(13 puslapių)
Įvadas. Kas yra tiesa. Tiesa kaip teisingumas. Įprasta tiesos savoka. Tiesos problema. Atotykio teorija. Koherencijos teorija. Konsensuso teorija. Tiesos vieta pažinimo teorijoje. Išvados. Skaityti daugiau(289 darbai)
(13 puslapių)
Įvadas. Kas yra tiesa. Tiesa kaip teisingumas. Įprasta tiesos savoka. Tiesos problema. Atotykio teorija. Koherencijos teorija. Konsensuso teorija. Tiesos vieta pažinimo teorijoje. Išvados. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Tiesos Jėga prieš Prievartą. Teisingumas. Tiesos problema, arba Gando apie metafizikos mirtį paneigimas. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Įžanga, arba Tiesos sąvoka. Tiesa - tai transcendentalija. Teisingumas. Bendrasis teisingumas. Mainų teisingumas. Padalijimo teisingumas. Tiesos problema, arba Gando apie metafizikos mirtį paneigimas. Nepasitenkinimas klasikine tiesos koncepcija. Kiti keliai į tiesą. Pabaiga. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Įvadas. Šeimos vaidmuo vaiko gyvenime. Darbo įtaka. Pašalinių žmonių įtaka. Įsijautimas į atliekamą vaidmenį. Fasadas. Išvada. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Įvadas. Bendra vertybės samprata. Kultūra. Rytų ir Vakarų kultūrų sąveika. Rytų kultūros propaguojamos vertybės. Vakarų kultūros propaguojamos vertybės. Išvados. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įžanga. Trys valstybės sąvokos elementai. Tauta kaip valstybės elementas. Termino "tauta" nepatogumas. Terminas "visuomenė" šiam valstybės elementui apibūdinti netinka. Netinka ir terminas "liaudis". Netinka ir "gyventojai". Netinka terminas "žmonės". Termino "tauta" pasirinkimo motyvai. Dvi "tautos": tauta populus, tauta – natio (nacionalinė tauta). Tauta populus– grynai kiekybinė individų daugybė ar masė. Vienintelė kokybinė tautos esmės žymė – jos žmonių ryšys su tam tikra teritorija. Ryšio su teritorija konstrukcija. Valdžios reikšmė tautos konstrukcijai. Tauta – populus yra teritorinė arba valstybinė tauta. Analoginis tautos elementas yra kiekviename socialiniame junginy. Valstybės elementas– tai ne patys sudarą tautą žmonės, bet tam tikri socialiniai valstybės funkcijai skiriami (sunaudojami) tų žmonių darbai. Teritorija, kaip valstybės elementas. Teritorija - konstruktyvinis valstybės elementas. Valstybei reikia aprėžto ir jos monopolizuoto žemės ploto. Teritorijos reikšmė valstybinis tautos - populi atžvilgiu. Teritorija - objektyvinė tautos konstrukcijos žymė ir objektyvinis dalyvavimo tautoje kriterijus. Subjektyvinis ir objektyvinis kitų socialinių junginių personalinio sąstato kriteriumas. Šio kriterijaus subjektyvizacija nacionalinėje tautoje ir bažnyčioje. Objektyvinis kriterijus neorganizuotuose ir pačios valstybės įkuriamuose organizuotuose socialiniuose junginiuose. Objektyvinis dalyvavimo valstybėje (tautoje) kriterijus. Pilietybės praradimas ir įgijimas. Teritorijos reikšmė valdžios atžvilgiu. Fizinio daikto valdymo faktas ir socialinė to valdymo teisė. "possessio" ir "dominium", kaip faktas ir kaip teisė. Socialinis viešpatavimas arba socialinis žmogaus valdymas. Valdančiojo įsakymas ir autonominis valdomųjų pasidavimas. Nors pasidavimas yra autonominis psichinis pasiduodančiojo aktas, tačiau pasidavimo motyvai yra veiktini. Socialinė galia įsakyti - "imperium". Teritorijos patarnavimai imperiumui. Teritorijos imperiumas. Teritorinio imperiumo padariniai svetimšaliams. Valstybė piliečiams ir svetimšaliams. Teritorija, kaip imperiumo aprėžimo veiksnys. Valtsybė – teritorinis socialinis junginys: vietos valstybė. Teritorijos, kaip valstybės elemento neigimas: Deguit. Teritorijos neigimas Petražycki´o doktrinoje. Karo okupacija. Tarptautinio valdymo mandatas. Condominium. Kolonijų valdymas. Teritorija federacijoje. Avalstybiniai Žemės Rutulio plotai: tam tikri žemės sausumos plotai ir atviroji jūra. Atviroji jūra – "res mullius", "res communis", "mare liberum". Uždarytoji ar teritorinė jūra. Teritoriniai vandenys. Laivai jūroje. Orlaiviai. Ekstreritorialumas arba diplomatinis imunitetas. Valdžia kaip valstybės elementas. Valstybė, kaip socialinis trijų savo elementų sujungimo faktas. Tarptautinio pripažinimo reikšmė. Valdžios sąvokos tezės. Valdomi ne patys žmonės, bet žmonių sąmoningi, valingi ir tikslingi valstybės socialinės funkcijos ribose darbai. Valstybinio junginio dalyviai skirstosi į valdančiuosius ir valdomuosius. Imperium´o neigimas. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Įžanga. Vertybės samprata. Vertybių formavimosi raida. Vertybių skalė. Išvados. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Aksiologija. Vertybių rūšys. Estetikos vertybės. Vertybių klasifikacija. Vertybės objektas. Etika. Laiko slinktis. Gėrybės. Jaunuolio vertybės ir idealai. Brandaus amžiaus vertybės. Pareiga. Pareiga moralės požiūriu. Žmogui būdingi momentai, lemiantys jo padėtį pasaulyje. Vertybinis požiūris. Žmogaus esmė. Išvados. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Įvadas. Pareigų pliuralizmo spektras pagal Rossa. Vertybių hierarchija. Žmogau ir Dievo esminių vertybių santykis. Žmogus kaip vertybių suvokėjas. Vertybių pasaulis. Vertybių skirstimas į aukštesniąsias ir žemesniąsias. Estetinės vertybės. Vertybių prigimtis ir egzistavimo pobūdis. Išvados ir siūlymai. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Įvadas. Frydricho Nyčės (Friedrich Nietzsche) biografija. Esminiai Nyčės filosofijos aspektai. Valdžios troškimas. Amžinas sugrįžimas. Antžmogis. Vertybių problema Frydricho Nyčės (Friedrich Nietzsche) filosofijoje. Išvados. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įvadas. Vertybės samprata. Amžinos ir laikinos vertybės. Skirtingo amžiaus individų vertybės. Pagrindinė vertybė - gyvybė. Konkrečios ir abstrakčios vertybės. Vertybės Lietuvoje. Darbas – viena iš vertybių žmogaus gyvenime. Pareigos. Pareiga ir priedermė. Pareigos ugdymas. Išvados. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Įvadas. Vydūno biografija. Ką ji rodo? Vydūno filosofijos vertė ir žmogaus dvasinio tobulėjimo problema. Mąstytojo asmeninės patirties įtaka jo kūrybai. Vydūno filosofijos bruožai. Išvados. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Žmogus – visuomeninė būtybė. Žmogaus ir pasaulio ryšys. Filosofų požiūris į žmogų, visuomenę ir valstybę. Visuomeniškumas. Visuomeniškumo bruožai. Kiekybiniai visuomenės pakitimai. Vidiniai struktūriniai visuomenės pakitimai. Visuomenės makroanatomijos analizė. Pirmykštės visuomenės anatomija. Klasinė visuomenė. Žmogaus visuomeniškumo konfliktai. Šeima. Bendruomenė. Bendruomenės poreikiai. Bendradarbiavimo sritys. Bendruomenės problemos. Tauta. Tauta kaip bendrija. Tautos vientisumo faktoriai. Žmonija. Tautinės bendruomenės. Šiuolaikinių technologijų poveikis žmonijai. Išvados. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Įvadas. Ko visuomenė gali teisėtai reikalauti iš individo. Žmogaus asmeninės savybės. Asmeninės ir visuomeninės žmogaus gyvenimo dalies atskyrimas. Visuomenės kišimasis į grynai asmeninį elgesį. Išvados. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Įvadas. Wolffas. Kantas. Laisvė I. Kanto filosofijoje. I. Kantas apie pareigą. I. Kantas apie savižudybę. Laimė. Moteris ir vyras. Fichte. Schellingas. Hegel. Schopenhauer. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Imanuelis Kantas. Johannas Fichte. Friedrichas D. E. Schleiermacheris. Friedrich Wilhelm Schelling. Hegelis. Išvados. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Įvadas. Žmogaus asmenybė. Asmenybės sąvoka. Asmenybės tipai. Asmenybės aktyvumas. Žmogaus individualumo analizė. Žmogaus individualumas. Būti individualybe. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Įvadas. Dvasinis sutechnėjimas kaip utilitaristinis nihilizmas. Nihilizmas kaip žmogaus be dievo apraiška. Žmogaus be Dievo problema. Išvados. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Kas yra žmogaus gyvenimas? Numanomas mūsų tikslas žemėje. Kodėl aš, kodėl čia, kodėl dabar? Išvados. Skaityti daugiau(15 puslapių)
Įvadas. Pagrindiniai egzistencinės filosofijos bruožai. Egzistencializmo filosofai ir jų mąstysena. Žmogaus egzistencija, laisvė ir gyvenimo prasmė. Egzistencializmo įtaka kultūrai. Išvados. Priedai (3). Skaityti daugiau