(4 puslapiai)
Samprotaujamasis rašinys-esė. Būties problema. Aristotelis apie mokslą. Aktas. Potencija. Kategorijos. Materija. Metafizika. Skaityti daugiau(660 darbai)
(4 puslapiai)
Samprotaujamasis rašinys-esė. Būties problema. Aristotelis apie mokslą. Aktas. Potencija. Kategorijos. Materija. Metafizika. Skaityti daugiau(17 puslapių)
Įvadas. Būties sąvokos samprata. Kasdieninė būties sąvoka. Normalizmo ir realizmo požiūriai į būtį. "Gamta yra būtis" (M. Heideggeris ir kt.). Būties prasmė. Būties prasmė pagal M. Heideggerį. Būties prasmė ir beprasmybė A. Šliogeris. Būtis kaip pasaulis, kaip visuminė tikrovė. Būtis kaip pagrindas pagal Heideggerį. Būtis ir Dievas A. Šliogeris. Būtis ir būtybė A. Maceina. Būtis ir grožis. Būtis ir jos priešstata. Būtis ir nebūtis A. Šliogeris. Būties ir nebūties santykis A. Čanyševas. "Kodėl yra esatis, o ne niekas?". Išvados. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įvadas. Būtis – kas tai? Būties sampratos kitimas amžių eigoje. M. Heideggeris ir jo indėlis istoriniam būties aiškinimui. Senosios Vakarų teorijos. M. Heideggeris. Platonas. Tomas Akvinietis. Parmenido samprata. Anaksimandro apeironas. Aristotelis - "nejudąs judintojas". Kitos teorijos. Būtis ir nebūtis. Apibendrinta istorinė žmogaus būtis. Išvados. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Būties problema filosofijoje. A. Šopenhaueris. Karlo Markso visuomeninės būties teorija. Filosofai egzistencialistai. Nikalojaus Hartmano "kritinė ontologija". Arsenijus Čanyševas. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Būties sąvoka. Būties samprata kasdieniniame gyvenime. Būties samprata filosofų skirtingais laikotarpiais. Išvados. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Įvadas. Būties samprata antikoje. Dievo metafizika. Dievas ir pasaulis. Sąmonė, siela. Supratimo raida. Naujųjų amžių ir šiuolaikinė egzistencializmo mokykla. R. Dekartas – "mąstau, vadinasi, esu". Gyvenimą lemia buvimas. Išvados. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Įvadas. Mileto mokykla. Herakleitas. Elėjos mokykla. Pitagoras. Atomistai. Empedoklis. Platonas. Aristotelis. Plotinas. Viduramžių būties teorijos. Jonas Škotas Eriugena. Tomas Akvinietis. Naujų laikų būties teorijos. Renesansas. Naujausiųjų laikų ontologinės teorijos. Karlo Markso visuomeninės būties teorija. Kaip būtį suvokia egzistencialistai. Arsenijaus Čenyševo nebūties koncepcija. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Būties sampratos aiškinimas. Būties sampratos kitimas amžių eigoje. M. Heideggeris ir jo indėlis istoriniam būties aiškinimui. Senosios Vakarų teorijos. Parmenido samprata. Platonas. M. Haideggeris. Kitos teorijos. Apibendrinta istorinė žmogaus būtis. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Būties teorijos tapsmas. Talis. Anaksimandras. Anaksimenas. Pitagoras. Demokritas. Herakleitas. Ksenofanas. Parmenidas. Zenonas. Empedoklis. Anaksagoras. Sokrato filosofavimo specifika. Platono idėjų teorija ir kosmologijos mitas. Aristotelio metafizikos ypatumai. Medžiaga apie Aristotelį iš A.Jasmonto knygos. Viduramžių metafizikos specifika. Dekarto, Spinozos ir Leibnico substancionalizmas. Berklio ir Hiumo idealizmas. G. Hėgelio Absoliučios dvasios filosofijos esmė: dialektika ir jos pakopos, principai, dėsniai, koreliuojančios kategorijos. Naujųjų laikų metafizikos ypatumai. Naujausių laikų būties teorijos. Marksistinė visuomenės būties filosofija. Egzistencializmo esmė ir būties aiškinimas. Kritinė (naujoji) Nikolajaus Hartmano ontologija. Skaityti daugiau(15 puslapių)
Būties sąvokos samprata. Kasdienė būties sąvoka. Normalizmo ir realizmo požiūriai į būtį. Gamta yra būtis. Būties prasmė. Pagal M. Heidegerį. Pagal A. Šliogerį. Būtis kaip pasaulis. Būtis kaip pagrindas pagal Heidegerį. Būtis ir dievas. Būtis ir grožis. Būtis ir jo priešstata. Būtis ir nebūtis. Kodėl yra esatis, o ne niekas. Išvados. Skaityti daugiau(19 puslapių)
Pratarmė. Daiktų pasaulio pradai. Daiktai ir idėjos. Būties hierarchija arba Dievas ir pasaulis. Būties problema šiuolaikinėje filosofijoje. Mąstymas ir būtis. Nominalistų ir realistų požiūris į būtį. Išvados. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Įvadas. Būties teorijos tapsmas ir raida Graikijoje. Ikisokratikų būties teorija. Platono ir Aristotelio filosofija. Išvados. Skaityti daugiau(3 puslapiai)
Filosofinė refleksija apie Don Miguel Ruiz knygą "Keturios toltekų išmintys". Išnašos. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Įvadas. Darbo tikslas yra apibūdinti darbo sampratą šiuolaikinėje visuomenėje. Keletas pagrindinių kultūriškai susiklosčiusių vaizdinių apibūdinančių žmonių požiūrį į darbą: Pirmasis pateiktas vaizdinys teigia, kad darbas žmogui yra kaip prakeiksmas, vargas ar bausmė. Kitas pateiktas vaizdinys sako, kad darbas yra kaip žmogaus savirealizacija, jo visapusiška sklaida. Trečiuoju vaizdiniu darbas apibūdinamas kaip būtinybė tam, kad žmogus užsidirbtų pragyvenimui, duonai. Paskutinis pateiktas darbo vaizdinys sako, kad darbas yra kaip geidžiamybė. Manau, kad darbas gali būti ir kažkuo daugiau – pašaukimu. Išvados. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Deividas Hiumas (David Hume). Gyvenamojo laikotarpio charakteristika. Filosofo asmenybė. Pažiūros. Filosofo reikšmė. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Demokratija. Demokratijos sąvokos atsiradimas. Šiuolaikinė demokratija. Tiesioginė ir atstovaujamoji demokratija. Šiuolaikinės demokratijos principai. Keturi šių dienų pasaulio demokratizavimo etapai. Valstybės demokratinės formos. Išvados. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Įžanga. Demoniškojo estetizmo pavidalai. Keletas žodžių apie terminus. Laisvės ribos ir žaidimai Dievo tema. Kur riba tarp gyvenimo ir meno? Apie beprotišką poreikį mylėti ir tikėti. Išvados. Skaityti daugiau(3 puslapiai)
Determinizmas. Determinizmo problema. Determinizmas socialiniame pažinime. Determinizmas ir žmogaus laisvės bei moralinės atsakomybės problema. Būtis. Filosofija. Išvados. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Įvadas. Chaosas ir kosmosas. Determinizmas ir indeterminizmas. Kosmoso sugriovimas. Determinizmas ir žmogaus laisvė. Išvados. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Įvadas. Dievas absoliutus gėris, didybė, nematoma ir neįsivaizduojama būtybė. "Dievas yra diena ir naktis" (Heraklitas). Dievas – gėrio priežastis (Platonas). Dievas – nejudantis Judintojas (Aristotelis). "Dievas neturi veido ar kitų išorinių reiškimosi formų". "Savęs pažinimas yra Dievo pažinimas" Augustinas. "Dievas – neišmatuojama Būtis, Tiesa ir gėris" Tomas Akvinietis. Dievo buvimo įrodymų problema. Immanuelis Kantas: Dievas kaip reguliatyvioji idėja. Friedrichas Nietzsche: Dievas yra miręs. Sorenas Kierkegaard’as: Dievas nenužengia į mases. Dievas – "žmogaus išgalvota hipotezė". "Dievas yra" (Karlas Jaspersas). "Naujasis religingumas" ir teologinis protas. Išvados. Skaityti daugiau