Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija
Rūšiuoti pagal
  • Filosofijos samprata (4)

    Įvadas. Kas yra filosofija? Iš ko kyla filosofija? Kas skatina žmones filosofuoti? Filosofavimo tikslai ir paskirtis. Filosofijos ir mokslų skirtumas. Išvados.
    Filosofija, referatas(10 puslapių)
    2007-01-31
  • Filosofijos samprata (5)

    Įvadas. Žmogaus ir pasaulio vaizdavimas Antikinėje filosofijoje. Filosofijos vertinimo prieštaringumas. Filosofijos kilmės šaltiniai. Filosofijos sampratų įvairovė. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Išvados.
    Filosofija, referatas(11 puslapių)
    2008-04-03
  • Filosofijos samprata (6)

    Įvadas. Filosofija. Filosofija ir žmogus. Dalyko struktūra ir ryšiai su kitais dalykais. Filosofijos ir mokslo raida. Filosofijos ir mokslo santykis. Išvada.
    Filosofija, referatas(8 puslapiai)
    2012-03-14
  • Filosofijos sampratų įvairovė ir apibrėžimo savitumas

    Filosofijos rašinys. Filosofijos sampratų įvairovė ir apibrėžimo savitumas, filosofijos "kaip visuotinio" ir kaip "bendrojo mokslo" sąvokų paaiškinimas, Filosofijos santykis su švietimu (Filosofija kaip švietimas).
    Filosofija, rašinys(3 puslapiai)
    2005-03-25
  • Filosofijos sąsaja su religija

    Įvadas. Religiniai tikėjimai. Graikų filosofų mintys apie dievą. Filosofijos ir religijos suartėjimas. Senovės filosofijos pabaigos laikotarpis (I-VI amžius). Religijos filosofijos apibrėžtis. Išvados.
    Filosofija, referatas(7 puslapiai)
    2006-12-12
  • Filosofijos skaitiniai

    Pratarmė. Kas yra filosofija? Šalkauskis S. - Pirma gyventi, paskui filosofuoti. Girnius J. - Išmintis – ne žinoma, o gyvenama. Filosofija nuo kitų mokslų skiriasi esmiškai. Jaspersas K. - Filosofijoje nėra vienodos nuomonės. Filosofija – kaip gyvenimo būdas. Meškauskas E. - Metodologinis filosofijos vaidmuo. Šliogeris A. - Filosofija nėra joks daiktas. Žmogus – klausianti būtybė. Klausimas ir transcendencija. Kasdienis klausimas. Pažintinis klausimas. Egzistencinis klausimas. Filosofinis klausimas. Atsakymai į filosofinius klausimus. Filosofinis klausimas ir kiti klausimų tipai. Dviprasmiška filosofijos padėtis žmogaus pasaulyje. Filosofija ir sofistika. Filosofija ir kultūra. Kultūra ir panhoministinė iliuzija. Filosofija – kaip kultūros peržengimas. Filosofo vieta žmogaus pasaulyje. Ontologijs (Būties filosofija). Antika. Talis. Pradžia – vanduo. Anaksimandras. Pirmapradis elementas – beribis. Anaksimenas. Elementas yra vienas – vanduo. Herakleitas. Pasaulis – dėsningai užsideganti ir dėsningai gęstanti ugnis. Ksenofanas. Pasauliai nesuskaičiuojami ir nekintantys. Parmenidas. Būtis yra, o nebūties nėra. Zenonas. Judąs daiktas nejuda nei toje vietoje, kurioje jis yra, nei toje,kurioje jo nėra. Melisas. Būtis neatsirado: ji visada buvo, yra ir visada bus. Anaksagoras. Protas yra judėjimo pradžia. Empedoklis. Meilė ir neapykanta – harmonijos ir prieštaravimų priežastis. Demokritas. Viso ko pradžia yra atomai ir tuštuma. Platonas. Kiekvienas daiktas turi atitinkamą idėją. Kosmoso surentimo idėja. Aristotelis. Gamtos daiktai iš materijos ir formos. Viduramžiai. Aurelijus Augustinas. Iki Dievo sukurto laiko nebuvo jokio laiko. Eriugena J.Š. Pirmoji gamta – ta, kuri kuria ir nėra kuriama. Tomas Akvinietis. Ar būtina be filosofijos mokslų turėti kitą mokslą? Renesansas. Kopernikas N. Saulė – planetų orbitų centras. Brunas Džordanas. Visata yra vientisa, begalinė ir dėl to nejudanti. Bekonas Fransis. Indukcija – stabų išgujimo metodas. Hobsas Tomas. Filosofijos objektas – kiekvienas kūnas. Naujieji amžiai. Dekartas R. Aš mąstau, vadinasi, aš egzistuoju. Spinoza B. Į ilgį, plotį ir gylį ištįsusi substancija iš tiesų egzistuoja. Leibnicas G.V. Monada – neturinti dalių substancija. Lametri. Gamta sukūrė žmogų – mašiną. Holbachas. Visi protiniai sugebėjimai kyla iš sugebėjimo justi. Hėgelis G. Protas yra substancija – viso gamtinio ir dvasinio pasaulio begalinė medžiaga, begalinė forma, begalinė jėga ir begalinis turinys. Naujausieji laikai. Marksas K. Ne žmonių sąmonė nulemia jų būtį, bet, atvirkščiai, jų visuomeninė būtis nulemia jų sąmonę. Džeimsas V. Teorijos – instrumentai. Jaspersas K. Pasaulis nėra objektas, mes visą laiką esame pasaulyje. Sartras Ž.P. Žmogus nuo pat pradžių bus tuo, kuo jis save suprojektuoja. Kamiu A. Gyvenimo prasmės klausimas yra pats svarbiausias. Materija. Engelsas F. Materija – materialiosios tikrovės reiškinių bendriausia abstrakcija. Meškauskas E. Metodologinis materijos sąvokos turinys. Visuotinis reiškinių sąryšis ir dėsningumas. Vinciūnas J.V. Kitimas, vystymasis, progresas. Meškauskas E. Visuotinio reiškinių sąryšio samprata. Vinciūnas J.V. Dialektinė dėsningumo samprata. Pažinimas. Šliogeris A. Mokslinis pažinimas. Mokslinio pažinimo specializacija. Specializacijos pobūdis filosofijoje. Filosofija ir metodas. Mokslas ir metodas. Matematikos vaidmuo pažinime. Dekartas R. Vaizduotė ar protas. Tiesa – kaip aiškus ir ryškus suvokimas. Raselas B. Tiesa – kaip verifikuotas tikėjimas. Džeimsas V. Tiesa – kaip patogus mąstymo būdas. Mokslas. Merlo – Ponti M. Mokslas ir pasaulio patyrimas. Popper K.R. Apie falsifikaciją. Niutonas I. Mokslas: ne fantazija, o bandymas. Kantas I. Mokslininkas – kaip teisėjas. Einšteinas A. Ar mokslas pažįsta realybę? K.F. fon Veiczekeris. Mokslas ir tikėjimas. Žmogus ir visuomenė. Meškauskas E. Visuomeninė sąmonės prigimtis. Vinciūnas J.V. Sąmonės modeliavimo problema. Fojerbachas L. Kūnas ir asmenybės realumas. Kortasaras Ch. Nejaugi aš – tik maišas? Dekartas R. Siela yra smegenyse. Leibnicas G.V. Siela – kūno forma. Melvilis A. Ar gali egzistuoti bekūnės būtybės? Kantas I. AŠ ir sąmonės vienybė. Ruso Ž.Ž. Žmogus ir laisvė. Aristotelis. Žmogus – mąstanti būtybė. Mirandola Dž.P. Žmogus – kaip kūrinys. Paskalis B. Žmogus – mąstanti nendrė. Jaspersas K. Žmogus – laisva egzistencija. Korėtas E. Žmogus – klausianti būtybė. Lametri Ž.O. Žmogus – tai laikrodis. Šteinbuchas K. Žmogus – tai elektroninė mašina. Redenbacheris F. Žmogus – intelektu aprūpintas variklis. Šulcas V. Ar kompiuteris geba mąstyti? Vyčinas V. Ar žmogus yra Viešpats ar vergas? Kalba. Ruso Ž.Ž. Kalba ir gestas. Vitgenšteinas L. Kalba ir vartojimas. Leibnicas G.V. Kalba – kaip universalus raštas. Darbas. Hėgelis G. Daiktai – kaip savęs pažinimas. Marksas K. Darbas ir susvetimėjimas. Vėberis M. Nedarbas – kaip nuodėmė. Politika. Sokratas. Filosofas – politikų kritikas. Platonas. Filosofas – kaip valdovas. Poperis K.R. Egalitarinis ir autoritarinis intelektualizmas. Aristotelis. Politikas – kaip profesionalas. Seneka. Filosofas – ne politikas. Makiavelis. Valdovas – ne moralistas. Kantas I. Moralus politikas – ne politinis moralistas. Vėberis M. Atsakomybės etika. Poperis K.R. Racionalus politikas. Teisė. Aristotelis. Dorovė ir įstatymas. Hobsas T. Įstatymo kilmė. Kantas I. Aukščiausioji valdžia – teisinga pati savaime. Monteskjė Š.L. Teisės leidyba ir vykdymas. Prigimtiniai ir pozityvieji įstatymai. Hėgelis G.V. Teisė ir nuosavybė. Hajekas F.A. Laisvė be socialinio teisingumo. Rolsas Dž. Nešališkas teisingumas. Nozikas R. Istorinis teisingumas. Dorovė. Žemaitis V. Dorovė – tai žmonių pažiūrų bei įsitikinimų ir kartu jų praktinių santykių sritis. Dorovės priešistorė. Dorovės susiformavimas. Papročių ir dorovės santykis. Kūrybinis dorovės pobūdis. Dorovinė asmenybės savikūra. Dorovė – kaip asmenybės savikontrolės sistema. Pagrindinė dorovės funkcija. Sartras Ž.P. Pasirinkimo aktas daro žmogų, atsakingą už save. Aristotelis. Dorybė – surastas vidurys tarp dviejų ydų – pertekliaus ir stokos. Epikūras. Viso ko pradžia ir didžiausias gėris yra sveikas protas. Seneka. Likimui niekas nėra sunku ir neįmanoma. Konfucijus. Nedaryk kitiems to, ko pats nenorėtum sulaukti. Lao Dze. Kas nugali save – nenugalimas. Menas. Hėgelis G. Grožis – ne pamėgdžiojimas. Volš D. Grožis ir ideali galimybė. Religija. Maceina A. Žodžio "religija" reikšmė. Tomas Akvinietis. Dievas – pirmasis judintojas. Raselas B. Kodėl klaidingas pirmosios priežasties argumentas? Nyčė F. Dievo mirtis. Sartras Ž.P. Dievas – kūrėjas ar globėjas? Fojerbachas L. Dievas – žmogaus dvasia. Šliogeris A. Religijos specifika. Filosofijos specifika. Istorija. Kantas I. Švietėjiškoji istorija. Hėgelis G.V. Istorija ir pasaulinė dvasia. Engelsas F. Istorija ir ekonominių formacijų kaita. Špengleris O. Istorija ir kultūrų kaita. Toinbis A. Istorija ir civilizacijų kaita. Nyburas R. Kodėl istorija nepažangėja? Jaspersas K. Istorija ir ašinis laikas. Šliogeris A. Istorija – ne mano praeitis. Poperis K.R. Istorija prasmės neturi.
    Filosofija, konspektas(147 puslapiai)
    2005-09-21
  • Filosofijos struktūra

    Filosofijos struktūra. Kasdienybė. Kasdienio laiko problema. Kasdienio laiko ir kasdienės erdvės tema. Kasdienio laiko samprata. Kasdienės erdvės samprata.
    Filosofija, konspektas(7 puslapiai)
    2005-08-21
  • Filosofijos struktūra ir problematika

    Įžanga. Pavyzdžiai iš filosofijos istorijos. Filosofijos suskirstymas (pagal prof. S.Šalkauskį). Filosofijos suskirstymas. Enciklopedinė filosofijos disciplinų apžvalga. Pažinimo mokslas. Logika. Logikos santykiai su kitomis disciplinomis. Istorinė apžvalga. Logikos pakraipos. Logikos problemos. Gnoseologija. Santykiai su kitomis disciplinomis. Istorinė gnoseologijos apžvalga. Gnoseologijos problemos ir pakraipos. Pažinimo kilmės problemos. Palyginamoji pakraipų kritika. Pažinimo reikšmingumo problemos. Palyginamoji kritika. Pažinimo turinio problemos. Teorinės pasaulėžiūros mokslas. Ontologija. Ontologijos turinys. Kosmologija. Kultūros filosofijos vieta filosofijos sistemoje (pagal A.Maceiną). Žmogus kaip filosofinio pažinimo pagrindas. Filosofijos sistemos suskirstymas. Filosofijos samprata. Kultūros filosofijos suskirstymas. Kultūra kaip žmogaus kūryba. Žmogus kaip kultūros kūrėjas. Gamta ir kultūra. Kultūros lytys. Kultūros tikslai. Filosofijos sistemos suskirstymas. Filosofija kaip būsmo mokslas. Filosofija kaip tapsmo mokslas. Filosofija kaip normos mokslas. Kultūros filosofijos sistema. Išvados.
    Filosofija, referatas(23 puslapiai)
    2006-10-26
  • Filosofinė antropologija

    Tendencija. Pažinimas. Instinktas. Aistra. Valia. Laisvė. Egoizmas. Pasirinkimas. Žmogus. Absoliutizmas. Dievas.
    Filosofija, špera(4 puslapiai)
    2005-04-24
  • Filosofinė antropologija (2)

    Pranešimas. Įvadas. Filosofinės antropologijos esmė. Filosofinės antropologijos atstovai. Išvados. Išnašos.
    Filosofija, namų darbas(5 puslapiai)
    2008-03-20
  • Filosofinė estetika

    Estetikos mokslo objektas ir jo uždaviniai. Estetikos mokslo ryšys su giminiškais mokslais. Indų estetikos savitumai. Alamkarikų mokykla. Kašmyro simbolikos mokykla. Kinų estetikos savitumai. Konfucionizmo ir taoizmo estetika. Fengliu ("vėtros ir srauto") estetika. Peizažinės tapybos estetika. Intelektualų ("wenjenhua") estetika. Japonų estetikos savitumai. Zen estetikos tradicija. Heiano epochos estetika. Murasaki Shikibu ir Sei Shonagon. Islamo estetikos savitumai. Sufijų estetika. Antikos estetikos savitumai. Sokrato, Platono, Aristotelio estetika. Viduramžių estetikos savitumai. Ankstyvųjų viduramžių estetikos savitumai. Gotikos estetika. Renesanso estetika.
    Filosofija, konspektas(20 puslapių)
    2007-06-29
  • Filosofinė pažinimo samprata

    Įvadas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija be mokslo. Kas yra ta filosofija? Filosofijos prasmė. Filosofijos kilmė. Išvados.
    Filosofija, referatas(7 puslapiai)
    2006-04-07
  • Filosofinės minties raida

    Filosofijos samprata. Žodžio "Filosofija" kilmė ir esmė. Filosofijos ištakos. Teorinis pasaulio ir žmogaus vietos jame aiškinimo būdas. Filosofijos raidos etapai. Filosofijos ir filosofavimo bruožai. Filosofijos struktūra. Filosofijos objekto problema. Filosofijos objektas. Filosofija ir religija. Būties samprata. Heraklitas iš Efeso. Elėjos mokykla (Ksenofanas, Parmenidas). Sokratas. Būties paieškos kelias. Sokrato metodas. Kinikų ir stoikų mokyklos. Viduramžių filosofijos pamatinė prielaida. Bažnyčios Tėvų vaidmuo. Šv. Augustinas. Amžinybės ir laiko koncepcija. Filosofinio pažinimo specifika. Racionalizmo ir empirizmo ginčas. Blezas Paskalis (Blaise Pascal): Mokslo, tikėjimo ir amžinybės sintezės paieškos. Frydricho Hėgelio (Friedrich Hegel) absoliutinės idėjos raidos etapai. Hermeneutika. Egzistencializmo filosofijos esmė. Tikrasis ir netikrasis žmogaus egzistavimo būdai. Martinas Heidegeris (Martin Heidegger). Būties užmarštis. "Būtis ir laikas". Žanas Polis Sartras (Jean-Paul Sartre). Būtis ir niekas. Alberas Kamiu (Albert Camus). Egzistencijos absurdas. Karlas Jaspersas (Karl Jaspers). Būties samprata. Globalizacija (filosofinis aspektas). Pasekmės žmogui.
    Filosofija, konspektas(21 puslapis)
    2008-05-10
  • Filosofinio ir mokslinio pažinimo raida

    Filosofinio ir mokslinio pažinimo raida. Hipokrato mokymas. Platono filosofinis mokymas. Vakarų medicinos ryšys su kinų filosofija.
    Filosofija, referatas(10 puslapių)
    2006-01-27
  • Filosofinio mąstymo specifika

    Filosofinio mastymo specifika. Ikiplatoninė antikos ontologija. Ikiplatoninė antikos antologija. Sofistai ir Sokratas. Platono antologija kaip eidosų teorija. Kosmologinė ir teologinė visuomenės samprata. Renesanso antropocentrinis mąstymas. Didžiausiu autoritetu tampa Platonas.
    Filosofija, špera(9 puslapiai)
    2005-11-08
  • Filosofinis gyvenimo būties ieškojimas

    Įvadas. Darbo kryptis ir tikslas. Asmeninė patirtis, atvėrusi filosofinį gyvenimo prasmės pojūtį. Anksčiau ar vėliau žmogų ištinka žinia apie laikinumą. Nežinoti visada geriau, bet mąstančiai būtybei tai neįmanoma. Trys psichologinės žmonių grupės pagal santykį su laikinumu. Tikėjimas nėra nei žinojimo, nei tikrumo sinonimas. Egzistencijos problema mąstančios žmonijos istorijoje. Žmonių santykis su laikinumu Senajame Testamente. Ateistinės krypties egzistencializmas. Prieštaravimai, slypintys kategoriškuose teiginiuose apie tai, kas iki galo nepažinta. Stebuklo vieta pasaulėžiūros formavimesi. Iš dviejų alternatyvų renkuosi pliusą. Dvejopa to paties reiškinio traktuotė. Pasaulio tikslingumas – dar vienas žingsnis į transcendenciją. Mano požiūris į reinkarnacijos teoriją. Poetinė kūryba – nauja patirtis mano ieškojimuose. Išvados. Žmogaus mąstymas – tai tik begalinis ėjimas į Tiesą.
    Filosofija, referatas(9 puslapiai)
    2008-09-22
  • Filosofinis jaunimo požiūris

    Šiuolaikinis pasaulis ir jo dinamiškumas. Vyraujantys du paradoksalūs požiūriai. Ekstremalusis ir eilinis mąstymas. Problema naudojant svaigalus. Narkomanija ir jos poveikis psichikai. Žmogaus charakteris ir filosofija. Pozityvaus mąstymo pradžia ir voliuntarizmas. Principai. Būties klausimas. Savianalizė ir agresija. Materializmas. Religingumas. Aukštas intelekto lygis ir sudėtingas mąstymo būdas.
    Filosofija, analizė(11 puslapių)
    2006-09-28
  • Filosofinis liberalizmo pagrindimas (2)

    Įvadas. Esminės liberalizmo idėjos. Lygybės ir laisvės priešprieša. Socialinis teisingumas. Socialinė inžinerija. Klasikiniai liberalai. Nuosavybės turėjimas ir laisvas žmogus. Šiuolaikinis liberalizmas. Išvados.
    Filosofija, referatas(12 puslapių)
    2007-02-23
  • Filosofų būties teorijos

    Būties termino reikšmės Aristotelio filosofijoje. Platono gnoseologija (žinojimas). Platono idėjų teorija. Parmenido filosofija. Dekarto būties teorija.
    Filosofija, konspektas(5 puslapiai)
    2005-06-10
  • Filosofų žvilgsnis į tiesą

    Įvadas. Įvairios filosofų tiesos sampratos. Apibendrinimas.
    Filosofija, referatas(10 puslapių)
    2006-11-25
Puslapyje rodyti po