Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Filosofijos konspektai

Filosofijos konspektai (105 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Filosofija (58)

    Filosofijos samprata. Filosofijos periodizacija. Filosofijos chronologija. Renesanso filosofija. Naujausių laikų filosofija. Filosofijos atsiradimas. Būties ir tapsmo sintezės paieškos. Socialinės ir politinės filosofijos formavimasis. Sokrato filosofija. Sokrato etika. Sokrato pažinimo metodas. Platono filosofija. Idėjų pasaulio teorija. Platono pažinimo teorija. Platono kosmoso teorija. Platono sielos teorija. Platono etika. Platono socialinė-politinė teorija. Aristotelio filosofija. Aristotelio būties teorija. Aristotelio daikto teorija. Keturių priežasčių teorija. Aristotelio etika. Krikščioniškoji filosofija. Šventasis Augustinas. Augustino pažinimo teorija. Augustino būties teorija. Augustino sielos teorija. Augustino laiko teorija. Augustino išganymo teorija. Augustino istorijos samprata. Naujųjų amžių filosofija. Renė Dekarto filosofija. Dekarto pažinimo teorija.
    Filosofija, konspektas(21 puslapis)
    2006-12-05
  • Filosofija (59)

    Kas yra filosofija? Jos sudėtinės dalys. Kodėl atsirado filosofinis mąstymas? Kodėl filosofiją vadiname "mokslų motina"? Kuo filosofija skiriasi nuo kitų mokslų? Kas yra pasaulėžiūra? 2 jos tipai. Ką suteikia filosofija ir mokslai pasaulėžiūrai? Kas yra mitai? Kuo jie skiriasi nuo teorijos? Kokios yra pagrindinės filosofijos vertybės? Ką vadiname Antika? Jos charakteristika. Kas yra civilizacija? Pateikti pavyzdžių. Apibūdinti senovės Atėnų visuomeninę santvarką. Kas yra senovės Graikų gamtos filosofija? Kas buvo sofistai? Koks jų indėlis į senovės Graikų filosofiją? Sokratas: "Aš žinau, kad aš nieko nežinau" ir "pažink pats save". Kodėl ir už ką buvo nuteistas mirti Sokratas? Kaip jis priėmė šį sprendimą ir kodėl? Kaip Platonas įsivaizdavo idealią valstybę? Kaip Platonas ir Aristotelis vertino senovės Graikų vergovinę demokratiją? Kas yra demokratija? Aristokratija? Monarchija? Oligarchija? Tironija? Politėja?
    Filosofija, konspektas(5 puslapiai)
    2006-12-14
  • Filosofija (60)

    Žmogaus susiorientavimas gyvenime. Filosofijos studijų prasmė. Filosofinio mąstymo prielaidos ir savybės. Savaiminis ir akademinis filosofavimas. Išmintis – filosofijos siekinys. Filosofijos esmė. Filosofinio pažinimo objektas ir metodas. Filosofiniai klausimai ir jų ištakos. Filosofijos prasmė ir vertė žmogui. Filosofijos kilmė. Žodžio "filosofija" kilmė ir prasmių raida. Filosofijos kilmė: pasaulėžiūrinės, istorinės, socialinės ir pažintinės priežastys. Mitinis pasaulio suvokimas – filosofijos atsiradimo prielaida. Mitologinio mąstymo savybės. Filosofija – teorinio pasaulio sampratos atsiradimas. Teorinio mąstymo savybės. Filosofija ir mokslas. Mokslo esmė, struktūra, raida ir klasifikacija. Filosofijos ir mokslo skirtumai, bendrumai ir santykių tipai. Filosofija ir menas. Menas. Meno esmė ir klasifikacija. Meno kūrinys ir kūryba. Amžinosios vertybės. Grožis, gėris, tiesa, darna (harmonija) ir jų tarpusavio ryšys. Filosofijos ir meno skirtumai, bendrumai ir santykių tipai. Filosofijos ir ideologijos esmė. Filosofijos ir ideologijos bendrumai, skirtumai ir santykių tipai. Filosofija ir religija. Religijos esmė ir klasifikacija. Filosofijos ir religijos skirtumai, bendrumai ir santykių tipai. Filosofijos istorijos laikotarpio klasifikavimo kriterijai ir problemos. Senovės Rytų filosofija. Indijos filosofija. Pirmasis laikotarpis. Senovės Rytų filosofija. Indijos filosofija. Antras, trečias, ketvirtas laikotarpiai. Senovės Rytų filosofija. Kinijos filosofija. Daoizmas. Senovės Rytų filosofija. Kiniečių filosofija. Konfucionizmas. Pagrindiniai filosofijos laikotarpiai. Ankstyvasis (natūrfilosofijos) laikotarpis. Antikinės filosofijos laikotarpis. Trys Mileto filosofai. Pitagoras. Parmenidas, Heraklitas. Emfedoklis. Demokritas. Klasikinis Antikos filosofijos laikotarpis. Sofistai. Sokratas. Gyvenimas ir filosofija. Platonas: gyvenimas, metafizika, pažinimas ir žmogus. Platonas: žmogus, etika, valstybė. Aristotelis. Gyvenimas ir filosofija. Vėlyvasis Antikos laikotarpis. Kinikai (cinikai). Stoikai. Epikūriečiai. Neoplatonikai.
    Filosofija, konspektas(27 puslapiai)
    2006-12-22
  • Filosofija (61)

    Įvadas. Filosofija kaip pažinimo būdas. Filosofijos samprata ir kilmė. Filosofijos objektas, problemos, funkcijos. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir kultūra. Dialektika.
    Filosofija, konspektas(13 puslapių)
    2006-12-28
  • Filosofija (62)

    Filosofijos objektas, mokslas, dalykas ir uždaviniai. Mitinis pasaulėvaizdis. Ontologija. Trys Mileto filosofai. Pasaulio kintamumas. Dialektikos pradžia. Humanistinė graikų filosofijos pradžia, Sofistai (Protagoras). Sokratas. Platonas. Amžina tiesa, amžinas grožis ir amžinas gėris. Idėjų pasaulis. Tikras žinojimas. Nemirtinga siela. "Olos" alegorija. Platono "Valstybė", socialinė filosofija. Teisingumas. Nuosavybė ir šeima. Auklėjimas. Įstatymų praleidimas. Aristotelis. Filosofas ir mokslininkas. Įgimtų idėjų nėra. Formos yra daiktų savybės. Tikslo priežastis. Logika. Gamtos pakopos. Etika. Politika. Požiūris į moteris. Helėniškoji filosofija (Seneka). Helenizmas. Religija, filosofija ir mokslas. Stoikai. Epikūrininkai. Neoplatonizmas. Mistika. Scholastika : periodizacija, bruožai ir metodai. Viduramžių filosofija (Pjeras Abeliaras). Renesanso filosofija. Renesanso filosofija. Naujųjų laikų filosofija. Švietėjų filosofija: Volteras, Žanas Žakas Ruso. Kantas. Fridrichas Nyčė.
    Filosofija, konspektas(45 puslapiai)
    2007-01-12
  • Filosofija (63)

    Filosofinis klausimas, filosofinis veiksmas. Kultūros sąvokos interpretacija. Filosofijos ištakos. Kitimo ir vystymo teorijos. Filosofijos kilmė ir esmė - sielos terapija. Tikėjimo ir žinojimo santykio problema. Filosofijos prigimtis. Tiesa ir tikimybė. Antika. Viduramžiai. Renesansas. Filosofijos struktūra. Gyvenimo problemos sprendimas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Pragmatinė tiesos samprata. Būties problema: Daiktų pradai. Ikisokritai. Demokritas. Filosofinės minties raida Lietuvoje. Būties problema: daiktai ir idėjos. Platonas "Valstybė". Tikėjimo prasmės plotmė. Viltis. Būties problema:materija ir forma. Aristotelis. Dievo idėja ir problema. Būties hierarchija. Antika. Platonas. Aristotelis. Žmogus kaip mokslo objektas. Gyvūniškumas ir dvasiškumas. Substancijos problema. Nauji laikai. Dualizmas. R. Dekartas. Logika kaip mokslas apie minties formos taisyklingumą. Būties problema šiuolaikinėje filosofijoje. F.Nyčė, A.Šopenhaueris. Būties problema šiuolaikinėje filosofijoje. M.Heidedgeris. L.Vitgenšteinas. Dvasia.Siela. Dvasios ir sielos tapatumo ir netapatumo problema. Loginės darnos arba koherencinė tiesos samprata. Grynasis pasaulinis protas. I. Kantas. Klasikinė tiesos samprata. Grynasis ir pasaulinis protas. G. Hegelis. Gėris, grožis, kūryba. Pažinimo problema. Pažinimo šaltinis. Akivaizdumo teorija. Empirizmas ir racionalizmas. Sokratas. Filosofinė etika. Kanto pažinimo teorija. Apriorizmas. Filosofijos ir meno santykis. Kanto pažinimo teorijos negandos. Filosofijos ir religijos santykis. Determinizmo problema. Chaosas ir kosmosas. Finalizmas. Aristotelis. K. Volfas. Sąmonės kilmė, esmė, problema. Kauzalizmas. Demokritas. Tiesa ir tikimybė. Naujieji ir naujausieji laikai. Determinizmas ir indeterminizmas. Marksistinė filosofija. Determinizmas ir žmogaus laisvė. Socialinių reiškinių determinacijos problema. Mokslas ir metafizika. Ginčas dėl mokslo metodo. Filosofijos vaidmuo kultūroje.
    Filosofija, konspektas(14 puslapių)
    2007-01-16
  • Filosofija (64)

    Mąstymo santykis. "Filosofijos" apibrėžimai. Filosofijos objektas, nagrinėjamos problemos, struktūra. Filosofijos ir mokslo santykis. Jonijos mokykla: pasaulio genezės problema ir "prado" (arche) sąvoka. Elėjos mokykla: Parmenido "būties" samprata. Pitagorietiška pasaulio samprata. Antikinis atomizmas. Platono "idėja". Aristotelio "forma" ir "materija". Būties hierarchija. Ginčas dėl universalijų: realizmas ir nominalizmas. Substancijos samprata. Subjektyvistinis posūkis filosofijos istorijoje. R. Descartes Dievo buvimo "įrodymas". R. Descartes dualizmas. Materialistinis monizmas. Imaterialistinis monizmas arba sujektyvusis idealizmas. I. Kanto fenomenai ir noumenai. G. Hegelio pasaulinis Protas. F. Nietzsche's metafizikos kritika: "galios valia". E. Husserlio fenomenologija. Egzistencializmas. L. Wittgeinsteino loginė ontologija. Finalizmas ir kaukalizmas gamtos filosofijos istorijoje. Determinizmas ir indeterminizmas. Pažinimo šaltinio problema: racionalizmas ir empirizmas. I. Kanto transcendentinė filosofija. Klasikinė tiesos samprata. Tiesos kaip akivaizdumo samprata. Koherencinė tiesos samprata. Pragmatinė tiesos samprata. Mokslo ir metafizikos demarkacijos problema. Etika: teorinė ir praktinė filosofija. Platono etika. Aristotelio etika. Epikūrizmas. Stoikų etika. Utilitarizmas. Emotivizmas.
    Filosofija, konspektas(5 puslapiai)
    2007-01-30
  • Filosofija (65)

    Filosofijos specifika. Filosofija ir pasaulėžiūra. Būties problema filosofijoje. Būtis ir mąstymas, filosofinių požiūrių klasifikacija, nominalizmas ir realizmas. Nominalistiniai požiūriai į būtį. Realistiniai požiūriai į būtį. Tiesos problema filosofijoje. Priežastingumo ir dėsningumo problema. Pažinimo metodų problema filosofijoje. Socialinės problematikos susiformavimas. Platono ir Aristotelio socialinė filosofija. Socialinės problematikos formavimasis antikoje. Asmens samprata Vakarų Europos filosofinėje tradicijoje. Asmuo ir laisvė. Laisvės įgyvendinimas būtinumo srityje. Laisvės įgyvendinimas laisvės srityje. Įgyvendinimo būdai. Elgesio vertinimo principo subjektyvioji interpretacija. Hedonizmas. Utilitarizmas. Elgesio vertinimo principo objektyvioji interpretacija (Augustinas, Tomas Akvinietis). Valstybės ir teisės sampratų raida Naujaisiais laikais. Hobbesas, Locke’as, Montesquieu. Konstitucinė teisė. Klasikinio liberalizmo politinė teorija. Konservatizmas / Socialdemokratija. Komunizmas ir totalitarizmas. Krikščioniškasis socialinis mąstymas.
    Filosofija, konspektas(17 puslapių)
    2007-02-12
  • Filosofija (67)

    Filosofijos esmė. Filosofijos objektas ir dalykas. Filosofijos klasifikacijos specifika. Pagrindinis filosofijos klausimas. Ontologijos, gnoseologijos ir prakseologijos supratimas. Filosofijos krypties, atmainos, mokyklos ir srovės supratimas. Filosofijos ir mokslo panašumai bei skirtybės. Filosofija ir teologija. Filosofija ir teologija. Politinė ideologija. Menas. Būties teorija (ontologija). Ontologija. Metafizika. Ontologijos tapsmas Indijoje. Būties teorijos atsiradimas senovės Graikijoje: Mileto mokyklos filosofai. Elejos mokykla: Ksenofonas, Parmenidas, Zenonas. Pitagoras. Demokritas. Herakleitas. Platono idėjų teorija. Platono filosofija. Platono idėjų teorija. Platono filosofija. Du pasauliai (tikroji, netikroji būtis). Idėjų hierarchija. Kosmologijos mitas. Aristotelio metafizika. Hilomorfizmas (materijos ir formos prasmė, sąveika). Substancija. Pirmieji pradai. Priežastingumas. Aristotelio metafizikos ypatumai. Substancijų hierarchija. Entelechija, potencija ir akcidencija. Siela. Viduramžių metafizika. Viduramžių charakteristika. Patristika ir scholastika. Aurelijaus Augustino ontologija. Aurelijaus Augustino ontologija. Tomas Akvinietis. Naujųjų laikų ontologija. Naujųjų laukų charakteristika. Substancionalizmas. Rene Dekartas. Baruchas (Benediktas) Spinoza. Leibnico monadologija (pliuralizmas). Naujųjų laikų subjektyvusis idealizmas. Subjektyviojo idealizmo supratimas. Berklio imaterializmas. Hiumo skepticizmas. Hegelio absoliučios dvasios filosofija. Absoliuto filosofijos turinys. Filosofijos metodas: dialektikos esmė. Subjektyvioji, objektyvioji ir absoliučioji dvasia. Absoliuto savęs paieškos pakopos. Absoliuto savęs paieškos pakopos. Absoliuto savęs paieškos pakopos. Absoliuto raiškos dėsniai. Absoliuto raiškos dėsniai. Erdvė ir laikas. Naujausiųjų laikų materializmas: K.Markso visuomeninės būties teorija. Egzistencializmas. Egzistencializmas. Pažinimo filosofija. Pažinomo filosofija senovės Graikijoje. Platono pažinimo filosofija. Aristotelio pažinimo filosofija. Pažinimo problemos viduramžiais. Ginčai dėl universalijų realizmo ir nominalizmo scholastikoje. Naujųjų laikų pažinimo filosofija. Empirizmas. Dekarto, Spinozos ir Leibnico substancionalizmas. I. Kanto agnosticizmas. Pažinimo galios ir jų funkcijos. Pasąmonė. Froidizmas. K. Jungo psichoanalitinė filosofija. Adlerio socialinio instinkto filosofija. E. Biorno transakcinės psichoanalizės esmė. Ė.Fromo socialinės pasąmonės koncepcija. Praktinė filosofija. Tauta ir tautiškumas.
    Filosofija, konspektas(28 puslapiai)
    2007-03-21
  • Filosofija (68)

    Pirmojo prado (tikrovės pagrindo) paieškos antikos filosofijoje. Idealios valstybės modelio paieškos antikos filosofijoje. Valstybės formos klausimas (pagal Aristotelį). Žmogaus gyvenimo orientyrai antikos filosofijoje. Empiristinė pažinimo samprata ir jos raida. Racionalistinė pažinimo samprata ir jos raida. Valstybės kilmės, funkcijų, valdymo formos klausimai Naujųjų amžių filosofijoje. Kanto pastangos išspręsti empirizmo ir racionalizmo ginčą. Teorinis ir praktinis protas. Kanto dorovės filosofija. Hėgelio istorijos filosofija. Nyčės gyvenimo filosofija. Pozityvizmas ir analitinė filosofija. Markso socialinė filosofija ir XX amžiaus marksizmas. Egzistencijos filosofija. Technikos filosofija. Postmodernizmas ir reliatyvumas. Materialistinis ir idealistinis tikrovės aiškinimas. Pažinimo galimybės klausimas. Tiesos problema. Žmogaus prigimties problema. Žmogaus ir gamtos santykis. Kodėl technika yra etikos objektas. Doroviniai idealai ir jų pagrindimo būdai. Religija ir jos vaidmuo. Ideologija ir jos vaidmuo. Mūsų dienų ideologijos. Laisvė ir būtinumas. Egzistencija kaip nuolatinis pasirinkimas. Laisvė ir atsakomybė. Susvetimėjimo problema.
    Filosofija, konspektas(31 puslapis)
    2007-03-23
  • Filosofija (7)

    Filosofijos fenomeno samprata. Filosofijos kilmė ir jos dalyko genezė. Filosofijos atsiradimas. Būdingiausieji filosofavimo ir filosofijos bruožai. Lietuvos filosofija. Pagrindinės naujausių laikų filosofijos srovės ir atmainos. Pragmatizmas. Egzistencializmas. Fenomenologija. Analitinė filosofija. Žmogus ir sąmonė. Žmogaus prigimtis. Žmogaus samprata antikos filosofijoje. Krikščioniškasis požiūris. Evoliucijos teorija ir marksistinis požiūris. Egzistencinis žmogus. Gyvenimo filosofijos idėjos. Filosofinės antropologijos esmė. Stasio Šalkauskio antropologija. Žmogus ir visuomenė. Bendruomenė ir organizacija. Visuomenė kaip valstybė. Šeima. Tauta ir tautiškumas. Sąmonė. Pasąmonė. Pažinimo filosofija. Pažinimo problema. Empirizmas ir racionalizmas. Antikos filosofija. Viduramžių filosofija. Renesanso ir švietimo filosofija. Naujųjų laikų empirizmas. Naujųjų laikų racionalizmas. Imanuelio Kanto apriorizmas. Tiesos problema filosofijoje. Neklasikinės tiesos teorijos. Mokslo filosofijos problemos. Mokslas ir metafizika. Būties problema filosofijoje. Ontologinės problematikos ištakos ir prasmė. Filosofinė būties interpretacijų raida. Ontologija ir kosmologija.
    Filosofija, konspektas(80 puslapių)
    2005-06-02
  • Filosofija (70)

    Filosofijos samprata. Pagrindinės filosofijos kilmės teorijos. Filosofijos istorijos periodizavimas. Filosofijos raidos etapai. Ankstyvoji graikų filosofija. Pasaulio prado klausimas. Būties ir tapsmo santykio klausimas filosofijoje. Būties ir tapsmo sintezės paieškos. Humanistinis graikų filosofijos posūkis - sofistika. Sokrato filosofija. Sokrato etika ir sielos atradimas. Sokrato pažinimo samprata. Platono filosofija. Platono būties teorija. Platono pažinimo teorija. Platono pažinimo klasifikacija. Platono kosmologija. Platono sielos teorija. Platono etika. Aristotelio filosofija. Aristotelio būties teorija. Aristotelio daikto teorija. Aristotelio teologija. Aristotelio sielos teorija. Aristotelio etika. Krikščioniškoji filosofija. Apologetikos problema. Šv. Augustino filosofija. Gnosticizmas. Augustino pažinimo teorija. Augustino būties teorija. Augustino laiko teorija. Augustino sielos teorija. Naujųjų amžių filosofija. Rene Dekarto filosofija. Dekarto būties teorija ir kosmologija. Dekarto materijos samprata. Dekarto sielos teorija. Dž. Loko filosofija.
    Filosofija, konspektas(26 puslapiai)
    2007-04-25
  • Filosofija (72)

    Filosofijos atsiradimas. Filosofijos istorijos apžvalga. Antikos filosofija. Naujųjų amžių filosofija. Šiuolaikinė filosofija. Pagrindinės filosofijos temos ir problemos. Tikrovės sampratos variantai. Pažinimo problemos filosofijoje. Žmogaus (prigimties) problema. Etikos problemos filosofijoje. Politinė filosofija. Žmogus ir gamta; žmogus technizuotame pasaulyje. Egzistencinės žmogaus problemos.
    Filosofija, konspektas(147 puslapiai)
    2007-05-21
  • Filosofija (73)

    Filosofijos kilmė. Filosofinio ir mitinio mąstymo santykis. "Filosofijos" apibrėžimai. Filosofijos objektas, nagrinėjamos problemos, struktūra. Filosofijos ir mokslo santykis (scientizmas ir antiscientizmas). Jonijos mokykla: pasaulio genezės problema ir "prado" (arche) sąvoka (Talis Miletietis, Anaksimenas, Anaksimandras, Herakleitas). Elėjos mokykla: Parmenido "būties" samprata. Pitagorietiška pasaulio samprata ("Viskas yra skaičius"). Antikinis atomizmas (Leukipas ir Demokratas). Platono "idėja". Aristotelio "forma" ir "materija". Būties hierarchija (Platonas, Aristotelis, Eriugena, Tomas Akvinietis). Ginčas dėl universalijų: realizmas ir nominalizmas. Substancijos samprata. Subjektyvistinis (epistemologinis) posūkis filosofijos istorijoje (R. Decartes tikrumo paieškos ir filosofijos pertvarkymo planas: abejonės metodas). R. Decartes Dievo buvimo "įrodymas". R. Decartes dualizmas. Materialistinis monizmas (T. Hobbes, J. La Mettrie). Imaterialistinis (spiritualistinis) monizmas arba sujektyvusis idealizmas (J. Berkeley). I. Kanto fenomenai ir noumenai. M. Hegelio Pasaulinis Protas (Absoliutinė Idėja ir jos plėtra). F. Nietzsche‘s metafizikos kritika: "galios valia" ("valia valdyti"). F. Nietzsche‘s moralės genealogija: "gėrio" ir "blogio" sąvokų kilmė ir "vertybių apvertimas" (antikinė ir krikščioniškoji moralė). E. Husserlio fenomenologija. Egzistencializmas (trumpai). M. Heideggerio "Būties", "Nieko" ir "esinio" samprata; "Baimė", "Nuobodulys", "buvimas" ir "egzistavimas". L. Wittgeinsteino loginė ontologija (trumpai). Finalizmas ir kauzalizmas gamtos filosofijos istorijoje. Determinizmas ir indeterminizmas. Pažinimo šaltinio problema: racionalizmas ir empirizmas. I. Kanto transcendentinė filosofija (apriorizmas: apriorinės juslumo ir intelekto formos, aprioriniai, aposterioriniai, analitiniai ir sintetiniai sprendimai). Klasikinė tiesos samprata (apibrėžimas ir keblumai). Tiesos kaip akivaizdumo samprata (apibrėžimas ir keblumai). Koherencinė tiesos samprata (apibrėžimas ir keblumai). Pragmatinė tiesos samprata (apibrėžimas ir keblumai). Mokslo ir metafizikos demarkacijos problema: verifikacijos, konfirmacijos, falsifikacijos procedūros. Etika: teorinė ir praktinė filosofija. Platono etika ("platoniška gėrio meilė").
    Filosofija, konspektas(22 puslapiai)
    2007-05-29
  • Filosofija (77)

    Švietimo epochos charakteristika. R. Dekartas. Racionalizmas. Apšvietos filosofijos klasifikacija (tipai). Apšvietos filosofijos srovės (pozicijos). Empirizmas. Kanto moralinio gėrio analizė. Kanto laisvės problema. Kanto moralės ir laimės aiškinimas. Egzistencializmas. Lietuvos filosofijos charakteristika. A. Maceinos filosofijos bruožai. S. Šalkauskio filosofijos bruožai. J. Griniaus filosofijos bruožai.
    Filosofija, konspektas(11 puslapių)
    2007-09-19
  • Filosofija (78)

    Mokslo apibrėžimas. Loginė mokslinio apibrėžimo struktūra. Loginė mokslinio apibrėžimo struktūra. Reali mokslinio apibrėžimo funkcija: tyrimų programa. Mokslo ir filosofijos santykis su savo apibrėžimu. Mokslinio teiginio statusas. Deklaruojamas mokslinio teiginio statusas: tiesa apie pasaulį. Realus mokslinio teiginio statusas: tyrimus apibrėžianti hipotezė. Mokyklinio ir autentiško mokslo perskyra. Tikėjimas moksle. Visuomenės santykis su mokslo tiesomis. Mokslinės hipotezės pagrindas: pasaulėžiūra. Pagrindiniai mokslinio tyrimo elementai. Empirinis tyrimas. Matematika. Eksperimentas. Praktinė filosofija. Teorijos ir praktikos apibrėžimas. Praktinė filosofija. Aktas ir galimybė. Faktas ir norma. Antropologija kaip praktinės filosofijos pamatas. Laisvė. Veikimas aprašomas priežasties kategorija. Gamtinis priežastingumas. Laisvas priežastingumas. Praktinis pažinimas
    Filosofija, konspektas(16 puslapių)
    2007-09-27
  • Filosofija (79)

    4 temos. Pirmoji tema. Būties teorijos tarpsmas ir raida senovės Graikijoje iki Platono (ikisokratikai). Būties teorijos (ontologijos) samprata. Mileto mokykla: Talis, Anaksimenas, Anaksimandras. Herakleitas iš Elefaso. Elėjos mokykla: Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas. Pitagoras. Demokritas, Empedoklis, Anaksagoras. Antroji tema. Sofistai, Sokratas ir viduramžių ontologija. Sofistai. Sokratas Viduramžių ontologija: Aurelijus Augustinas ir laiko koncepsija. Jono Škoto Eriugenos panteizmas. Tomas Akvinietis ir jo loginiai Dievo buvimo įrodymai. Trečioji tema. Pagrindinės naujausių laikų būties kategorijos interpretacijos. Karlo Markso materialistinė istorijos samprata (visuomeninės būties teorija). Egzistencializmo esmė ir būties kategorijos aiškinimas: Siorenas Kierkegoras, Alberas Kamiu, Karlas Jaspersas, Žanas Polis Sartras, Martynas Heidegelis ir kt. Kritinės Nikolajaus Hartmano ontologijos esmė. Ketvirtoji tema. Kas yra sąmonė? sąvokų, giminingų sąvokos sąmonei, vartojimas filosofijoje. Šių sąvokų turinys. Sąmonės rūšys. Sąmonės lygmenys. Sąmonės atributai. Savimonė. Kas yra pasąmonė. Froidizmo esmė. Neofroidizmo esmė. Alfredo Adlerio socialinio instinkto koncepcija. Karlo Gustavo Jungo analitinės psichologijos esmė. Ėricho Fromo socialinės pasąmonės koncepcija. Eriko Biorno transakcinės psichoanalizės esmė.
    Filosofija, konspektas(22 puslapiai)
    2007-10-15
  • Filosofija (81)

    Kas yra filosofija? Filosofijos vieta kultūroje: santykis su mokslu, menu, religija ir politika. Filosofijos kilmės problema. Vakarų filosofijos raida: pagrindiniai etapai, svarbiausios sąvokos ir problemos, žymiausi atstovai. Filosofijos kaip disciplinos struktūra. Šiuolaikinė filosofijos samprata (pagal Jaspersą). Būties problema: tikrovės prado problema Antikoje, antikinis idealizmas ir materializmas. Klasikinės būties teorijos: Platono objektyvusis idealizmas. Klasikinės būties teorijos: Aristotelio metafizika. Materializmo atgimimas Naujaisiais Amžiais. Patyrimo ir proto santykis pažinime. Pažinimo šaltinio problema: racionalizmo ir empirizmo ginčas. Pažinimo metodo problema. Apriorinių/aposteriorinių ir sintetinių/analitinių sprendinių perskyra ir svarbiausias Kanto filosofijos klausimas. Aprioristinė pažinimo teorija: apriorinės juslumo ir intelekto formos, daikto paties savaime ir "daikto mums" perskyra. Pažinimo pagrindo problema (pagal Popperį). Klasikinė tiesos samprata ir alternatyvios tiesos teorijos. Tiesa kaip pažinimo tikslas: veritizmas, skepticizmas, reliatyvizmas. Pažinimo ribų problema: prasmingos kalbos ribos kaip pažinimo ribos. Verifikacija, konfirmacija ir falsifikabilumas kaip prasmės kriterijai.
    Filosofija, konspektas(14 puslapių)
    2008-01-17
  • Filosofija (82)

    Filosofijos samprata. Mitologinis ir filosofinis tikrovės aiškinimas. Filosofijos sampratos filosofų požiūriu. Filosofijos keliamos problemos. Filosofijos ir mokslo, filosofijos ir teologijos santykis. Filosofija ir kultūra, filosofija ir mokslas, menas. Filosofijos probleminių krypčių sampratos. Apibūdinti metafizikos, ontologijos, gnoseologijos, epistemologijos sampratas. Paaiškinti, ką tiria logika, etika, estetika. Pateikti įvairių filosofijos krypčių, filosofinių mokyklų pavyzdžių. Jas apibūdinti. Tikrovės (būties) sampratos ankstyvoje senovės graikų filosofijoje. Tikrovės aiškinimas senovės graikų natūrfilosofijoje: nuo konkrečių daiktų pradų link abstrakcijų (apeironas, homojomerijos, "gamtos stichijos", monados, atomai). Būties samprata filosofinėje Elėjos mokykloje (Zenonas Elėjetis, Parmenidas). Būties pastovumo ir kintamumo problema (Parmenidas, Herakleitas). Platono ontologija ir gnoseologija. Sofistai ir Sokratas. Sokrato idėjų tąsa Platono darbuose. Tikrosios ir netikrosios būties samprata. Platoniško dualizmo reikšmė. Idėjos sąvoka nominalistine ir realistine prasmėmis. Filosofinio idealizmo samprata. Dualios būties pažinimo problema ir jos sprendimas Platono filosofijoje ("Platono trikampis"). Aristotelio metafizikos reikšmė. Platoniškojo dualizmo kritika Aristotelio darbuose. Aristoteliška substancijos samprata. Substancijos pažinimo problema. Būties kaita kaip galimybė ir tikrovė, potencija ir aktas. Metafizinių kategorijų samprata. Platono ir Aristotelio metafizikos tąsa krikščioniškoje filosofijoje. Platonizmas Augustino Aurelijaus metafizikoje. Aristotelizmas Tomo Akviniečio metafizikoje. Laiko samprata Augustino Aurelijaus filosofijoje. Dievo buvimo grindimas (argumentai) Tomo Akviniečio filosofijoje. Descarto metafizikos esmė. Būties pažinimo problema Descarto metafizikoje. Dekarto substancijos samprata. Radikalaus dualizmo esmė. Psichofizinis paradoksas ir galimi jo sprendimo būdai. Dekarto metafizikos įtaka tolimesnei filosofijos raidai. Dekarto idėjų įtaka psichologijai. Racionalistinės būties teorijos naujųjų laikų filosofijoje. Monistinės Spinozos metafizikos esmė. Gamta ir dievas: Spinozos pan(en)teizmo esmė. Leibnico pliuralistinė ontologija. Monados kaip sielos (entelechijos). Percepcijos ir apercepcijos. Monadų "dalyvavimo iš anksto nustatytoje harmonijoje" problema. Leibnico monadologijos įtaka psichologijos plėtrai. Būties materialistinė samprata ir empirizmas. Materija kaip substancija. Hobso ir Loko empirizmas ir juo grindžiama materialistinė būties samprata. Materijos samprata Loko filosofijoje. Loko ginčo su Dekartu dėl "įgimtų idėjų" esmė. Empirizmu grindžiamo subjektyvaus idealizmo samprata. Subjektyviojo idealizmo grindimas empirika Berklio darbuose. Subjektyviojo ir objektyviojo idealizmo santykis Berklio darbuose. Materijos samprata Berklio filosofijoje. Būties pažinimo (gnoseologijos) problema filosofijoje. Racionalizmas, empirizmas ir agnosticizmas (D. Hume) kaip būties pažinimo metodologinės nuostatos (pateikti racionalistinės, empiristinės ir gnostinės filosofijų pavyzdžių). Tikėjimo ir žinojimo problema krikščioniškoje filosofijoje (Tertuljanas, A. Aurelijus, T. Akvinietis). Scholastinis metodas ir jo įveikimo prielaidos Dekarto filosofijoje. Universalijų problema scholastikoje ir dabartiniame moksle (nominalistinis ir realistinis universalių sąvokų traktavimas). Kanto gnoseologijos esmė. Kanto apriorizmas ir transcendentalinis metodas: aprioriniai ir aposterioriniai teiginiai, analitiniai bei sintetiniai sprendiniai bei transcendentalinė perskyra. Proto autonomija ir pažinimo ribų problema: patyrimo reiškiniai ("adictas man") ir patirtinė esmė ("adictas sau"). Kantiškojo agnosticizmo esmė. Dialektika kaip pažinimo metodologija ir būties bei mąstymo vienybės išraiška. Dialektika ir "antidialektika" ("metafizika") senovės graikų filosofijoje (Herakleitas ir Parmenidas). Subjektyviosios ir objektyviosios dialektikos samprata. Dialektika kaip būties ir jos pažinimo vienovė Hegelio panlogistinėje filosofijoje. Hegelio teikti dialektikos dėsniai ir jų taikymo galimybės. Determinizmo problema. Kosmosas ir chaosas. Determinizmo ir indeterminizmo sampratos. Determinizmas ir priežastingumas (kauzualumas). Aristoteliški priežastingumo tipai. Mechanistinio (laplasinio) determinizmo esmė ir šio determinizmo įtaka mokslo raidai. Stochastinio (tikimybinio) priežastingumo, diachroninio ir sinchroninio priežastingumo sampratos. Sinchroninis priežastingumas analitinėje psichologijoje. Pozityvistinė pasaulio pažinimo programa ir jos kritika. Komto žmonijos istorinės raidos modelis. Pozityvizmo keliami reikalavimai filosofijai. Pozityvizmas ir scientizmas. Pozityvizmo raiška psichologijoje. Empiriniai ir moksliniai faktai (pavyzdžiai iš psichologijos). Mokslinių teorijų kūrimo metodai. Hipotetinio–dedukcinio metodo taikymo psichologijoje galimybės. Fenomenologinė filosofija kaip atsvara pozityvizmui. Fenomenologinės redukcijos esmė. Lingvistinis posūkis filosofijoje. Daiktas, reiškinys ir kalba. Teiginių tiesa ir prasmė. Loginio atomizmo esmė ir jo taikymas teiginių analizei. Mokslo ir nemokslo (metafizikos ir pan.) Demarkacijos problema. Mokslinių teiginių bei teorijų verifikavimo bei falsifikavimo esmė ir procedūros. Verifikacijos ir falsifikacijos principų taikymo psichologijoje galimybės. Postpozityvizmas: istorinė mokslo reiškinių analizė. Kanto kumuliatyvus mokslo raidos modelis. T. Kuno mokslo raidos (mokslinių revoliucijų) koncepcija. Paradigmos samprata. Normalusis ir revoliucinis mokslo raidos etapai ir jų reikšmė mokslo raidai. Holtono "teminio kryptingumo samprata". Teminio kryptingumo psichologijoje pavyzdžiai. Tiesos problema filosofijoje. Tiesos, teisingumo, tikslumo sampratos. Objektyvi ir subjektyvi tiesa. Intersubjektyvumo samprata. Klasikinė ("atotykio") tiesos koncepcija ir jos grindimas platoniška bei aristoteliška ontologija. Modernios tiesos koncepcijos: akivaizdumo, koherencijos. Jų grindimas Dekarto bei Leibnico ontologijomis. Šių koncepcijų trūkumai. Pragmatinė ir marksistinė tiesos koncepcijos: pranašumai ir esminiai skirtumai. Postmodernistinė tiesos samprata. Filosofinė antropologija: problemos ir sprendiniai. Filosofinės antropologijos kilmė ir esmė, jos keliami klausimai. Žmogus ir istorinis procesas: istorinio laiko sampratos. Dievas ir žmogus A. Aurelijaus ir M. Liuterio teologijoje. Individualistinė žmogaus samprata Makiavelio filosofijoje. "Prigimtinio žmogaus" koncepcija Hobso ir Ruso filosofijoje. Egzistencinės žmogiškosios būties problemos ir jų sprendimas. Egzistencinės filosofijos ištakos ir jos kryptys. Pagrindinių keliamų problemų apibūdinimas ir egzistencinių filosofų teikiami sprendimai. Gyvenimo prasmės problema (paaiškinti gyvenimo prasmei teikiamų prasmių grindimą). Žmogus ir visuomenė. Žmogus, visuomenė, valstybė: kilmės, raidos, valdymo ir valstybės stabilumo problemų sprendimas sofistinėje, Platono, Aristotelio, A. Aurelijaus filosofijoje. Šių problemų sprendimas Makiavelio, Hobso, Loko, Ž.Ž. Ruso filosofijoje. Valstybės valdymo galimos formos. Socialinės XIX - XX amžiaus teorijos. Demokratija ir konservatyvizmas. Demokratinio valdymo tipai. Demokratijos privalumai ir trūkumai. Marksizmo ir fašizmo esmė. Totalitarizmo ontologinės priežastys. "Atviroji visuomenė" ir jos priešai. Rytų psichologistinės filosofijos bruožai ir Vydūnas. Esminiai vakarų ir rytų filosofinių sistemų skirtumai. Būtis ir žmogus budizme ir neovedantizme. Vydūno filosofijos kilmė ir pagrindiniai bruožai. Vydūno filosofijos sąsajos su šiuolaikine psichologija. Sielos samprata filosofijoje ir psichologijoje. Žmogaus sielos problema. Mitologinė antikos sielos samprata. Sielos struktūra Platono, Aristotelio, T. Akviniečio filosofijoje. Sielos samprata mokslinėje psichologijoje ir neofroidizme (E. Frommas).
    Filosofija, konspektas(31 puslapis)
    2008-01-21
  • Filosofija (83)

    Filosofinių būsenų įvairovė. Egzistencializmas. Pozityvizmas. "Gyvenimo filosofija". Rytų ir vakarų filosofija. Postmodernizmas. Mąstytojai. Parmenidas. Heraklitas. Sokratas. Platonas. Aristotelis. Augustinas. Akvinietis. Abejonės filosofija. R. Dekartas. Beikonas – "Stabų teorija". Filosofijos posūkis į praktiką. Marksizmas. Kantas (1724–1804 m.). G.F. Hėgelis. Sąvokos. Asketizmas. Ontika. Ontologija. Preferavimas. ID. Ego. Super ego. Filosofijos esmė ir samprata. Empirizmas ir racionalizmas.
    Filosofija, konspektas(6 puslapiai)
    2008-01-21
Puslapyje rodyti po