(105 darbai)
(4 puslapiai)
Kultūros fenomenas. Kultūros filosofijos ištakos. Kultūros sąvokų apibrėžimų įvairovė. Civilizacijos sąvoka. Materialinė kultūros pusė. Pagrindinės kultūros raidos ir kilmės teorijos (vienlinijinės, reliatyvizmo, teistinės). Kultūros morfologija: superkultūra, subkultūra, kontrkultūra, paribio kultūra, materialinė kultūra, dvasinė kultūra. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Būties teorijos tapsmas. Talis. Anaksimandras. Anaksimenas. Pitagoras. Demokritas. Herakleitas. Ksenofanas. Parmenidas. Zenonas. Empedoklis. Anaksagoras. Sokrato filosofavimo specifika. Platono idėjų teorija ir kosmologijos mitas. Aristotelio metafizikos ypatumai. Medžiaga apie Aristotelį iš A.Jasmonto knygos. Viduramžių metafizikos specifika. Dekarto, Spinozos ir Leibnico substancionalizmas. Berklio ir Hiumo idealizmas. G. Hėgelio Absoliučios dvasios filosofijos esmė: dialektika ir jos pakopos, principai, dėsniai, koreliuojančios kategorijos. Naujųjų laikų metafizikos ypatumai. Naujausių laikų būties teorijos. Marksistinė visuomenės būties filosofija. Egzistencializmo esmė ir būties aiškinimas. Kritinė (naujoji) Nikolajaus Hartmano ontologija. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Egzistencializmo ištakos ir pagrindiniai atstovai. Martinas Haidegeris (Martin Heidegger). Alberas Kamiu (Albert Camus). Žmogaus ir pasaulio santykio problema. Laisvės ir atsakomybės santykio dialektika. Prasminiai egzistenciniai išgyvenimai. Reziume. Skaityti daugiau(29 puslapiai)
Pratarmė. Įvadas. Energoentropika. Struktūros išlikimo dėsniai. Žodynėlis. Skaityti daugiau(15 puslapių)
Estetikos apibrėžimas ir objektas. Estetikos termino prasmė. Estetika ir menas. Santykis tarp kasdienio, mokslinio ir estetinio patyrimo. Pamatinės grožio teorijos. Sofistų grožio samprata. Platonas ir grožio idėja. Idealusis grožis ir menininko statusas antikoje. Antikinės estetinės minties tąsa ir pokyčiai viduramžių filosofijoje. Renesanso epochos estetinė "revoliucija". Naujųjų laikų estetikos samprata. XX-ojo amžiaus esminių estetikos ir meno teorijų apžvalga (psichoanalizė, fenomenologija, egzistencializmas, hermeneutika). Estetika ir postmodernybė. Architektūros estetika. Modernybės ir konstruktyvizmo sąsajos. Pagrindiniai konstruktyvizmo bruožai. Postmodernas šiuolaikinėje architektūroje. Fotografijos estetika. Fotografijos kaip reiškinio teorinės prielaidos: Platonas. Objektyvumas ir subjektyvumas fotografiniame žvilgsnyje. Šiuolaikinė fotografija kaip antiplatonizmas. Teatro estetika. Modernaus teatro formavimasis XIX amžiaus pabaiga -XX amžiaus pradžia. Scenos ir žiūrovų erdvės perskyros įveikimas (B. Brecht, A. Artaud, J. Grotwsky, P. Brook). Knygos "Teatras ir jo antrininkas" analizė. Skaityti daugiau(19 puslapių)
Estetikos objektas. Estetikos metodai. Pagrindinės estetikos kategorijos. Didingumo kategorija. Tragiškumas. Komiškumas. Menas. Meno samprata vakarų Europos estetikoje. Menas religinio kulto struktūroje. Neklasikinė estetika(modernizmas ir postmodernizmas). Nyčė. Populiariosios kultūros estetika. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Estetikos objektas. Estetikos struktūra. Uždaviniai. Estetikos santykis su kitais giminiškais mokslais. Estetikos šaltiniai. Periodizacija. Tipologiniai indų estetikos bruožai. Indų estetikos savitumas. Natiašastra. "Gitalamkara" ir muzikinės estetikos principai. Gitalamkara. Alamkarikų mokykla. Kašmyro simbolinės poetikos mokyklos estetika. Kinų estetikos bruožai. I Ching {permainų knyga}. Fengliu [vėtros ir srauto] estetika. Peizažinės tapybos estetika. Tang’ų epochos estetika. Japonų estetikos savitumas. Heiano epochos estetika. Zen estetikos principai. Skaityti daugiau(22 puslapiai)
Estetikos kategorijos. Platono paradigma. Menas, jo šakos ir žanrai. B. Brechto maksima. Emocinė kultūra. Aukštasis mokymas. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Gamta – grožio šaltinis. Gamta ir žmogaus kultūra. Grožio objektyvumas gamtoje. Grožis atskirose esybėse ir būtybėse. Estetinis ir metafiziškai estetinis grožėjimasis peizažu. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Estetikos ryšys su menu. Menas šiuolaikiniame pasaulyje. Psichopatologinė meninio genijaus koncepcija. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Kibernetinė kultūra ir vizualinis menas. Skaitmeninė estetika. Reziume. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Įvadas. Estetikos objektas, struktūra, uždaviniai. Estetikos ir meno filosofijos santykis. Filosofijos ir estetikos santykis. Estetika ir menotyra. Estetikos vieta mokslų, tyrinėjančių meno fenomeną, sistemoje. Skaityti daugiau(16 puslapių)
Estetinių kategorijų sistema. Grožio ir bjaurumo dialektika. Bjaurumas. Fizinis grožis. Grožio suvokimas skirtingomis epochomis. Fizinio grožio samprata antikos epochoje. Grožio kanonai nuo Viduramžių iki XIX amžiaus. Šiuolaikinis problemos aiškinimas. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Estetinės analizės išeities taškai. Menininkas-kūrėjas. Žiūrovas (klausytojas). Pats meno kūrinys. Estetinis suvokimas. Pažinimo procesas. Pažinimo etapai. Empirizmas ir racionalizmas. Menas kaip pažinimo forma. Kaip gali būti suprantamas menas? Pagrindinės meno funkcijos? Kas šiais laikais lemia meno kūrybingumą? Skaityti daugiau(25 puslapiai)
Bendras fenomenologinės filosofijos tikslų apibūdinimas. Skirtumas tarp G.F. Hegelio ir E. Husserlio fenomenologijos sampratų. Pamatinis skirtumas tarp Husserlio ir Heideggerio fenomenologijos sampratų. Sąmonės intencionalumo samprata. "Erlebnisse" sąvokos fenomenologinis turinys. Intencionalinio santykio specifika. Sąmonės intencionalinių aktų daugiasluoksniškumo ir daugiaparadigmiškumo samprata. Skirtumas tarp descartiškosios ir husserliškosios santykio "sąmonė – aš" sampratų. Fenomenologinės redukcijos idėja. Husserliškasis transcendentalinės fenomenologijos projektas (bendras apibūdinimas). Natūralioji nuostata. Natūralios nuostatos generalinė tezė. Natūralia nuostata implikatyviai "parazituojančių" nuostatų fenomenologinė kritika. Filosofinė nuostata ir jo išgryninimo būdai. Fenomenologinės redukcijos idėja. Fenomenologinio epoche samprata. Transcendentalinė redukcija. Eidetinė redukcija. Grynosios sąmonės intencinė sąranga ir pagrindiniai jos struktūriniai komponentai (ego-cogito-cogitatum). "Grynosios sąmonės lauko" = "transcendentalinio Ego" husserliškoji samprata. Grynoji sąmonė "be Aš" J.-P.Sartre`o fenomenologijoje. Imanentinio transcendento struktūra kaip paradigminė fenomenologinio mąstymo struktūra. Transcendentalinė konstitucija. Dvasinio gyvenimo konstitucijos aspektas. Personalinė nuostata. Motyvacijos dėsnis. Pasaulio kaip horizontiškojo intencionalumo samprata. "Vidinio" ir "išorinio" sąmonės horizontų samprata. Laikas kaip vidinė sąmoningo gyvenimo jungtis. Percepcija ir kinestezinė sąmonė. Suvokimo fenomenologija kaip transcendentalinis faktinės žmogiškojo subjektyvumo reikšmės pagrindimas. Intencionalinės sąmonės horizontiškumas. Redukcijos kaip ikifilosofinės ir postfilosofinės būsenų samprata. Ikifilosofinės ir postfilosofinės būsenų santykio fenomenologinio sprendimo palyginimas su Descarteso ir Kanto sampratomis. Absoliutaus žmogiškosios būties "rehumanizavimo" poreikio išpildymas - skirtumai tarp Husserlio ir Descarteso. Fenomenologinė (husserliškoji) intencionalumo kaip pamatinės sąmonės struktūros samprata kaip preventyvus tapatybe grindžiamas skirtumo "įdabartinio" projektas. Husserlio reikšmės teorijos semiotiniai pagrindai ir jų transformacija J.Derrida transcendentaliniame empirizme. Ženklo fizinio substrato nuvertinimo prielaidos Husserlio fenomenologijoje ir jo reabilitacija Derrida dekonstruktyvizme. Husserlio reikšmės teorija ir L. Wittgensteino "kalbinių žaidimų" koncepcija. Patyrimo reikšminimas bei loginimas kaip pažintinės intencijos išpildymas ir derridiškoji šios sampratos kritika. Fonemos-grafemos alternatyvos sprendimas Husserlio ir Derrida transcendentalinėse filosofijose. Balso ontologizavimas "girdėjimu save kalbant" kaip monologinio filosofavimo pagrindas. M. Heideggerio egzistencinė fenomenologija. Supratimo ir savijautos vieta Heidegggerio fenomenologinėje. "Rūpesčio" struktūros apibūdinimas. "Autentiškos" ir "neautentiškos" kalbos ontologinis likimiškumas. Intersubjektyvumas ir komunikacija Heideggerio filosofijoje. L. Binswangerio – V. Franklio fenomenologiniai-psichologiniai projektai (bendra charakteristika). A. Schutzo fenomenologinė sociologija. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Fenomenologija ir Descarteso filosofinė reforma. Fenomenologija ir I. Kanto filosofija. Fenomenologija ir fenomenalizmas. E. Husserlio fenomenologija ir Hegelio fenomenologija. Pagrindinės transcentendalinės fenomenologijos temos. Pamatiniai egzistencinės — socialinės fenomenologijos klausimai. Hermeneutinė fenomenologijos transformacija. Fenomenologinė fenomeno samprata. Fenomenologinės redukcijos idėja. Grynosios sąmonės struktūra. Intencionalumo samprata. Fenomenologinė tradicinės psichologijos kritika ir jos esmė. M. Heideggerio filosofijos įtaka fenomenologinės psichologijos plėtrai. V. Franklio egzistencinės – fenomenologinės analizės pavyzdys. Noema ir noezė. Eidetinės fenomenologijos samprata. "Laisvo varijavimo" metodo esmė. Konstituojančios sąmonės veiklos samprata. Fenomenologija ir intersubjektyvumo problema. Laiko konstitucijos patyrimo specifika. Husserliškoji "Lebenswelt" samprata. A.Schutz`o socialinės fenomenologijos ypatybės (bendra charakteristika). Socialinės patirties tipizacijos reikšmė A.Schutz`o fenomenologijoje. Relevancijos fenomenas. Egzistencinės fenomenologijos tematika. Refleksyvaus ir ikirefleksyvaus sąmonės lygmenų skirties problema. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Filosofija – produktyvus begalinės aibės pažinimo metodas. Filosofijos samprata. Filosofiniai klausimai. Naujųjų laikų filosofija. Teorinė filosofija. Filosofijos išraiškos. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Kas yra filosofija. Žodžio "filosofija" kilmė. Pradžios problema. Filosofijos mokslo objektas ir metodas. Filosofija ir realieji mokslai. 3 požiūriai į filosofijos santykį su realiaisiais mokslais. Filosofija ir ideologija. Filosofija ir religija. Gamtos mokslas ir gamtos filosofija. Porfirijaus medis. Kūnas. Filosofinė erdvės samprata. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Filosofijos samprata. Filosofijos probleminių krypčių samprata. Sąvokos: Racionalizmas – empirizmas, idealizmas – materializmas. Tikrovės (būties) samprata ankstyvojoje senovės graikų filosofijoje. Platono filosofijos pagrindiniai bruožai. Aristotelio metafizikos esmė. Platono ir Aristotelio idėjų tąsa viduramžių scholastikoje. Substancijos problema Naujųjų laikų filosofijoje (racionalizmas). Ontologinės problemos gnoseologinės orientacijos filosofijoje XVIII – XIX amžiaus pradžioje. Šiuolaikinių gamtamokslių teorijų įtaka filosofiniam tikrovės aiškinimui. Pasaulio pažinimo problema senovės graikų filosofijoje. Pasaulio ir dievo pažinimo problema scholastinėje filosofijoje. Descartes’o ontologijos reikšmė mokslinio pažinimo raidai. Imanuelio Kanto gnoseologijos esmė. Pozityvizmo kilmės prielaidos. Tiesos problema filosofijoje. Žmogaus problema Renesanso humanizme, Naujųjų laikų filosofijoje. Egzistencinės ir humanistinės žmogaus sampratos. Žmogaus ir visuomenės santykio problema (nuo Antikos iki Naujųjų laikų). Socialinės XIX – XX amžiaus teorijos. Skaityti daugiau(22 puslapiai)
Filosofijos ir filosofavimo sąvokų turinys. Nefilosofinių pažinimo būdų specifika (mitai, okultizmas, mokslas, menas, politinė ideologija, teologija) ir jų ryšiai bei skirtumai su filosofija. Filosofijos atsiradimas: šaltiniai, sąlygos, dalyko raida laike ir erdvėje. Šių dienų filosofijos struktūra: kryptys, atmainos, srovės, mokyklos. Pagrindiniai filosofijos ir filosofavimo bruožai: keliamų klausimų specifika, interpretacija, laisvumas, nepasitikėjimas, logiškumas, polemiškumas, tiesų ilgalaikiškumas, trancendentavimas, pažangos santykinumas, kalbos specifiškumas. Būties teorijos tapsmas. Sokrato filosofavimo specifika; sofistų filosofija. Platono idėjų teorija ir kosmologijos mitas. Aristotelio metafizikos ypatumai. Viduramžių metafizikos specifika. Naujųjų laikų metafizikos ypatumai. Naujųjų laikų būties teorijos. Sąmonė ir pasąmonė. Pažinimo filosofija. Tauta ir tautiškumas. Skaityti daugiau
