pasekėjai. Pasaulio ir žmogaus samprata Platono filosofijoje. Viduramžių filosofija: dieviškųjų ir žmogiškųjų dalykų žinojimas. Aurelijus Augustinas ir Tomas Akvinietis. Pasaulio ir žmogaus samprata naujųjų amžių filosofijoje. Pažinimo problema naujųjų amžių filosofijoje. Empirizmo ir racionalizmo ginčas. Scientistinė kryptis šiuolaikinėje filosofijoje. Pozityvinės filosofijos vingiai. Žmogaus ir istorijos samprata K. Markso filosofijoje. Susvetimėjimo problema. Žmogaus samprata F. Nyčės filosofijoje. Žmogaus samprata psichoanalitinėje filosofijoje. Z. Froidas ir E. Fromas. Žmogaus problema egzistencinėje filosofijoje. Autentiška ir neautentiška egzistencija.
    Filosofija, konspektas(15 puslapių)
    2006-10-03
  • Filosofija (53)

    Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos ir mokslo skirtumas. Filosofijos ir mokslo panašumai. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos (Platonas). Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė (Demokritas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. Substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoje. Substancijos samprata racionalistinėje naujųjų laikų filosofijoje (Descartes, Spinoza, Leibniz). Monizmas, dualizmas, pliuralizmas.pasaulio sandara (būties sluoksniai). Reiškinys ir daiktas pats savaime. Reiškinys ir daiktas pats savaime. Kas yra laikas? Trys laiko rūšys. Substancialistinė ir reliatyvistinė erdvės ir laiko samprata. Priežastinis reiškinių sąryšis. Determinizmas ir indeterminizmas. Pažinimas kaip atspindėjimas ir konstravimas. Diskursyvusis ir intuityvusis pažinimas. Racionalizmas. Deskartes. Spinoza. Reziume. Empiristinė pažinimo samprata. Vosylius Sezemanas. Apriorizmas. Protas ir intelektas. Proto antinomijos. Pozityvistinė pažinimo samprata. Verifikacija. Jutiminio suvokimo ir mąstymo santykis pažinime. Aiškinimas ir supratimas. Struktūralizmas ir hermeneutika. Struktūralizmas. Mokslo revoliucijos ir teorijų kaita. Paradigma. Tiesos problema filosofijoje. Žmogus – pažinimo subjektas ir objektas. Visuotinybės ir individualybės priešprieša. Estetinis, etinis ir religinis pasirinkimai (S. Kierkegaard). Žmogus gamtos ir kultūros priešpriešoje (Ž. Ž. Ruso). Asmuo ir individualybė. Laisvė, rinkimasis, atsakomybė. "Čia-būtis" – autentiška ir neutentiška egzistencija (M. Heideggeris). E. Fromas – humanistinė asmenybės samprata. Sielos ir kūno santykio problema (R. Dekartas). N. Hartmano "filosofinė vertybių samprata". Maslow vertybių teorija. Vertybė, pareiga, norma. Aksiologinis ir deontologinis požiūriai. Nominalizmas ir realizmas. Visuomenė ir valstybė. Biografijos. Sąvokos.
    Filosofija, konspektas(47 puslapiai)
    2006-10-11
  • Filosofija (55)

    Filosofijos kilmė ir jos esmė. Pagrindinių klausimų tipai ir jų aptartis. Žmogaus esmės filosofinė analizė. Filosofijos ir kultūros santykio problema. Filosofijos orientacija į daiktų pirmapradiškumą. Panhominizmo samprata. Religijos ir filosofijos specifika. Religijos ir filosofijos skirtumai ir panašumai. Filosofijos ir meno santykio problema. Platoniškoji meno samprata. Filosofijos ir mokslo santykio problema. Filosofija ir mokslas antikoje. Takoskyros tarp mokslo ir filosofijos išryškėjimas. Matematikos vaidmuo moksliniame pažinime. Pagrindiniai vakarų ir rytų filosofijos bruožai. Palyginti rytų ir vakarų filosofijas. Metafizinio įvykio prasmė ir sandara. "Substancinio individo" sąvokos aiškinimas. Vakarų filosofija kaip metafizika. Pagrindiniai antikinės filosofijos bruožai. Absoliučios transcendencijos sąvoka. Jonijos filosofija. Mileto mokykla ir jos problematika. Esminiai bruožai. Sokrato filosofija ir jos problematikos išskirtinumas antikinės filosofijos kontekste. Platono idėjų teorija. Transcendencijos samprata. Aristoteliškoji būties samprata. Sielos struktūra Platono filosofijoje. Platonas apie pažinimą. Palyginti Aristotelio būties sampratą su Platono būties samprata. Esminiai skirtumai ir panašumai. Krikščioniškosios filosofijos esminiai bruožai. Krikščionybė ir pagonybė. Žmogus ir dievas. Kristaus misijos filosofiniai - etiniai aspektai. Žmogiškosios būties esmingoji transformacija krikščionybėje. Žmogaus kasdieninės laikysenos dievo akivaizdoje tipai.
    Filosofija, konspektas(18 puslapių)
    2006-11-01
  • Filosofija (56)

    Filosofijos kilmės problema. Filosofijos paskirtis ir funkcijos. Būties problema filosofijoje. Filosofijos ir religijos santykis. Filosofijos ir mokslo santykis. Pirmosios filosofinės mokyklos ir jų atstovai. Sofistų filosofinė mokykla. Helenizmo filosofija. Patristikos ir scholastikos bruožai. Etinės Sokrato pažiūros. Platono valstybės modelis. Platono idėjų teorija. Platono sielos teorija. Aristotelio filosofinės pažiūros. Aristotelio valstybės sampratos bruožai. Žymiausi viduramžių filosofijos atstovai ir jų idėjos. "Laiko" problematika Viduramžių epochoje. Filosofiniai renesanso humanizmo principai. Antropocentrizmo principas.
    Filosofija, konspektas(12 puslapių)
    2006-11-09
  • Filosofija (57)

    Filosofijos samprata. Mitas. Religija. Filosofija. Antikos laikų filosofija. Tomistinė ir neotomistinė filosofija. Naujųjų laikų filosofijos ypatumai. Pozityvistinė filosofija. Kalba kaip filosofinė problema. Marksizmas ir marksistinė filosofija. Sociumo filosofinė samprata. Gyvenimo filosofija. Šiuolaikinė filosofija ir pasaulėžiūra. Lietuvos filosofinės, visuomeninės minties istorijos bruožai. Būties klausimai filosofijoje. Dievo samprata filosofijoje. Tiesos filosofinis aptarimas. Mokslas ir filosofija. Tiesos filosofinis aptarimas. Pasaulio pažinumo ir pažinimo problema filosofijoje. Sociumo filosofinė samprata. Istorijos filosofija. Dvasingumas ir jo raiška. Žmogaus būtis. Istorijos filosofija. Kalba kaip filosofinė problema. Etnoso klausimas filosofijoje. Gyvenimo prasmė ir mirtis. Kultūros būtis.
    Filosofija, konspektas(13 puslapių)
    2006-12-04
Puslapyje rodyti po