Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija
Rūšiuoti pagal
  • Filosofija (95)

    Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofija ir kiti mokslai. Filosofija ir religija. Būtį aukštinančios filosofijos sąvokos. Būties aiškinimas Platono filosofijoje. Būties aiškinimas Aristotelio filosofijoje. Voliuntarizmas – valios ir proto santykis (Shopenhaueris). Pažinimą aukštinančios filosofijos sąvokos. Racionalistinė pažinimo samprata. Empiristinė pažinimo samprata. Substancijos samprata racionalistinėje filosofijoje. Substancijos samprata empiristineje filosofijoje. Nominalizmo ir empirizmo santykis. Reiškinys ir daiktas savaime- apriorizmas. Intelektas ir protas Kanto filosofijoje. Grynojo proto idėjos ir antinomijos. Laiko ir erdvės samprata Kanto filosofijoje. Pozityvistinė pažinimo samprata. Verifikacija. Aiškinimas ir supratimas. Hermeneutika. Žmogų aiškinančios filosofinės sąvokos. Žmogus - individualybė, asmuo, asmenybė. Esmė ir egzistencija egzistencialistinėje žmogaus sampratoje. Žmogaus egzistencija. Laisvė, rinkimasis, atsakomybė. Individo ir tautos tapatumo problemos. Pažinimas ir vertinimas. Vertybės ir gerybės Vertybių rūšys. Asmenybės ir vertybės. Vertybės, pareigos, normos. Benediktas Spinoza. G.V. Leibnicas. Renė Dekartas. Aristotelis. Platonas. Johnas Lokas. Imanuelis Kantas. Antanas Maceina. Erichas Fromas. Abrahamas Maslou. Martynas Heideggeris. Juozas Girnius. Siorenas Kierkegoras. Žanas Polis Sartras. Šv. Augustinas. Vosylius Sezemanas.
    Filosofija, špera(27 puslapiai)
    2010-02-20
  • Filosofija (96)

    Filosofijos ir mokslo santykis. Substancija ir akcidencija. materija ir forma. Substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoje. Substancijos samprata racionalistinėje naujųjų laikų filosofijoje (Descartes, Spinoza, Leibniz). Kas yra laikas? Trys laiko rušys. Racionalizmas. Empiristinė pažinimo samprata. Apriorizmas. Protas ir intelektas. Proto antinomijos. Reiškinys ir daiktas pats savaime.
    Filosofija, konspektas(11 puslapių)
    2010-02-20
  • Filosofija (97)

    Filosofijos kilmė ir šaltiniai, filosofinės būsenos ypatumai. Filosofija ir mokslas. Rytų filosofijos bruožai ir sąvokos. Pirmosios graikų filosofinės mokyklos. Sofistai ir skeptikai. Sokrato asmenybė ir filosofija. Platono filosofijos pagrindiniai teiginiai. "Olos alegorijos" reikšmė. Aristotelio filosofija. Būties teorija. Aristotelis. Dorybės ir laimės sampratos. Hedonizmas. Stoicizmo etiniai gyvenimo principai. Viduramžių ontologijos bruožai. Dievo buvimo įrodymai. Šv. Augustino laiko analizė. Krikščioniškųjų vertybių interpretacija. Naujųjų amžių filosofijos tikslai ir sprendžiamos problemos. R. Dekarto racionalistinis skepticizmas. B. Spinoza: geometrinis metodas etikoje. I. Kanto pažinimo teorijos reikšmingumas. I. Kanto pareigos etika. Kategorinio imperatyvo sąvoka. F. Beikono (F. Bacon) stabų teorijos reikšmė, gamtos mokslų reformavimas. J. Locko (J. Locke) idėjų klasifikavimas, pažinimo patikimumo klausimas. F. Nietzsche: antžmogio idėja, tradicinių vertybių kritika. S. Kierkegaardas: estetinio ir etinio pasirinkimo skirtumai. A. Camus: absurdo sąvoka, šaltiniai, absurdo herojaus bruožai. J.-P. Sartre: laisvės ir atsakomybės problema. E. Frommas: turėjimas ir buvimas kaip egzistencijos alternatyvos.
    Filosofija, konspektas(18 puslapių)
    2010-05-20
  • Filosofija apie tai, koks turi būti mokytojas

    Įvadas. Mokytojas idealizmo filosofijoje. Mokytojas realizmo filosofijoje. Mokytojas rytų mąstysenos filosofijoje. Pragmatizmas ir mokytojo samprata. Rekonstrukcionizmas ir mokytojo samprata. Biheviorizmas ir mokytojo samprata. Egzistencializmas, fenomenologija ir mokytojo samprata. Išvados.
    Filosofija, referatas(8 puslapiai)
    2006-05-26
  • Filosofija ir istorija

    Filosofinė būsena ir viešasis filosofijos gyvenimas. Istorija ir istoristika. Istorija ir tradicija. Istoristinio požiūrio prielaidos. Filosofijos kitimo priežastys.
    Filosofija, namų darbas(10 puslapių)
    2010-09-22
  • Filosofija ir metodas

    Įžanga. Filosofija ir jos supratimas. Filosofija ir metodas.
    Filosofija, referatas(6 puslapiai)
    2008-08-18
  • Filosofija ir mokslas

    Filosofija ir mokslas. Antika. Viduramžiai. Naujieji laikai. Filosofijos ir mokslo skirtumai. Kas sieja filosofiją ir mokslą? Išvados.
    Filosofija, referatas(6 puslapiai)
    2006-04-24
  • Filosofija ir mokslas (2)

    Įvadas. Filosofijos ir mokslo santykis. Modernus mokslas. Išvados.
    Filosofija, referatas(7 puslapiai)
    2007-04-06
  • Filosofija ir religija

    Filosofijos ir religijos santykis Rytų kultūroje. Filosofijos ir religijos santykis senovės Graikijoje. Filosofijos ir religijos panašumai. Išvados.
    Filosofija, konspektas(4 puslapiai)
    2006-05-16
  • Filosofija ir religija (2)

    Įžanga. Platonas: Dievas yra gėrio priežastis. Aristotelis: Dievas – nejudantis Judintojas. Dievas neturi veido ar kitų išorinių reiškimosi formų. Augustinas: savęs pažinimas yra Dievo pažinimas. Tomas Akvinietis: Dievas – neišmatuojama Būtis, Tiesa ir Gėris. Dievo buvimo įrodymų problema. Immanuelis Kantas: Dievas kaip reguliatyvioji idėja. Sorenas Kierkegaard'as: Dievas nenužengia į mases. Dievas – "žmogaus išgalvota hipotezė". Išvados.
    Filosofija, referatas(13 puslapių)
    2007-09-27
  • Filosofija ir religija. Teocentrinė būties samprata krikščioniškoje filosofijoje

    Įvadas. Krikščioniškosios filosofijos šaltiniai ir laikotarpiai. Tikėjimas ir krikščioniškoji filosofija. Krikščioniškoji ir graikų filosofija. Krikščioniškosios filosofijos laikotarpiai. Šv. Augustino teocentrinė metafizika. Sielos pažinimas. Dievo viršenybe pasaulio atžvilgiu. Sielos viršenybė kūno atžvilgiu. Šv. Tomo Akviniečio pažiūros ir būties teorija. Būties teorija. Dievo teorija. Moralės filosofija. Išvados.
    Filosofija, referatas(12 puslapių)
    2008-03-14
  • Filosofija ir technikos filosofija

    Pirmosios filosofinės mokyklos: Mileto, Elėjos. Pitagoras. Sofistai ir Sokratas, sokratiškoji tiesos samprata, eudemonizmas. Demokrito atomizmas, jo idėjų reikšmė gamtos mokslams ir filosofija. Platono idealizmas, "Olos alegorijos" interpretacija. Aristotelio metafizika, jo technikos samprata. Naujųjų laikų metafizika. Dekarto dualizmas, Leibnico monadologija, Dž. Berklio subjektyvizmas. Kopernikas. Niutonas. Galilėjus. F. Beikono empirizmas, Ž. Lametri "Žmogus – mašina".I. Kanto apriorizmas. Hegelio dialektinis idealizmas, K. Markso materialistinės istorijos samprata. Iracionalizmas. Egzistencializmas. Filosofijos atsiradimas; filosofija ir mitologija, mąstymo būdų palyginimas (nuo Dox‘o prie Logos). Filosofijos objekto problema, filosofija kaip transcendencinė metafizika. Filosofija ir mokslas. Refleksinė filosofijos prigimtis, interpretacinis jos pobūdis. Filosofijos struktūra ir jos sistemiškumo problema. Filosofinių sistemų tipologija; filosofija kaip problemų ir teorijų sistema. Kasdienybės nepakeičiamumas ir klasta – neklausianti žmogaus būklė (vienmatis žmogus). Kasdienybės sudužimas – egzistencinė katastrofa, klausianti žmogaus būklė. Nuostaba, abejonė ir kančia – žmogiškieji filosofavimo šaltiniai. Filosofijos funkcijos, vieta ir vaidmuo kultūroje, reikšmė žmogui. Ontologinės problemos. Būties filosofinio interpretavimo ypatumai ir aspektai. Būties filosofinių interpretacijų tipologija: materializmas, idealizmas, subjektyvizmas. Jų taikymo galimybės ir ribotumai. Determinizmo problemos: teleologija (finalizmas) ir kauzalizmas. Šiuolaikinis determinizmas ir mokslas. Determinizmas ir žmogaus laisvė; voliuntarizmas ir fatalizmas. Antropologinė pažinimo prasmė. Pažinimo šaltinio problema: sensualizmas, racionalizmas, empirizmas. Tiesos problema filosofijoje, agnosticizmas. Klasikinė tiesos samprata. Kitos tiesos interpretacijos: akivaizdumo teorija, loginės darnos koncepcija, pragmatinė tiesos samprata, konvencionalizmas. Technikos filosofijos problematika, uždaviniai. E. Kapsas – technikos filosofijos pradininkas. F. Dessauerio ontologinė technikos apibrėžtis. "Technika kaip realioji būtis, kilusi iš idėjų". Marksistinė technikos samprata. Antropologinė K. Jaspero technikos samprata. "Technika kaip gamtos išslaptinimas, kaip iššūkis žmogui". M. Heidegerio požiūris į techniką; žmogus kaip sergėtojas, atsakingas už būties apreiškimą technikoje. Sisteminis požiūris į techniką. Sistemos "žmogus-technika" dėsningumai. Techninių revoliucijų esmė; jos socialinių, antropologinių padarinių tyrinėjimo metodologiniai pagrindai. Platonas "Faidras".
    Filosofija, konspektas(8 puslapiai)
    2006-12-26
  • Filosofija kaip literatūra

    Įvadas. Tikslas – atskleisti filosofijos kaip literatūros fenomeną, pasitelkiant į pagalbą Platono dialogus. Filosofija kaip literatūra. Filosofija kaip literatūra kitų filosofų akimis. Filosofiniai Platono stiliaus aspektai. Išvados.
    Filosofija, referatas(7 puslapiai)
    2008-06-06
  • Filosofija kaip meilė išminčiai

    Kas yra filosofija. Antikos filosofija. Filosofija kaip meilė išminčiai. Protagoras ir sofistai. Sokratas. Platonas. Aristotelis. Filosofijos ištakos. Filosofija ir klausimas. Išvados.
    Filosofija, referatas(12 puslapių)
    2008-07-10
  • Filosofija nūdienos pasaulyje

    Filosofijos pranešimas. Įvadas. Filosofija nūdienos pasaulyje. Išvados.
    Filosofija, rašinys(7 puslapiai)
    2009-10-27
  • Filosofija Vilniaus Universitete

    Įvadas. Kas yra filosofija? Filosofija Vilniaus universitete XVI–XIX amžiais. Išvados.
    Filosofija, referatas(13 puslapių)
    2006-12-22
  • Filosofija: 3 esė

    Įvadas. Darbo tikslai: Gebėti suvokti žmogaus situaciją šiuolaikiniame pasaulyje, remiantis humanistine filosofija. Įvertinti mąstymo dėsnių ir alternatyvių požiūrių reikšmę kiekvieno žmogaus sociokultūrinei veiklai. Vertinti ir gebėti apibūdinti filosofijos ryšius su kitomis dvasinio gyvenimo ir intelektualinės veiklos apraiškomis. Stoikų ir epikūriečių filosofija. Panašumai ir skirtumai. Eutanazija – pagalba ar žmogžudystė? Filosofijos likimas.
    Filosofija, esė(5 puslapiai)
    2010-04-12
  • Filosofija. Filosofijos esmė

    Filosofijos kilmė. Filosofijos paskatos. Filosofijos esmė. Pagrindinės filosofijos problemos. Antropologija. Būties teorija. Ontologija. Būtis. Tikrovė. Daiktai ir idėjos. Idealizmas. Platonas. Daikto idėja. Aristotelis. Kantas ir Nyčė. Egzistencijos filosofijos pradininkai. Froidas.
    Filosofija, špera(5 puslapiai)
    2005-10-03
  • Filosofijos apibrėžimo problemiškumas

    Įvadas. Filosofijos apibrėžimas šiandien. Išvados.
    Filosofija, namų darbas(2 puslapiai)
    2011-02-15
  • Filosofijos atsiradimas. Gėris ir blogis

    Įvadas. Filosofijos atsiradimas ir jos mitologinės ištakos. Filosofija ir pasaulėžiūra. Gėris ir blogis. Gera ar bloga valia? Gėris ir blogis Stoikų etikoje. Platono gėris ir blogis. Išvados.
    Filosofija, referatas(16 puslapių)
    2006-02-08
Puslapyje rodyti po