(9 puslapiai)
Įvadas. Filosofijos istorinė raida. Filosofijos ir mokslo skirtumai. Filosofijos ir mokslo reikšmė. Išvados. Skaityti daugiau(289 darbai)
(9 puslapiai)
Įvadas. Filosofijos istorinė raida. Filosofijos ir mokslo skirtumai. Filosofijos ir mokslo reikšmė. Išvados. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įvadas. Senovės graikų filosofijos priešistorė. Materialistinės filosofijos formavimasis. Humanistinė filosofija. Viduramžių filosofija. Renesanso filosofija. Naujieji amžiai. XIX ir XX amžių filosofija. Išvados. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Filosofijos kilmė. Pagrindiniai filosofijos vystymosi laikotarpiai. Filosofijos kaip mokslo reikšmė. Etinė filosofijos prasmė. Mano mintis. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Filosofijos kilmės aptarimas Karlo Jasperso "Filosofijos įvade". Įvadas. Kas yra filosofija? Filosofijos ištakos. Išvados. Skaityti daugiau(41 puslapis)
Filosofijos sąvoka ir kilmė. Aristotelis. Aristotelio gyvenimas. Kantas. Gyvenimas. Raida. Ikikritinė filosofija. Kritinė filosofija. Veikalai. Ikikritiniai veikalai. Kritinio laikotarpio veikalai. Orientyrai. Kanto pažiūros. Filosofijos problematika ir metodas. Pažinimo teorija. Metafizikos kritika. Etika ir estetika. Kantizmo esmė. Šalininkai. Priešininkai. Tolesnė kantizmo istorija. Ginčijami klausimai. Sokratas. Sofistai. Platonas. Platono idėjų pasaulis. Filosofijos atsiradimas Graikijoje. Senovės graikų filosofijos priešistorė. Filosofijos atsiradimas Atėnuose. Viduramžių filosofija. Viduramžių filosofijos bruožai. Naujųjų amžių filosofija. Naujieji amžiai. XIX ir XX amžių filosofija. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Kas yra filosofija? Filosofijos ištakos. Istoriškumas. Išvados. Skaityti daugiau(15 puslapių)
Įžanga. Filosofijos kilmės prielaidos. Filosofijos atsiradimas. Talio asmenybė. Pažiūros. Perėjimas nuo praktinių žinių prie mokslo. Perėjimas nuo mitologijos prie mokslo. Pirmoji filosofijos problema. Talio reikšmė. Filosofijos šaltiniai. Religiniai tikėjimai. Filosofijos centrai. Graikija. Šaltiniai. Išvados. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Įvadas. Minties reikšmė filosofijos istorijoje. Pažinimas, jo svarba. Visuomeninis gyvenimas, kaip vienas iš faktorių. Religija - filosofijos kilmės šaltinis. Mitologija ir filosofija. Kai kurie Indijos filosofijos bruožai. Kinų filosofija. Pirmieji graikų filosofai. Išvados. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Įvadas. Apibrėžimas. Etimologija. Filosofijos disciplinos ir svarbiausi jų klausimai. Filosofijos vieta žmogaus gyvenime. Išnašos. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įvadas. Filosofijos kilmė. Kas yra filosofija? Janas Sniadeckis (1756-1830) apie filosofiją. Stasio Šalkauskio (1886- 1941) filosofijos apibrėžimas. Filosofijos ištakos. Filosofijos prigimtis ir struktūra. Istoriškumas. Išvados. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Kas yra filosofija. Filosofijos kilmė. Filosofijos ir mokslo santykis. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Įvadas. Filosofijos samprata. Antropologinė filosofijos prasmė. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Įvadas. Kas yra filosofija? Iš ko kyla filosofija? Kas skatina žmones filosofuoti? Filosofavimo tikslai ir paskirtis. Filosofijos ir mokslų skirtumas. Išvados. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Įvadas. Žmogaus ir pasaulio vaizdavimas Antikinėje filosofijoje. Filosofijos vertinimo prieštaringumas. Filosofijos kilmės šaltiniai. Filosofijos sampratų įvairovė. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Išvados. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Įvadas. Filosofija. Filosofija ir žmogus. Dalyko struktūra ir ryšiai su kitais dalykais. Filosofijos ir mokslo raida. Filosofijos ir mokslo santykis. Išvada. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Įvadas. Religiniai tikėjimai. Graikų filosofų mintys apie dievą. Filosofijos ir religijos suartėjimas. Senovės filosofijos pabaigos laikotarpis (I-VI amžius). Religijos filosofijos apibrėžtis. Išvados. Skaityti daugiau(23 puslapiai)
Įžanga. Pavyzdžiai iš filosofijos istorijos. Filosofijos suskirstymas (pagal prof. S.Šalkauskį). Filosofijos suskirstymas. Enciklopedinė filosofijos disciplinų apžvalga. Pažinimo mokslas. Logika. Logikos santykiai su kitomis disciplinomis. Istorinė apžvalga. Logikos pakraipos. Logikos problemos. Gnoseologija. Santykiai su kitomis disciplinomis. Istorinė gnoseologijos apžvalga. Gnoseologijos problemos ir pakraipos. Pažinimo kilmės problemos. Palyginamoji pakraipų kritika. Pažinimo reikšmingumo problemos. Palyginamoji kritika. Pažinimo turinio problemos. Teorinės pasaulėžiūros mokslas. Ontologija. Ontologijos turinys. Kosmologija. Kultūros filosofijos vieta filosofijos sistemoje (pagal A.Maceiną). Žmogus kaip filosofinio pažinimo pagrindas. Filosofijos sistemos suskirstymas. Filosofijos samprata. Kultūros filosofijos suskirstymas. Kultūra kaip žmogaus kūryba. Žmogus kaip kultūros kūrėjas. Gamta ir kultūra. Kultūros lytys. Kultūros tikslai. Filosofijos sistemos suskirstymas. Filosofija kaip būsmo mokslas. Filosofija kaip tapsmo mokslas. Filosofija kaip normos mokslas. Kultūros filosofijos sistema. Išvados. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Įvadas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija be mokslo. Kas yra ta filosofija? Filosofijos prasmė. Filosofijos kilmė. Išvados. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Filosofinio ir mokslinio pažinimo raida. Hipokrato mokymas. Platono filosofinis mokymas. Vakarų medicinos ryšys su kinų filosofija. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Įvadas. Darbo kryptis ir tikslas. Asmeninė patirtis, atvėrusi filosofinį gyvenimo prasmės pojūtį. Anksčiau ar vėliau žmogų ištinka žinia apie laikinumą. Nežinoti visada geriau, bet mąstančiai būtybei tai neįmanoma. Trys psichologinės žmonių grupės pagal santykį su laikinumu. Tikėjimas nėra nei žinojimo, nei tikrumo sinonimas. Egzistencijos problema mąstančios žmonijos istorijoje. Žmonių santykis su laikinumu Senajame Testamente. Ateistinės krypties egzistencializmas. Prieštaravimai, slypintys kategoriškuose teiginiuose apie tai, kas iki galo nepažinta. Stebuklo vieta pasaulėžiūros formavimesi. Iš dviejų alternatyvų renkuosi pliusą. Dvejopa to paties reiškinio traktuotė. Pasaulio tikslingumas – dar vienas žingsnis į transcendenciją. Mano požiūris į reinkarnacijos teoriją. Poetinė kūryba – nauja patirtis mano ieškojimuose. Išvados. Žmogaus mąstymas – tai tik begalinis ėjimas į Tiesą. Skaityti daugiau