Šperos.lt > Filosofija
Filosofija (77)Švietimo epochos charakteristika. R. Dekartas. Racionalizmas. Apšvietos filosofijos klasifikacija (tipai). Apšvietos filosofijos srovės (pozicijos). Empirizmas. Kanto moralinio gėrio analizė. Kanto laisvės problema. Kanto moralės ir laimės aiškinimas. Egzistencializmas. Lietuvos filosofijos charakteristika. A. Maceinos filosofijos bruožai. S. Šalkauskio filosofijos bruožai. J. Griniaus filosofijos bruožai. Skaityti daugiau
Filosofija (78)Mokslo apibrėžimas. Loginė mokslinio apibrėžimo struktūra. Loginė mokslinio apibrėžimo struktūra. Reali mokslinio apibrėžimo funkcija: tyrimų programa. Mokslo ir filosofijos santykis su savo apibrėžimu. Mokslinio teiginio statusas. Deklaruojamas mokslinio teiginio statusas: tiesa apie pasaulį. Realus mokslinio teiginio statusas: tyrimus apibrėžianti hipotezė. Mokyklinio ir autentiško mokslo perskyra. Tikėjimas moksle. Visuomenės santykis su mokslo tiesomis. Mokslinės hipotezės pagrindas: pasaulėžiūra. Pagrindiniai mokslinio tyrimo elementai. Empirinis tyrimas. Matematika. Eksperimentas. Praktinė filosofija. Teorijos ir praktikos apibrėžimas. Praktinė filosofija. Aktas ir galimybė. Faktas ir norma. Antropologija kaip praktinės filosofijos pamatas. Laisvė. Veikimas aprašomas priežasties kategorija. Gamtinis priežastingumas. Laisvas priežastingumas. Praktinis pažinimas Skaityti daugiau
Filosofija (79)4 temos. Pirmoji tema. Būties teorijos tarpsmas ir raida senovės Graikijoje iki Platono (ikisokratikai). Būties teorijos (ontologijos) samprata. Mileto mokykla: Talis, Anaksimenas, Anaksimandras. Herakleitas iš Elefaso. Elėjos mokykla: Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas. Pitagoras. Demokritas, Empedoklis, Anaksagoras. Antroji tema. Sofistai, Sokratas ir viduramžių ontologija. Sofistai. Sokratas Viduramžių ontologija: Aurelijus Augustinas ir laiko koncepsija. Jono Škoto Eriugenos panteizmas. Tomas Akvinietis ir jo loginiai Dievo buvimo įrodymai. Trečioji tema. Pagrindinės naujausių laikų būties kategorijos interpretacijos. Karlo Markso materialistinė istorijos samprata (visuomeninės būties teorija). Egzistencializmo esmė ir būties kategorijos aiškinimas: Siorenas Kierkegoras, Alberas Kamiu, Karlas Jaspersas, Žanas Polis Sartras, Martynas Heidegelis ir kt. Kritinės Nikolajaus Hartmano ontologijos esmė. Ketvirtoji tema. Kas yra sąmonė? sąvokų, giminingų sąvokos sąmonei, vartojimas filosofijoje. Šių sąvokų turinys. Sąmonės rūšys. Sąmonės lygmenys. Sąmonės atributai. Savimonė. Kas yra pasąmonė. Froidizmo esmė. Neofroidizmo esmė. Alfredo Adlerio socialinio instinkto koncepcija. Karlo Gustavo Jungo analitinės psichologijos esmė. Ėricho Fromo socialinės pasąmonės koncepcija. Eriko Biorno transakcinės psichoanalizės esmė. Skaityti daugiau
Filosofija (8)Filosofija pažinimo kultūros sistemoje. Filosofijos ir filosofavimo sąvokos. Neofilosofinių pažinimo būdų specifika (mitai, okultizmas, mokslas, menas, politinė ideologija, teologija) ir jų ryšiai bei skirtumai su filosofija. Mitai. Okultizmas. Teologija. Menas. Politinė ideologija. Mokslas. Filosofijos atsiradimas: šaltiniai, sąlygos, dalyko raida laike ir erdvėje. Dabarties filosofijos struktūra: kryptys, atmainos, srovės, mokyklos. Pagrindiniai filosofijos ir filosofavimo bruožai: keliamų klausimų specifika, interpretacija, laisvumas, nepasitikėjimas, logiškumas, polemiškumas, tiesų ilgalaikiškumas, transcendentavimas, pažangos santykinumas, kalba. Klausimo, į kurį negali atsakyti mokslas, iškėlimas. Būties teorija (ontologija). Būties teorijos tapsmas: indų kosmogonija. Mileto mokykla: Talis, Anaksimandras. Anaksimenas. Pitagoras, Demokritas, Herakleitas. Elėjos mokykla: Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas empedoklis, anaksagoras. Sokrato filosofavimo specifika. Platono idėjų teorija ir kosmologijos mitas. Aristotelio metafizikos ypatumai. Medžiaga apie Aristotelį iš A. Jasmonto knygos. Viduramžių metafizikos specifika. Aurelijaus Augustino metafizika ir laiko koncepcija. Jono Škoto Eriugenos panteizmas. Tomo Akviniečio metafizika ir Dievo buvimo įrodymai. Naujųjų laikų metafizikos ypatumai. Dekarto, Spinozos ir Leibnico substancionalizmas. Baruchas (benediktas) spinoza. Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas. Berklio ir Hiumo idealizmas. Džordžas berklis. Deividas Hiumas. G. Hegelio Absoliučios dvasios filosofijos esmė: dialektika ir jos pakopos, principai, dėsniai, koreliuojančios kategorijos. Naujausių laikų būties teorijos. Egzistencializmo esmė ir būties aiškinimas. Kritinė (naujoji). Nikolajaus Hartmano ontologija. Sąmonė ir pasąmonė. Sąmonė. Sąvokų, giminingu sąmonės sąvokai, vartojimas filosofijoje. Kilmės teorijos. Sąmonės rūšys. Sąmonės lygmenys. Sąmonės atributai. Savimonė. Pasąmonė. Froidizmo esmė: psichikos struktūra, pasąmonės vaidmuo, formavimosi sąlygos, kompleksai, libido, sublimacija. Pažinimo filosofija. Pažinimo problemos tapsmas ir raida Graikijoje: pitagorininkai, Elėjos mokykla, sofistai, Sokratas. Viduramžių gnoseologijos ypatumai: tikėjimo ir žinojimo santykis, Aurelijaus. Augustino gnoseologijos idėjos, scholastikos ginčai dėl universalijų (nominalizmas, realizmas, konceptualizmas). Naujųjų laikų realizmas ir empirizmas (sensualizmas). Platono ir Aristotelio gnoseologijos ypatumai. Aristotelio gnoseologija. Skepticizmas. I. Kanto pažinimo filosofijos esmė. Kultūros fenomenas. Kultūros filosofijos ištakos. Kultūros sąvokų apibrėžimų įvairovė. Civilizacijos sąvoka. Pagrindinės kultūros raidos ir kilmės teorijos (vienlinijinės, reliatyvizmo, teistinės). Reliatyvinė. Dedajevas. A. Maceina. S. Šalkauskis. Tauta ir tautiškumas. Tautų formavimosi veiksniai. Skaityti daugiau
Filosofija (80)Filosofijos prigimtis ir paskirtis. Filosofija ir pasaulėžiūra. Filosofijos objekto sampratos kitimas filosofijos istorijoje. Filosofinio pažinimo specifika. Filosofijos metodas. Filosofija ir mokslas, menas, religija, medicina. Senovės Indijos ir Kinijos filosofijos bruožai. Būtis: vienio, daugio ir judėjimo problema. Aktualioji ir potencialioji būtis. Būties problema : substancijos samprata. Substancija ir aksidencija. Materiali ir nemateriali substancija. Porfyrijaus medis. Materialioji būtis. Materijos samprata. Filosofinės ir gamtamokslinės materijos sampratų specifika. Mokymas apie materijos ir formos vienovę. Esmė ir būtis. Materiali būtis savybės: kitimas, erdvė, laikas. Biologinė erdvė ir laikas. Vitalinė ir psichinė būties forma. Gyva būtybė ir jos savybės. Jusli būtybė ir jos savybės. Evoliucijos filosofinė interpretacija. Evoliucija ir tikslingumo problema. Dvasine būties samprata. Dvasia ir siela. Priežastingumo problema. Dėsnio samprata. Būtinumo ir atsitiktinumo santykis. Gamtinių ir socialinių reiškinių determinacijos specifika. Laisvės samprata. Būtinumas ir laisvė. Žmogaus problema. Problemos esmė. Žmogaus gyvūniškumas ir transcendentalumas, istoriškumas ir socialumas. Žmogaus gyvenimo prasmės problema pagal A. Maceinos "Jobo dramą". Kančios prasmė žmogaus gyvenime pagal A. Maceinos "Jobo dramą". Egzistencinio mąstymo samprata. Ribinė situacija kaip egzistencinio mąstymo žadintoja (pgl. A. Maceinos "Jobo dramą"). Žmogaus santykis su žmogumi. Meilė kaip šio santykio pagrindinis principas ir jos filosofinė interpretacija. Pažinimo problema. Jos esmė ir raida filosofijos istorijoje. Empirizmas ir racionalizmas, apriorizmas, atspindžio teorija. mokslinis pažinimas ir mokslas. Mokamas kaip socialinė institucija ir žinių sistema. Mokslo filosofija kurią reiktų laikyti savarankiška tapusia pažinimo teorijos atšaka formavosi veikiama pozityvistinių idėjų. Mokslo pažangos problema. Mokslo raidos teorijos. Scientizmas, antiscientizmas. Pažinimas ir tiesos problema. Klasikinė tiesos samprata. Akivaizdumo teorija. Loginės darnos teorija. Pragmatinė tiesos samprata. Tiesos problema. Subjektyvi ir objektyvi, absoliuti ir santykinė tiesa. Mokslinė, loginė, moralinė, religinė, meninė, istorinė tiesa. Medicinos ir filosofijos santykis: ontologinės, gnoseologinės ir žmogaus problemos. Naujų reprodukcinių technologijų filosofiniai aspektai (dirbtinis apvaisinimas, klonavimas ir kt.). Mirtis gamtamoksliniu ir filosofiniu aspektu. Mirtis ir mirimas. Eutanazijos problema. Argumentai "už" ir "prieš". Skaityti daugiau
Filosofija (81)Kas yra filosofija? Filosofijos vieta kultūroje: santykis su mokslu, menu, religija ir politika. Filosofijos kilmės problema. Vakarų filosofijos raida: pagrindiniai etapai, svarbiausios sąvokos ir problemos, žymiausi atstovai. Filosofijos kaip disciplinos struktūra. Šiuolaikinė filosofijos samprata (pagal Jaspersą). Būties problema: tikrovės prado problema Antikoje, antikinis idealizmas ir materializmas. Klasikinės būties teorijos: Platono objektyvusis idealizmas. Klasikinės būties teorijos: Aristotelio metafizika. Materializmo atgimimas Naujaisiais Amžiais. Patyrimo ir proto santykis pažinime. Pažinimo šaltinio problema: racionalizmo ir empirizmo ginčas. Pažinimo metodo problema. Apriorinių/aposteriorinių ir sintetinių/analitinių sprendinių perskyra ir svarbiausias Kanto filosofijos klausimas. Aprioristinė pažinimo teorija: apriorinės juslumo ir intelekto formos, daikto paties savaime ir "daikto mums" perskyra. Pažinimo pagrindo problema (pagal Popperį). Klasikinė tiesos samprata ir alternatyvios tiesos teorijos. Tiesa kaip pažinimo tikslas: veritizmas, skepticizmas, reliatyvizmas. Pažinimo ribų problema: prasmingos kalbos ribos kaip pažinimo ribos. Verifikacija, konfirmacija ir falsifikabilumas kaip prasmės kriterijai. Skaityti daugiau
Filosofija (82)Filosofijos samprata. Mitologinis ir filosofinis tikrovės aiškinimas. Filosofijos sampratos filosofų požiūriu. Filosofijos keliamos problemos. Filosofijos ir mokslo, filosofijos ir teologijos santykis. Filosofija ir kultūra, filosofija ir mokslas, menas. Filosofijos probleminių krypčių sampratos. Apibūdinti metafizikos, ontologijos, gnoseologijos, epistemologijos sampratas. Paaiškinti, ką tiria logika, etika, estetika. Pateikti įvairių filosofijos krypčių, filosofinių mokyklų pavyzdžių. Jas apibūdinti. Tikrovės (būties) sampratos ankstyvoje senovės graikų filosofijoje. Tikrovės aiškinimas senovės graikų natūrfilosofijoje: nuo konkrečių daiktų pradų link abstrakcijų (apeironas, homojomerijos, "gamtos stichijos", monados, atomai). Būties samprata filosofinėje Elėjos mokykloje (Zenonas Elėjetis, Parmenidas). Būties pastovumo ir kintamumo problema (Parmenidas, Herakleitas). Platono ontologija ir gnoseologija. Sofistai ir Sokratas. Sokrato idėjų tąsa Platono darbuose. Tikrosios ir netikrosios būties samprata. Platoniško dualizmo reikšmė. Idėjos sąvoka nominalistine ir realistine prasmėmis. Filosofinio idealizmo samprata. Dualios būties pažinimo problema ir jos sprendimas Platono filosofijoje ("Platono trikampis"). Aristotelio metafizikos reikšmė. Platoniškojo dualizmo kritika Aristotelio darbuose. Aristoteliška substancijos samprata. Substancijos pažinimo problema. Būties kaita kaip galimybė ir tikrovė, potencija ir aktas. Metafizinių kategorijų samprata. Platono ir Aristotelio metafizikos tąsa krikščioniškoje filosofijoje. Platonizmas Augustino Aurelijaus metafizikoje. Aristotelizmas Tomo Akviniečio metafizikoje. Laiko samprata Augustino Aurelijaus filosofijoje. Dievo buvimo grindimas (argumentai) Tomo Akviniečio filosofijoje. Descarto metafizikos esmė. Būties pažinimo problema Descarto metafizikoje. Dekarto substancijos samprata. Radikalaus dualizmo esmė. Psichofizinis paradoksas ir galimi jo sprendimo būdai. Dekarto metafizikos įtaka tolimesnei filosofijos raidai. Dekarto idėjų įtaka psichologijai. Racionalistinės būties teorijos naujųjų laikų filosofijoje. Monistinės Spinozos metafizikos esmė. Gamta ir dievas: Spinozos pan(en)teizmo esmė. Leibnico pliuralistinė ontologija. Monados kaip sielos (entelechijos). Percepcijos ir apercepcijos. Monadų "dalyvavimo iš anksto nustatytoje harmonijoje" problema. Leibnico monadologijos įtaka psichologijos plėtrai. Būties materialistinė samprata ir empirizmas. Materija kaip substancija. Hobso ir Loko empirizmas ir juo grindžiama materialistinė būties samprata. Materijos samprata Loko filosofijoje. Loko ginčo su Dekartu dėl "įgimtų idėjų" esmė. Empirizmu grindžiamo subjektyvaus idealizmo samprata. Subjektyviojo idealizmo grindimas empirika Berklio darbuose. Subjektyviojo ir objektyviojo idealizmo santykis Berklio darbuose. Materijos samprata Berklio filosofijoje. Būties pažinimo (gnoseologijos) problema filosofijoje. Racionalizmas, empirizmas ir agnosticizmas (D. Hume) kaip būties pažinimo metodologinės nuostatos (pateikti racionalistinės, empiristinės ir gnostinės filosofijų pavyzdžių). Tikėjimo ir žinojimo problema krikščioniškoje filosofijoje (Tertuljanas, A. Aurelijus, T. Akvinietis). Scholastinis metodas ir jo įveikimo prielaidos Dekarto filosofijoje. Universalijų problema scholastikoje ir dabartiniame moksle (nominalistinis ir realistinis universalių sąvokų traktavimas). Kanto gnoseologijos esmė. Kanto apriorizmas ir transcendentalinis metodas: aprioriniai ir aposterioriniai teiginiai, analitiniai bei sintetiniai sprendiniai bei transcendentalinė perskyra. Proto autonomija ir pažinimo ribų problema: patyrimo reiškiniai ("adictas man") ir patirtinė esmė ("adictas sau"). Kantiškojo agnosticizmo esmė. Dialektika kaip pažinimo metodologija ir būties bei mąstymo vienybės išraiška. Dialektika ir "antidialektika" ("metafizika") senovės graikų filosofijoje (Herakleitas ir Parmenidas). Subjektyviosios ir objektyviosios dialektikos samprata. Dialektika kaip būties ir jos pažinimo vienovė Hegelio panlogistinėje filosofijoje. Hegelio teikti dialektikos dėsniai ir jų taikymo galimybės. Determinizmo problema. Kosmosas ir chaosas. Determinizmo ir indeterminizmo sampratos. Determinizmas ir priežastingumas (kauzualumas). Aristoteliški priežastingumo tipai. Mechanistinio (laplasinio) determinizmo esmė ir šio determinizmo įtaka mokslo raidai. Stochastinio (tikimybinio) priežastingumo, diachroninio ir sinchroninio priežastingumo sampratos. Sinchroninis priežastingumas analitinėje psichologijoje. Pozityvistinė pasaulio pažinimo programa ir jos kritika. Komto žmonijos istorinės raidos modelis. Pozityvizmo keliami reikalavimai filosofijai. Pozityvizmas ir scientizmas. Pozityvizmo raiška psichologijoje. Empiriniai ir moksliniai faktai (pavyzdžiai iš psichologijos). Mokslinių teorijų kūrimo metodai. Hipotetinio–dedukcinio metodo taikymo psichologijoje galimybės. Fenomenologinė filosofija kaip atsvara pozityvizmui. Fenomenologinės redukcijos esmė. Lingvistinis posūkis filosofijoje. Daiktas, reiškinys ir kalba. Teiginių tiesa ir prasmė. Loginio atomizmo esmė ir jo taikymas teiginių analizei. Mokslo ir nemokslo (metafizikos ir pan.) Demarkacijos problema. Mokslinių teiginių bei teorijų verifikavimo bei falsifikavimo esmė ir procedūros. Verifikacijos ir falsifikacijos principų taikymo psichologijoje galimybės. Postpozityvizmas: istorinė mokslo reiškinių analizė. Kanto kumuliatyvus mokslo raidos modelis. T. Kuno mokslo raidos (mokslinių revoliucijų) koncepcija. Paradigmos samprata. Normalusis ir revoliucinis mokslo raidos etapai ir jų reikšmė mokslo raidai. Holtono "teminio kryptingumo samprata". Teminio kryptingumo psichologijoje pavyzdžiai. Tiesos problema filosofijoje. Tiesos, teisingumo, tikslumo sampratos. Objektyvi ir subjektyvi tiesa. Intersubjektyvumo samprata. Klasikinė ("atotykio") tiesos koncepcija ir jos grindimas platoniška bei aristoteliška ontologija. Modernios tiesos koncepcijos: akivaizdumo, koherencijos. Jų grindimas Dekarto bei Leibnico ontologijomis. Šių koncepcijų trūkumai. Pragmatinė ir marksistinė tiesos koncepcijos: pranašumai ir esminiai skirtumai. Postmodernistinė tiesos samprata. Filosofinė antropologija: problemos ir sprendiniai. Filosofinės antropologijos kilmė ir esmė, jos keliami klausimai. Žmogus ir istorinis procesas: istorinio laiko sampratos. Dievas ir žmogus A. Aurelijaus ir M. Liuterio teologijoje. Individualistinė žmogaus samprata Makiavelio filosofijoje. "Prigimtinio žmogaus" koncepcija Hobso ir Ruso filosofijoje. Egzistencinės žmogiškosios būties problemos ir jų sprendimas. Egzistencinės filosofijos ištakos ir jos kryptys. Pagrindinių keliamų problemų apibūdinimas ir egzistencinių filosofų teikiami sprendimai. Gyvenimo prasmės problema (paaiškinti gyvenimo prasmei teikiamų prasmių grindimą). Žmogus ir visuomenė. Žmogus, visuomenė, valstybė: kilmės, raidos, valdymo ir valstybės stabilumo problemų sprendimas sofistinėje, Platono, Aristotelio, A. Aurelijaus filosofijoje. Šių problemų sprendimas Makiavelio, Hobso, Loko, Ž.Ž. Ruso filosofijoje. Valstybės valdymo galimos formos. Socialinės XIX - XX amžiaus teorijos. Demokratija ir konservatyvizmas. Demokratinio valdymo tipai. Demokratijos privalumai ir trūkumai. Marksizmo ir fašizmo esmė. Totalitarizmo ontologinės priežastys. "Atviroji visuomenė" ir jos priešai. Rytų psichologistinės filosofijos bruožai ir Vydūnas. Esminiai vakarų ir rytų filosofinių sistemų skirtumai. Būtis ir žmogus budizme ir neovedantizme. Vydūno filosofijos kilmė ir pagrindiniai bruožai. Vydūno filosofijos sąsajos su šiuolaikine psichologija. Sielos samprata filosofijoje ir psichologijoje. Žmogaus sielos problema. Mitologinė antikos sielos samprata. Sielos struktūra Platono, Aristotelio, T. Akviniečio filosofijoje. Sielos samprata mokslinėje psichologijoje ir neofroidizme (E. Frommas). Skaityti daugiau
Filosofija (83)Filosofinių būsenų įvairovė. Egzistencializmas. Pozityvizmas. "Gyvenimo filosofija". Rytų ir vakarų filosofija. Postmodernizmas. Mąstytojai. Parmenidas. Heraklitas. Sokratas. Platonas. Aristotelis. Augustinas. Akvinietis. Abejonės filosofija. R. Dekartas. Beikonas – "Stabų teorija". Filosofijos posūkis į praktiką. Marksizmas. Kantas (1724–1804 m.). G.F. Hėgelis. Sąvokos. Asketizmas. Ontika. Ontologija. Preferavimas. ID. Ego. Super ego. Filosofijos esmė ir samprata. Empirizmas ir racionalizmas. Skaityti daugiau
Filosofija (84)Pagrindinė filosofijos įvado problema. Detaliau apie žodžio "filosofija" kilmę. Filosofijos pradžia ir ištakos. Pagrindinis filosofinio mąstymo bruožas. Filosofijos metodas. Filosofijos tema. Filosofijos prielaidos. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir specialieji mokslai. Realieji mokslai. Formalieji mokslai. Filosofija ir religija. Filosofija ir menas ir siekti neturi. Filosofija ir ideologija. Kas yra filosofija? Pagrindiniai filosofijos klausimai. Olos alegorija. Būties filosofija. Savimonės filosofija. Dvasios filosofija. Filosofija: istorinė dalis. Senovės Graikijos filosofija. Priešsokratinė filosofija. Herakleitas, iš kurių maišymosi arba atsiskyrimo viskas būtų sudaryta. Empedoklis. Sokrato asmuo ir fenomenas. Sokrato metodas. Platonas. Aristotelio tradicija. Pagrindinės ontologinės sąvokos. Aristotelis. Akto ir potencijos perskyra. Dialektika. Kategorijos. Materija ir forma. Ontologinis priežastingumas. Helenizmo laikotarpis. Zenonas Epikūras. Neoplatonikas Porfyrijus. Viduramžių filosofija. Aurelijus. Dionisijus Aeropagitas. Anzelmas Kenterberietis. Jonas Dunsas Škotas. Wilhelmas iš Ockhamo. Mykolas (Nikolajus) Kuzietis. Renesansas. Humanizmas. Gamtos filosofija. Giordano Bruno. Mokslo filosofija. Naujieji laikai. Baruchas de Spinoza. Empirizmas. Kantas ir jo transcendentalinė filosofija. Empirizmas, racionalizmas ir transcendentalinė filosofija. Dvasios filosofija. Šiuolaikinė būties filosofija. Skaityti daugiau
Filosofija (85)Įvadas. Užduotis. Užpildykite lentelę, tuščioje skiltyje įrašykite filosofinio pobūdžio klausimus, pastebėjimus ar pavyzdžius iš filosofijos istorijos, panaudodami bendriausias sąvokas. Tuščiose skiltyse įrašykite empirinio pobūdžio pastebėjimus ir suraskite juos atitinkančius filosofinius pastebėjimus. Stoikų ir epikūriečių (2 populiariausių helenizmo epochos filosofinių krypčių) pažiūros buvo visiškos priešingybės. Atskleiskite kas jiems buvo bendra ir kas juos dementaliai skyrė. (Pasirinkite po 2 – 3 kiekvienos krypties atstovus). Raštu išdėstykite savo požiūrį į eutanaziją bei "užsakomąją savižudybę". Kokios šalies modelis "tiktų" katalikiškai Lietuvai? Kokias tai sukeltų socialines, etines ir kt. pasekmes? Atsakymai. Išvados. Skaityti daugiau
Filosofija (86)Filosofijos kilmė (teorinio mąstymo atsiskyrimas nuo mitologinio ir praktinio). Filosofijos struktūra (dalys ir jų nagrinėjama problematika). Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofai ir sofistai (žr. Sokrato apologija). Ikisokratikai: pasaulio genezės problema ir prado paieška. Atomistai. Pitagoriečiai. Platono idėjų teorija. Būties hierarchijos samprata. (Platonas, Aristotelis, Tomas Akvinietis). "Subjektyvinis (epistemologinis) posūkis" Naujaisiais laikais. R.Descartes "abejonės metodas" R. Descartes dualizmas (dviejų substancijų metodas). Materialistinis (J. La Mattrie, Th. Hobbes) ir imaterialinis (G. Berkeley) monizmo variantai. G. Hegelio Pasaulinis protas (Absoliutinė Idėja). Daiktai kaip Fenomenai ir Noumenai (I. Kantas). Metafizikos kritika šiuolaikinėje filosofijoje (F. Nietzhe's "Linksmasis mokslas", E. Hiusserlio fenomenologija, egzistencijos filosofija). Determinizmo problema: finalizmas ir kauzalizmas. "Žinių" ir "nuomonių" skirtumas Platono filosofijoje. Racionalistų ir empiristų ginčas. I. Kanto transcendentalizmas (apriorizmas). Klasikinė, evidencinė (akivaizdumo), loginės darnos (koherncinė) ir pragmatinė tiesos samprata. A. Comte pozityvizmas ("pozityvių žinių samprata"). Mokslo filosofija: loginis empirizmas (loginis pozityvizmas). Empirinio prasmės kriterijaus paieškos ir demarkacijos problema (verifikacija, konfirmacija, falsifikacija). Mokslo raidos problematika (kumuliatyvizmas ir antikumuliatyvizmas; T. Khuno "paradigmos" samprata). Teorinė ir praktinė filosofija. Platono etika. Aristotelio etika. Epikūrizmas. Stoicizmas. Utilitarizmas. I. Kanto etika. Emotyvizmas. Skaityti daugiau
Filosofija (87)Kas yra filosofija? Filosofijos objektas. Filosofijos prigimtis. Filosofinė būsena. Sielos blyksnis - nuostaba. Sielos blyksnis - abejonė. Netikrumas. Filosofijos struktūra ir problematika. Metafizika ir ontologija. Filosofija ir kultūra. Filosofija kaip kultūros peržengimas. Filosofija ir mokslas. Filosofijos ir mokslo tarpusavio santykis. Filosofija ir religija. Religijos savitumas. Mitologine pasaulėjauta. Mileto ir Elėjos mokyklos. Pitagorininkai. Demokrito filosofinės pažiūros. Sokrato asmenybė. Platonas. Trys sielos dalys. Aristotelis. Aristotelio būties problema. Aristotelio trys sielos dalys. Būties problemos susiformavimas. Būtis ir nebūtis. Erdvės ir laiko problema. Judėjimo problema. Pažinimo ontologinė prasmė. Racionalizmas. Empirizmas. Tiesos problema. Tiesos klausimo ypatingumas. Determinizmas ir indeterminizmas. Dėsningumo samprata. Berkley, Locke’o filosofinės pažiūros. Dekarto proto ugdymo metodas. Sąmonės prigimties problema. Sąmonės iracionalumas. Intuicija. Sąmonė ir būtis, sąmonės mįslingumas, pasąmonė. Indų filosofinės išminties takais. Kinų filosofijos klasikinis laikotarpis. Laisvės problema filosofijoje. Skaityti daugiau
Filosofija (88)Filosofijos sąvokos. Abstrakcija. Abstrakcijos galia. Akcidencija. Aksiologija. Aktas. Analitinė filosofija. Analizė. Analogija. Antitezė. Apeironas. Apodiktinis. Aporija. A posteriori. A priori. Arche. Aristokratija. Asmuo. Asertorinis. Atomas. Atributas. Atributyvinis sprendinys. Atsitiktiniai požymiai. Atskirosios sąvokos. Bendroji juslė. Bendrosios sąvokos. Blogis. Būtis. Chaosas. Dedukcija. Demiurgas. Demokratija. Determinizmas. Dėsnis. Dialektika. Dialektinis materializmas. Diktatūra. Disjunkcija. Dorybė. Dualizmas. Egzistencializmas. Emanacija. Empirizmas. Epistemologija. Esinys. Esmė. Esminiai požymiai. Essentia. Etika. Eudemonija. Fatalizmas. Fenomenologija. Filosofija. Forma. Geismas. Gėris. Moralinis gėris. Gimininiai požymiai. Gnoseologija. Hedonizmas. Hipotetiniai sprendiniai. Idealizmas. Idėja. Idem per idem. Implikacija. Indukcija. Intelektas. Intuicija. Įsitikinimas. Įsitikrinimas. Ypatingybė. Kategorijos. Kategoriniai sprendiniai. Kategorinis imperatyvas. Komunizmas. Konceptualizmas. Konjunkcija. Konservatizmas. Konstitucija. Kosmologija. Kosmosas. Laisvė. Laisvės įgyvendinimas. Laisser faire. Liberalizmas. Lygiareikšmės sąvokos. Lingvistinė filosofija. Logika. Loginis empirizmas. Materija. Materializmas. Metafizika. Metafora. Metakalba. Metodologija. Modalinė logika. Modalumas. Modus ponens silogizmas. Modus tollens silogizmas. Monarchija. Neesminiai požymiai. Nesulyginamos sąvokos. Nirtulys. Nominalizmas. Nuosaikusis realizmas. Objektas. Objektinė kalba. Objektyvus. Oligarchija. Ontologija. Panteizmas. Paradoksas. Pasaulėvaizdis. Pasaulėžiūra. Petitio principii. Pilietinė teisė. Poetika. Politika. Politinė teisė. Potencija. Pozityvizmas. Požymis. Praktika. Praktinis protas. Prasmė. Predikatas. Priešingos sąvokos. Prieštaraujančios sąvokos. Prigimtinė teisė. Principas. Protas. Racionalizmas. Realizmas. Reikšmė. Rūšinis skirtumas. Sąlyginiai sprendiniai. Samprotavimas. Santykių sprendiniai. Savybės. Savybiniai požymiai. Sąvoka. Sąvokos apibendrinimas. Sąvokos apibrėžimas. Sąvokos apimtis. Sąvokos turinys. Sąžinė. Semantika. Semiotika. Silogizmas. Sintezė. Skirstomieji sprendiniai. Socialinis teisingumas. Socialdemokratija. Socializmas. Sofistai. Sofizmas. Spekuliatyvus mąstymas. Sprendimas. Sprendinys. Subjektas. Subordinuotos sąvokos. Substancija. Surinktinės sąvokos. Susikertančios sąvokos. Suskirstymas. Suverenas. Suverenitetas. Suvokimas. Švietimas. Tarptautinė teisė. Tautologija. Teisinė valstybė. Teleologija. Teodicėja. Teologija. Teorija. Terminų. Tezė. Tiesa. Timokratija. Tironija. Totalitarizmas. Transcendentalinis. Transcendentalizmas. Transcendentalinės sąvokos. Transcendentavimas. Transcendentinis. Turinys. Universalija. Vertybė. Vienis. Vieninės sąvokos. Skaityti daugiau
Filosofija (89)Įvadas. Analitinė dalis. Ką visa tai reiškia labai trumpas įvadas į filosofiją? Užpildykite lentelę, tuščioje skiltyje įrašykite filosofinio pobūdžio klausimus, pastebėjimus ar pavyzdžius iš filosofijos istorijos, panaudodami bendriausias sąvokas. Tuščiose skiltyse įrašykite empirinio pobūdžio pastebėjimus ir suraskite juos atitinkančius filosofinius pastebėjimus. Nurodykite dar bent 3-4 būdingiausius filosofijos bruožus ir apibūdinkite juos. Stoikų ir epikūriečių (2 populiariausių helenizmo epochos filosofinių krypčių) pažiūros buvo visiškos priešingybės. Atskleiskite kas jiems buvo bendra ir kas juos dementaliai skyrė. (Pasirinkite po 2 – 3 kiekvienos krypties atstovus). Raštu išdėstykite savo požiūrį į eutanaziją bei "užsakomąją savižudybę". Kokios šalies modelis "tiktų" katalikiškai Lietuvai? Kokias tai sukeltų socialines, etines ir kt. pasekmes? Išvados. Skaityti daugiau
Filosofija (9)Kas yra filosofija? Filosofija ir realieji mokslai. Požiūriai į filosofijos santykį su realiaisiais mokslais. Filosofija ir religija. Filosofija ir formalieji mokslai. Dialogo menas. E.Fromas ir jo socialinis žmogus. Z. Froidas ir jo teorija. Determinizmas ir finalizmas. Teleologija. Priešybių vienybės ir kovos dėsnis. Kiekybinių pakitimo, perėjimo į kokybinius pakitimus, dėsnis. Neigimo dėsnis. Dabarties filosofija. Kasdieninė būties samprata. Gamtos mokslas ir gamtos filosofija. Kūnas ir jo apibrėžtys. Neorganika ir gyva būtybė. Evoliucijos teorija ir filosofija. Filosofija ir ideologija. Pagrindiniai filosofijos klausimai. Platono trikampis. Empirizmas ir racionalizmas. Skaityti daugiau
Filosofija (90)Filosofijos apibrėžimas, struktūra ir funkcijos. Filosofijos ryšys su mokslu, menu, religija. Būties problema. Būties ir būtybės dialektika. Gamtinė, socialinė ir dvasinė būties formos. Materiali būtis, jos savybės: kitimas, erdvė, laikas. Biologinė erdvė ir laikas. Dvasinės būties samprata. Dvasia ir siela. Individualios būties samprata pagal Maceinos "Jobo dramą". Pažinimo samprata. Pažinimo lygiai ir formos. Diagnozė kaip pažinimo procesas. Pažinimo šaltinio problema. Empirizmo, racionalizmo, apriorizmo, intuityvizmo apibrėžimai ir jų reikšmė diagnozės procese. Tiesos problema. Klasikinė ir šiuolaikinės tiesos teorijos. Tiesos kriterijaus problema. Subjektyvumo ir objektyvumo santykis tiesoje. Tiesos formos ir charakteristikos: mokslinė, loginė, filosofinė, moralinė, religinė, estetinė ir istorinė ir medicininė tiesos. Žmogaus prigimtis ir esmė. Žmogaus gamtiškumas, dvasingumas ir socialumas. Kūno ir sielos santykio problema. Žmogus kaip individas, asmuo ir asmenybė. Asmenybės ir visuomenės santykis. Susvetimėjimas, jo formos ir įveikimo būdai. Susvetimėjimo problema medicinoje. Žmogaus gyvenimo prasmės problema. Graikiško, budistinio ir krikščioniško gyvenimo prasmės sampratų palyginimas. Gyvenimo prasmė ir sveikata. Etika kaip praktinė filosofija. Gėrio ir blogio samprata Platono, Aristotelio, krikščioniškoje ir utilitarinėje filosofijoje. Hedonizmo ir stoicizmo svarbiausios idėjos, jų skirtumai ir reikšmė mediko mąstyme. Biomedicininio mąstymo paradigmos bruožai: silpnosios ir stipriosios pusės. Pagrindiniai medicininio mąstymo poslinkiai XX amžiaus antroje pusėje. Sveikatos apibrėžimų modeliai. PSO sveikatos apibrėžimų stipriosios ir silpnosios pusės. Žmogaus kūno sampratos raida. Kūnas kaip mokslinio tyrimo objektas. Fenomenologinis požiūris į žmogaus kūną. Ligos sampratos raida. Fenomenologinė ligos samprata. Liga kaip tam tikras egzistavimo būdas. Žmogaus embriono moralinis statusas: ar embrionas yra žmogus. Ontologinio personalizmo ir empirinio funkcionalizmo šalininkų argumentai. Žmogaus embriono panaudojimo problema (audinių, kamieninių ląstelių šaltinis, ląstelių bankai, embriono genetinė korekcija). Medicinos genetizacijos filosofiniai klausimai. Genotechnologinio požiūrio į ligą ir sveikatą pasekmės. Žmogaus klonavimo filosofinės problemos. Reprodukcinis ir terapinis klonavimas. Argumentai už ir prieš. Mirties sampratos raida. Mirties samprata egzistencinėje filosofijoje (M. Heidegeris, Sartras, Kamiu). Mirties medikalizavimo problema. Smegenų mirties kriterijai ir žmogaus mirtis. Gyvybės vertės problema ir eutanazija. Savanoriška mirtis: argumentai "už" ir "prieš". Humanizmo problema medicinoje. XXI amžiaus medicinos tikslai ir vertybės. Skaityti daugiau
Filosofija (91)Įvadas. Filosofijos bruožai. Stoikų ir epikūriečių pažiūrų panašumai ir skirtumai. Stoikų ir epikūriečių mokyklų skirtumai. Eutanazija ir "Užsakomoji savižudybė". Išvados. Skaityti daugiau
Filosofija (92)Filosofijos kilmė ir šaltiniai/būsenos ir ypatumai. Filosofija ir mokslas. Pirmosios Graiku filosofinės mokyklos. Sofistai ir skeptikai. Sokrato asmenybė ir filosofija. Platono filosofijos pagrindai. "Olos alegorija" reikšmė. Aristotelio filosofijos dorybės apibrėžimas. Stoicizmas. Šv Augustino laiko (trukmės)analize. Naujųjų amžių racionalizmas. R. Dekartas (Rene Descartes). G.W.F. Hėgelis (Friedrich Hegel)(dvasios raidos pakopos. Gnoseologija: pažinimo ribos ir šaltiniai. F. Nyčė (Friedrich Nietzsche): antžmogio idėja, tradicines morales kritika. S. Kirkegoras (Soren Kierkegaard): estetinio ir etinio pasirinkimo skirtumai. Egzistencializmo filosofijos pagrindinės problemos. A. Kamiu (Albert Camus): absurdo savoka, šaltiniai. Absurdo herojaus bruožai. J.P. Sartras (Jean-Paul Sartre): laisvės ir atsakomybės problemos. E. Frommas turėjimas ir buvimas kaip egzistencijos alternatyvos. Tiesos problema. Skaityti daugiau
Filosofija (93)Kuo teorinis klausimas skiriasi nuo praktinio? Kas yra filosofijos tyrimų objektas? Kas yra filosofijos tyrimų metodas? Paaiškinkite, kuria prasme filosofiją vadiname" mokslu", ir kuo ji skiriasi nuo likusių mokslų? Kokios pagrindinės problemos kyla žmogaus pasaulio pažinimą suskaidžius į siaurai specializuotas mokslų sritis? Paaiškinkite, kodėl filosofija yra vadinama kritiniu mokslu? Paaiškinkite, kuo filosofija skiriasi nuo religijos ir meno? Paaiškinkite teiginį: "filosofija tiria empirinio patyrimo neempirines prielaidas". Kokiu visiems ir kiekvienam svarbiausiu klausimu galima apibendrinti visus žmogaus ieškojimus ir tyrinėjimus? Kokiais pagrindiniais argumentais yra grindžiama teorija, kad "žmogus yra gyvūnas"? Kaip atrodo pagrindiniai gamtinės "kovos už būvį" principai perkelti į kasdienius žmonių gyvenimus? Kokiais pagrindiniais argumentais yra grindžiama teorija, kad "žmogus yra kūniška ir dvasinė būtybė"? Kokiais savo kasdienybės veiksmais žmonės realizuoja šią teoriją? Kuo intelektas skiriasi nuo proto? Ką vadiname objektiniu mąstymu? Kokia svarbiausia intelektinio pažinimo funkcija? Kas yra refleksija? Koks gyvūno santykis su jį supančia aplinka? O žmogaus? Kokio žinojimo pakanka norint manipuliuoti gyvūnais (ir žmonėmis)? Kaip refleksija yra susijusi su savimone? Kaip savimonė yra susijusi su laisve? Kaip laisvė yra susijusi su refleksija? Ar laisvi yra žmonės savo kasdieniuose veiksmuose? Kokioje būsenoje žmogus iš tiesų neturi sąmonės? Ar galima mūsų sąmonėje išskirti tam tikrus sąmoningumo "laipsnius"? "Dauguma žmonių didžiąją (o gal net ir absoliučią) savo laiko dalį nemąsto". Kokie turiniai vyrauja kasdienėje sąmonėje? Kaip savo kasdienybėje žmogus patiria pasaulį? Trumpai nusakykite, kas yra būdinga jo empiriniam patyrimui. Kuo dabarties suvokimas skiriasi nuo bet kokio vaizduotės pagimdyto vaizdinio apmąstymo? Ar esama laisvės nemąstančioje būsenoje? Kokiose natūraliose situacijose pastebime prigimtinį sąmonės siekį "busti" ir pilnai įsisąmoninti dabarties empirinę patirtį? Kokia yra neklausiančioje būsenoje gyvenančio žmogaus savimonė? Kas yra tikrasis neklausiančioje būsenoje gyvenančio žmogaus veiksmų "subjektas"? Į ką nurodo pagrindinis ir dažniausias žmogaus veiksmų motyvas "taip reikia"? Kaip yra susijęs mano gyvenimo prasmės ir manojo "aš" kaip unikalaus asmens pažinimas? Kuo pavojingas nuoširdžiai iškeltas gyvenimo prasmės klausimas? Ar tikrai reflektyvių – filosofinių klausimų vengimas padeda būti laimingesniu? Koks žmogaus santykis su jo paties prigimtį aiškinančia teorija? Kokias galimybes atveria antropologinių teorijų gausybė? Paskaitose kalbėjome apie astronominį Koperniko perversmą. Kokiais argumentais Kopernikas grindė savąją astronominę sistemą? Kokiais argumentais remdamasis Kopernikas įrodė, kad Žemė "turi būti" apvali? Koks yra pasaulėžiūros vaidmuo moksliniuose tyrinėjimuose? Ką vadiname empiriniu patyrimu? Parinkite patyrimo pavyzdžių, kurių tradicinė vakarietiška patyrimo samprata nepaaiškina. Koks yra ryšys tarp materijos ir empirinio patyrimo sampratų? Savais žodžiais paaiškinkite moderniojo mokslo prielaidas: "mokslas tiria faktus; mokslinis tyrimas yra deskripcija; mokslinis tyrimas yra ir privalo būti objektyvus". Kas yra tiesa pagal tradicinę tiesos sampratą? Kokios kyla problemos norint nustatyti teiginio teisingumą pagal šią sampratą? Kas yra tiesa pagal tradicinę tiesos sampratą? Kokios kyla problemos norint nustatyti teiginio teisingumą pagal šią sampratą? Kokia yra mokslo dėsnio galiojimo sritis? Kokie yra mokslinio dėsnio loginės formos požymiai? Ar gali mokslinio dėsnio visuotinumas būti patirtas ir įrodytas empiriškai? Ar gali mokslinio dėsnio būtinumas būti patirtas ir įrodytas empiriškai? Paaiškinkite, kodėl. Kaip galima būtų sukritikuoti priežastingumo dėsnio "moksliškumą" – parodyti, kad jis negali būti laikomas moksliniu teiginiu? Kas sąlygoja mūsų regimo vaizdo turinį? Kaip tradiciškai suprantama erdvė? Iš ko galime suprasti, kad erdvė yra ne tikrovės savybė, o žmogaus patyrimo forma? Kodėl matome trimatį vaizdą? Kaip tradiciškai suprantamas laikas? Iš ko galime suprasti, kad laikas yra ne tikrovės savybė, o žmogaus patyrimo forma? Paaiškinkite teiginį: "laikas yra apriorinė suvokimo forma – sąmonės, o ne daiktų savybė". Kokios yra pagrindinės intelekto kategorijų grupės? Kokią funkciją pažinime, anot Kanto, atlieka idėjos? Kokia visuma išreiškiama pasaulio idėja? Sielos? Dievo? Kuria prasme Kantas pažinimo procesą vadino sinteze? Kantas paskelbė, kad žmogaus pažinimas yra baigtinis, jis yra ribotas. Ko žmogus negali pažinti? Kokią filosofinę poziciją vadiname solipsizmu? Pakomentuokite eksperimento struktūrą ir jo eigą. Ką įrodo teigiamu atsakymu pasibaigęs eksperimentas? Ir mokslas, ir filosofija siekia tikrojo pažinimo. Kuo jie skiriasi? Antropologija. Filosofinė antropologija. Gamtinis priežastingumas. Meta. Metafizika. Metakalba. Metateorija. Racionali sąmonės dalis. Iracionali sąmonės dalis. Epistemologija. Filosofijos etika. Ontologija. Intelektas. Protas. Subjektas. Objektas. Modernus-postmodernus. A priori. A posteriori. Reiškinys. Daiktas savaime. Juslumas. Modalumas. Skaityti daugiau
Filosofija (94)Filosofijos kilmė ir šaltiniai. Filosofijos santykis su mokslu, menu, religija. Filosofija ir kultūra. Pasaulėžiūros problema. Antikinės filosofijos bruožai. Daiktų pradas paieška Graikų filosofija arba tik sokratinė filosofija. Daiktai ir idėjos. Poaristotelinė filosofija. Viduramžių ir renesanso filosofijos problema. Pažinimo šaltinio problema. Filosofijoje. Kanto apriorizmo teorija. Tiesos problema filosofijoje. Klasikinė tiesos samprata. Tiesos samprata. Žmogaus problema filosofijoje. Antikinės filosofijos bruožai. Žmogus ir aplinka, visuomeniškumas. Skaityti daugiau
......