Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija
Rūšiuoti pagal
  • Filosofija (40)

    Filosofijos samprata, kilmė ir esmė. Filosofijos struktūra, paskirtis ir funkcijos. Filosofijos santykis su kitomis žmogaus dvasinės veiklos sferomis - religija, menu, kultūra, mokslu, ideologija. Filosofijos ir mokslo santykis. Būties samprata ir šios sampratos raida istorijoje. Būties hierarchija ir Dievo idėja. Platono ir Aristotelio požiūriai į būtį. Pažinimo problema filosofijoje. Racionalistų, empirikų ir E. Kanto požiūriai į pažinimą. Tiesos problema. Tiesos teorijos, jų stipriosios pusės ir ribotumas. Mokslas ir filosofija. Mokslo metodo problema. Determinizmo samprata. Finalizmas ir kauzalizmas. Determinizmas ir žmogaus laisvės bei atsakomybės problema. Žmogaus sampratos žmogaus filosofijoje.
    Filosofija, konspektas(7 puslapiai)
    2006-04-20
  • Filosofija (41)

    Doxa. Majeutika. Episteme. Žinau, kad nieko nežinau (pagal Sokratą). Pažink pats save (pagal Sokratą). Žmogus visų daiktų matas (Protagoras - vienas sofizmo atstovų). Sofizmas. Kaip ir kodėl Platonas atskiria idėjų ir daiktų (šešėlių) pasaulį? (pagal "Olos alegoriją"). Dėl kurių priežasčių Aristotelis kritikuoja Platoną, nors buvo jo mokinys. Klasikinė tiesos teorija. Akivaizdumo (tiesos) teorija. Koherencinė tiesos teorija. Pragmatinės tiesos teorija. Konsensuso teorija. Filosofinio praregėjimo prasmė Platono knygoje "Valstybė", septintas skyrius.
    Filosofija, konspektas(6 puslapiai)
    2006-04-22
  • Filosofija (42)

    Gnoseologija. Kas yra pažinimas? Pažinimo šaltiniai ir ribos. Empirizmas ir racionalizmas. Pažinimo visuomeninis istorinis sąlygotumas. Pažinimo objekto ir subjekto samprata. Kas yra tiesa? Epistemologija. Žinių ir mokslo samprata. Mokslų klasifikacija ir jos kriterijai. Mokslo raidos samprata. Mokslinio dėsnio ir dėsningumo samprata. Stebėjimas ir eksperimentas. Mokslo metodo samprata. Indukcija ir dedukcija. Hipotezė ir teorija. Žmogaus atsiradimo koncepcijos. Žmogaus pasaulio struktūra. Kas yra visuomenė. Tauta. Kas yra visuomenė.
    Filosofija, špera(5 puslapiai)
    2006-04-24
  • Filosofija (43)

    Filosofijos samprata. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir teologija. Filosofija ir gyvenimas. Filosofija filosofijoje: krypčių sampratos. Metafizika. Ontologija. Gnosiologija. Epistemologija. Filosofinės sąvokos. Racionalizmas. Idealizmas. Materializmas. Substancionalizmas. Monizmas. Dualizmas. Atomizmas. Holizmas. Tikrovės (būties) samprata ankstyvojoje senovės graikų filosofijoje. Platono filosofijos pagrindiniai bruožai. Aristotelio metafizikos esmė. Platono ir Aristotelio metafizikos tąsa krikščioniškoje filosofijoje. R. Dekarto dualistinės metafizikos esmė. Racionalistinės būties teorijos. Empiristinės būties sampratos Naujųjų amžių filosofijoje – materializmas.
    Filosofija, konspektas(12 puslapių)
    2006-05-09
  • Filosofija (44)

    Mokslo filosofija: mokslo ir metafizikos demarkacijos problema (verifikacija, konfirmacija ir falsifikacija). Mokslo metodo problema:dedukcionizmas ir indukcionizmas. Mokslo raidos samprata. Platono ir Aristotelio etikos pagrindai. Epikūro ir stoikų etika. Ulitarizmas. Kanto etika. Emotyvizmas. Septintoji knyga. Alegorija apie ola.
    Filosofija, špera(10 puslapių)
    2006-05-23
  • Filosofija (45)

    10 teiginių patvirtinimas arba paneigimas: Žodį "filosofija" pirmasis pavartojo Sokratas teigdamas, jog žmogus privalo mokytis filosofijos tam, kad būtų laimingas. Filosofija nėra mitologijos tęsinys, nes joje neišlieka teorinis pasaulio aiškinimo būdas. Ontologija yra filosofijos disciplina, nagrinėjanti pačias bendriausias, visuotines žmogaus pažinimo problemas. Ikisokratikai teigė, kad pasaulio pirminis pradas yra humanizmas. Viduramžių filosofijos pagrindinis bruožas yra antropocentrizmas. Sokrato teiginys "Pažink save" padarė didelę įtaką, ikisokratikų teorijoms. Gyvenimo prasmės, laisvės, maišto klausimus kėlė voliuntarizmo filosofijos atstovai. Absurdas yra pagrindinė Z. Froido filosofinės teorijos sąvoka. Žmogus, kaip sociali būtybė gali gyventi be visuomenės. Id, ego ir superego sąvokas E. Fromas vartoja kalbėdamas apie žmogaus laisvę.
    Filosofija, namų darbas(5 puslapiai)
    2006-05-31
  • Filosofija (46)

    Gnoseologija. Pažinimo problema. Žmogaus problema. Žmogaus egzistencijos samprata. Laisvės problema. Žmogaus vidinio pasaulio subjektyvumo samprata. Žmogaus gyvenimiškos nuostatos. Gyvenimo prasmės problema. Istorinė žmogaus būtis. Nekrašas. Tiesos teorijos. Klasikinė tiesos teorija. Loginės darnos teorija. Pragmatinė tiesos teorija. Tiesa ir tikimybė. Dekartas. Filosofijos pradai. Hiumas. Apie idėjų kilmę. Heidegeris. Apie tiesos esmę. Aristotelis. Nikomacho etika. Kantas. Dorovės metafizikos pagrindai. Maceina. Raštai. Kūrybiškumas. Maceina. Dievas ir laisvė. Girnius. Žmogus be dievo.
    Filosofija, špera(5 puslapiai)
    2006-06-02
  • Filosofija (47)

    Filosofija pažinimo kultūros sistemoje. Filosofijos ir filosofavimo sąvokos. Seneka. Elėjiečiai. Ksenofanas. Parmenidas. Zenonas. Melisas. Elėjiečių filosofijos reikšmė. Neofilosofinių pažinimo būdų specifika (mitai, okultizmas, mokslas, menas,politinė ideologija, teologija) ir jų ryšiai bei skirtumai su filosofija. Filosofijos atsiradimas: šaltiniai, sąlygos, dalyko raida laike ir erdvėje. Filosofijos ištakos: sugebėjimas stebėtis, abejoti, kentėti, mirties baimė, viltis. Dabarties filosofijos struktūra: kryptys, atmainos, srovės, mokyklos. Rytų filosofijos atmainos, kryptys Pagrindiniai filosofijos ir filosofavimo bruožai: keliamų klausimų specifika, interpretacija, laisvumas, nepasitikėjimas, logiškumas, polemiškumas, tiesų ilgalaikiškumas, transcendentavimas, pažangos santykinumas, kalba. Būties teorija (ontologija). Talis Anaksimandras. Anaksimenas. Pitagoras. Demokritas. Herakleitas iš Efeso. Elėjos mokykla: Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas. Empedoklis. Anaksagoras. Sokrato filosofavimo specifika. Platono idėjų teorija ir kosmologijos mitas. Aristotelio metafizikos ypatumai. Viduramžių metafizikos specifika. Aurelijus Augustinas. Jonas Škotas Eriugena. Scholastika. Tomas Akvinietis. Naujųjų laikų metafizikos ypatumai. Renė Dekartas. Baruchas (Benediktas) Spinoza. Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas. Džordžas Berklis. Deividas Hiumas. Hegelis. Naujausių laikų būties teorijos. Marksistinė visuomenės būties filosofija. Egzistencializmo esmė ir būties aiškinimas: S. Kierkegoras, Ž.P. Sartras, K. Jaspersas, A. Kamiu, M. Heidegeris. Kritinė (naujoji) Nikolajaus Hartmano ontologija. Sąmonė ir pasąmonė. Kilmės teorijos. Pasąmonė. Viduramžių gnoseologijos ypatumai. Realizmas. Nominalizmas. Empirizmas. Konceptualizmas. Skepticizmas. I. Kanto pažinimo filosofijos esmė. Alternatyviosios filosofijos klausimai. Kultūros filosofijos ištakos. Kultūros sąvokų apibrėžimų įvairovė. Civilizacijos sąvoka. Pagrindinės kultūros raidos ir kilmės teorijos. Tauta ir tautiškumas. Tautų formavimosi veiksniai.
    Filosofija, špera(29 puslapiai)
    2006-06-05
  • Filosofija (48)

    Filosofijos objektas, jos kilmė ir reikšmė. Filosofijos kilmė. Filosofijos ir mokslo santykiai. Būties problema. Daiktų pradai. Daiktai ir idėjos. Pažinimo problema. Apriorizmas.
    Filosofija, konspektas(4 puslapiai)
    2006-08-30
  • Filosofija (49)

    Kas yra filosofija? Filosofijos atsiradimo šaltiniai. Platonas. Platono "idėjų teorijos" esmė. Būties samprata. Filosofijos objektas ir dalykas. Sąvokų "filosofija" ir "filosofavimas" sąveika. Aristotelis. Materijos prasmė. Kategorijos. Sielos samprata. Filosofinis ir nefilosofinis pažinimo būdai. Filosofinių žinių ypatumai. Būties problema M. Heideggerio filosofijoje. Kodėl žmogus yra klausianti būtybė? Filosofinio klausimo savitumas. Šiuolaikinė būties ir nebūties santykio koncepcija (A.Čenyševas). Filosofinės būsenos samprata. Filosofinių būsenų įvairovė. Erdvės ir laiko filosofinės koncepcijos. A.Augustinas, T.Akvinietis. Pagrindinės filosofijos funkcijos. Nefilosofiniai pažinimo būdai. Mitas. Mito prasmė. Erdvėlaikio interpretacija I.Kanto filosofijoje. "Daikto savaime" sąvoka. Filosofija ir mokslas. Mokslo ir filosofijos bendrumas ir skirtumai. Judėjimo problematiškumas. Judėjimas ir tapsmas. Pitagoras ir pitagoriečiai. Filosofinių pažiūrų savitumas. Filosofija ir religija. Religijos savitumas. Pažinimo šaltinio problema. Pažinimo objektas ir subjektas. Filosofija ir kultūra. Filosofija kaip kultūros peržengimas. Mitologinė pasaulėjauta. Mitai apie pasaulio ir dievų kilmę. Tiesos problema. Tiesos klausimo ypatumas. Graikų filosofinio mąstymo ištakos. Būties teorijos tapsmas. Determinizmas. Tikrovės dėsningumo samprata. Tikrovės vieningumo idėja. Mileto ir Elėjos mąstytojai apie pasaulio pradą. G. Hegelis ir jo filosofinė sistema. G.Hegelis ir dialektikos dėsniai. Italikų filosofija. Ksenofanas, Zenonas, Melisas. Sąmonės problema. Sąmonės kilmės prielaidos. Sąmonės iracionalumas. Žmogaus savimonės prasmė. Krikščioniškoji filosofija. A.Augustino būties koncepcija. M.Heideggerio filosofinės pažiūros. Būties problemos savitumas.
    Filosofija, špera(10 puslapių)
    2006-09-06
  • Filosofija (5)

    Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir mitai. Filosofija ir religija Rytų kultūroje. Filosofijos vieta kultūroje. Filosofija ir pasaulėžiūra. Metafizika ir sofistika. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija, potencija ir aktas, materija ir forma (Aristotelis). Substancijos samprata racionalistinėje Naujujų laikų filosofijoje. Substancijos samprata empiristinėje Naujųjų laikų filosofijoje. Monizmas, dualizmas, pliuralizmas. Pasaulio sandara (būties sluoksniai). Reiškinys ir daiktas savaime (Kantas). Kas yra laikas? Trys laiko rūšys (Augustinas). Substancialistinė ir realityvistinė erdvės ir laiko samprata. Nominalizmo ir realizmo ginčas. Pažinimas kaip atspindėjimas ir konstravimas. Empiristinė pažinimo samprata. Apriorizmas. Protas ir intelektas. Proto antinomijos (Kantas). Pozytivistinė pažinimo samprata. Verifikacija. Jutiminio suvokimo ir mąstymo santykis pažinime. Struktūralizmas ir hermeneutika. Mokslo revoliucijos ir teorijų kaita. Tiesos problema filosofijoje. Žmogus - subjektas ir objektas. Visuotinybės ir individualybės priešprieša. Estetinis, etinis ir religinis pasirinkimai. Žmogus gamtos ir kultūros priešpriešoje. Žmogus - individualybė ir asmenybė. Pažinimas ir vertinimas. Vertybės ir gėrybės. Asmenybė ir vertybių pasaulis. Vertybių rūšys. Sielos ir kūno santykio problema. Humanistinė asmenybės samprata. Vertybės, pareigos, normos. Aksiologinis ir deontologinis požiūriai.
    Filosofija, špera(16 puslapių)
    2005-05-30
  • Filosofija (50)

    Filosofijos atsiradimas. Refleksyvinė filosofijos prigimtis, interpretacinis jos pobūdis. Filosofijos kilmė; žmogiškieji filosofavimo šaltiniai: nuostaba, abejonė ir kančia. Filosofavimo iš šių šaltinių skirtybės. Filosofijos funkcijos: vieta kultūroje, reikšmė žmogui. Būties interpretavimo tipai Vakarų filosofijoje. Jų metodologinės galimybės ir ribotumai. Determinizmo problema. Teleologija (finalizmas) ir kauzalizmas. Istorinė jų raida ir formos. Antropologinė pažinimo prasmė: gnoseologinės problematikos apibūdinimas. Kasdieninis patyrimas ir filosofinės pažinimo problemos. Tiesa kaip pažinimo tikslas ir vertingumo matas. Tiesos problema gnoseologijoje. Klasikinė tiesos samprata: agnosticizmas. E. Kappas – technikos filosofijos pradininkas.
    Filosofija, špera(10 puslapių)
    2006-09-18
  • Filosofija (51)

    Ontologija filosofijos istorijoje. Ontologijos terminai. Buvimo apmąstymas. Buvimas kalboje. Indoeuropiečių kalbose randame tris šaknis buvimui įvardinti. Ontologijos klausimai. Klausimo perspektyva. Ontologinių klausimų apžvalga. Būties klausimas. Buvimo klausimas. Heideggerio Seinsfrage. Būtį ir nebūtį patirti ir pažinti galima tik kaip galimybę. Sąvokinis būties apibrėžimas. Nebūties suvokimas, sąvokinis apibrėžimas. Nebūties patirtis. Siaubas kaip būties atvertis. Baimė sutelkia žmogaus dėmesį į jo egzistencijos faktiškumą. Mirties akivaizdoje išgyvenamas siaubas atveria būtybių visumą. Tad nebūtis yra būtybės atverties galimybės sąlyga, ta perspektyva, kurioje tegalima pamatyti būtį. Nebūtis kaip būties suvokimo perspektyva. Bet kokiam suvokimui reikalinga perspektyva. Suvokimo perspektyva kaip transcendencijos įsteigimas. Nebūtis yra galimybės pagrindas. Pastovumas ir kitimas. Dvi antikinės pozicijos. Heraklitas – pasaulio pradas yra ugnis. Parmenidas: visa, kas yra, – yra būtis. Aristotelis. Kas yra judėjimas? Aristotelio sprendimas. Naujas nebūties vaidmuo: Nebūtis yra galimybės pagrindas. Faktiškumo ir egzistencialumo perskyra. Faktiškumas. Egzistencialumas. Baigtinumas. Egzistencinis egzistencialumo pranašumas. Autentiškas ir neautentiškas santykis su savo buvimu. Autentiško ir neautentiško buvimo perskyra: savęs suvokimas. Neautentiškumo struktūra. Autentiškumo struktūra. Egzistencinis nebūties išgyvenimas. Pozityvusis nebūties išgyvenimo turinys. Priešybių vienybė. Teorija ir praktika autentiško ir neautentiško gyvenimo perskyros fone. Tobulasis mūsų pasaulis… Nebūtis kaip manosios nebūties namai.
    Filosofija, špera(10 puslapių)
    2006-10-02
  • Filosofija (52)

    Filosofija kaip problema, jos esmė bei prasmė. Filosofijos ištakos. Mitologija. Antikinės filosofijos pagrindiniai principai. Būties samprata natūrfilosofijoje. Antropologinis posūkis antikinėje filosofijoje. Sofistai ir Sokratas. Sokrato pasekėjai. Pasaulio ir žmogaus samprata Platono filosofijoje. Viduramžių filosofija: dieviškųjų ir žmogiškųjų dalykų žinojimas. Aurelijus Augustinas ir Tomas Akvinietis. Pasaulio ir žmogaus samprata naujųjų amžių filosofijoje. Pažinimo problema naujųjų amžių filosofijoje. Empirizmo ir racionalizmo ginčas. Scientistinė kryptis šiuolaikinėje filosofijoje. Pozityvinės filosofijos vingiai. Žmogaus ir istorijos samprata K. Markso filosofijoje. Susvetimėjimo problema. Žmogaus samprata F. Nyčės filosofijoje. Žmogaus samprata psichoanalitinėje filosofijoje. Z. Froidas ir E. Fromas. Žmogaus problema egzistencinėje filosofijoje. Autentiška ir neautentiška egzistencija.
    Filosofija, konspektas(15 puslapių)
    2006-10-03
  • Filosofija (53)

    Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos ir mokslo skirtumas. Filosofijos ir mokslo panašumai. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos (Platonas). Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė (Demokritas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. Substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoje. Substancijos samprata racionalistinėje naujųjų laikų filosofijoje (Descartes, Spinoza, Leibniz). Monizmas, dualizmas, pliuralizmas.pasaulio sandara (būties sluoksniai). Reiškinys ir daiktas pats savaime. Reiškinys ir daiktas pats savaime. Kas yra laikas? Trys laiko rūšys. Substancialistinė ir reliatyvistinė erdvės ir laiko samprata. Priežastinis reiškinių sąryšis. Determinizmas ir indeterminizmas. Pažinimas kaip atspindėjimas ir konstravimas. Diskursyvusis ir intuityvusis pažinimas. Racionalizmas. Deskartes. Spinoza. Reziume. Empiristinė pažinimo samprata. Vosylius Sezemanas. Apriorizmas. Protas ir intelektas. Proto antinomijos. Pozityvistinė pažinimo samprata. Verifikacija. Jutiminio suvokimo ir mąstymo santykis pažinime. Aiškinimas ir supratimas. Struktūralizmas ir hermeneutika. Struktūralizmas. Mokslo revoliucijos ir teorijų kaita. Paradigma. Tiesos problema filosofijoje. Žmogus – pažinimo subjektas ir objektas. Visuotinybės ir individualybės priešprieša. Estetinis, etinis ir religinis pasirinkimai (S. Kierkegaard). Žmogus gamtos ir kultūros priešpriešoje (Ž. Ž. Ruso). Asmuo ir individualybė. Laisvė, rinkimasis, atsakomybė. "Čia-būtis" – autentiška ir neutentiška egzistencija (M. Heideggeris). E. Fromas – humanistinė asmenybės samprata. Sielos ir kūno santykio problema (R. Dekartas). N. Hartmano "filosofinė vertybių samprata". Maslow vertybių teorija. Vertybė, pareiga, norma. Aksiologinis ir deontologinis požiūriai. Nominalizmas ir realizmas. Visuomenė ir valstybė. Biografijos. Sąvokos.
    Filosofija, konspektas(47 puslapiai)
    2006-10-11
  • Filosofija (54)

    Filosofijos prigimtis.Specialiųjų mokslų santykis. Ikisokratinė graikų filosofija. Platonas. Aristotelis. Vakarų filosofinis posūkis į objektą. Rene Dekartas. Dekartas laikomas modernaus racionalizmo pradininku. B. Spinozos racionalizmas. Empirizmo ir racionalizmo palyginimas. Toliau apie Dekartą. Kanto subjektyvusis idealizmas. Palyginti subjektyvų ir objektyvų idealizmą. Platono ir Kanto idealizmo palyginimas. F. Schelling, A. Schopenhauer būties interpretacija. Skirtumas tarp Šopenhauerio ir budizmo. Marxas. Dievo buvimo "įrodymai". Dievo idėjos kritika vakarų filosofijoje. (Feurbachas ir Marxas). Dievo idėjos kritika vakarų filosofijoje.( Nietszsche ir Sartre‘as). Friedrick Nietzsche. Egzistencinė Dievo patirtis: S. Kierkegaardo filosofija. L. Šestovo iracionalizmas. (XIX amžiaus pabaiga – XX amžiaus I pusė). Laisvės problema Vakarų filosofijoje. Prasmės problema Vakarų filosofijoje.
    Filosofija, špera(12 puslapių)
    2006-10-20
  • Filosofija (55)

    Filosofijos kilmė ir jos esmė. Pagrindinių klausimų tipai ir jų aptartis. Žmogaus esmės filosofinė analizė. Filosofijos ir kultūros santykio problema. Filosofijos orientacija į daiktų pirmapradiškumą. Panhominizmo samprata. Religijos ir filosofijos specifika. Religijos ir filosofijos skirtumai ir panašumai. Filosofijos ir meno santykio problema. Platoniškoji meno samprata. Filosofijos ir mokslo santykio problema. Filosofija ir mokslas antikoje. Takoskyros tarp mokslo ir filosofijos išryškėjimas. Matematikos vaidmuo moksliniame pažinime. Pagrindiniai vakarų ir rytų filosofijos bruožai. Palyginti rytų ir vakarų filosofijas. Metafizinio įvykio prasmė ir sandara. "Substancinio individo" sąvokos aiškinimas. Vakarų filosofija kaip metafizika. Pagrindiniai antikinės filosofijos bruožai. Absoliučios transcendencijos sąvoka. Jonijos filosofija. Mileto mokykla ir jos problematika. Esminiai bruožai. Sokrato filosofija ir jos problematikos išskirtinumas antikinės filosofijos kontekste. Platono idėjų teorija. Transcendencijos samprata. Aristoteliškoji būties samprata. Sielos struktūra Platono filosofijoje. Platonas apie pažinimą. Palyginti Aristotelio būties sampratą su Platono būties samprata. Esminiai skirtumai ir panašumai. Krikščioniškosios filosofijos esminiai bruožai. Krikščionybė ir pagonybė. Žmogus ir dievas. Kristaus misijos filosofiniai - etiniai aspektai. Žmogiškosios būties esmingoji transformacija krikščionybėje. Žmogaus kasdieninės laikysenos dievo akivaizdoje tipai.
    Filosofija, konspektas(18 puslapių)
    2006-11-01
  • Filosofija (56)

    Filosofijos kilmės problema. Filosofijos paskirtis ir funkcijos. Būties problema filosofijoje. Filosofijos ir religijos santykis. Filosofijos ir mokslo santykis. Pirmosios filosofinės mokyklos ir jų atstovai. Sofistų filosofinė mokykla. Helenizmo filosofija. Patristikos ir scholastikos bruožai. Etinės Sokrato pažiūros. Platono valstybės modelis. Platono idėjų teorija. Platono sielos teorija. Aristotelio filosofinės pažiūros. Aristotelio valstybės sampratos bruožai. Žymiausi viduramžių filosofijos atstovai ir jų idėjos. "Laiko" problematika Viduramžių epochoje. Filosofiniai renesanso humanizmo principai. Antropocentrizmo principas.
    Filosofija, konspektas(12 puslapių)
    2006-11-09
  • Filosofija (57)

    Filosofijos samprata. Mitas. Religija. Filosofija. Antikos laikų filosofija. Tomistinė ir neotomistinė filosofija. Naujųjų laikų filosofijos ypatumai. Pozityvistinė filosofija. Kalba kaip filosofinė problema. Marksizmas ir marksistinė filosofija. Sociumo filosofinė samprata. Gyvenimo filosofija. Šiuolaikinė filosofija ir pasaulėžiūra. Lietuvos filosofinės, visuomeninės minties istorijos bruožai. Būties klausimai filosofijoje. Dievo samprata filosofijoje. Tiesos filosofinis aptarimas. Mokslas ir filosofija. Tiesos filosofinis aptarimas. Pasaulio pažinumo ir pažinimo problema filosofijoje. Sociumo filosofinė samprata. Istorijos filosofija. Dvasingumas ir jo raiška. Žmogaus būtis. Istorijos filosofija. Kalba kaip filosofinė problema. Etnoso klausimas filosofijoje. Gyvenimo prasmė ir mirtis. Kultūros būtis.
    Filosofija, konspektas(13 puslapių)
    2006-12-04
  • Filosofija (58)

    Filosofijos samprata. Filosofijos periodizacija. Filosofijos chronologija. Renesanso filosofija. Naujausių laikų filosofija. Filosofijos atsiradimas. Būties ir tapsmo sintezės paieškos. Socialinės ir politinės filosofijos formavimasis. Sokrato filosofija. Sokrato etika. Sokrato pažinimo metodas. Platono filosofija. Idėjų pasaulio teorija. Platono pažinimo teorija. Platono kosmoso teorija. Platono sielos teorija. Platono etika. Platono socialinė-politinė teorija. Aristotelio filosofija. Aristotelio būties teorija. Aristotelio daikto teorija. Keturių priežasčių teorija. Aristotelio etika. Krikščioniškoji filosofija. Šventasis Augustinas. Augustino pažinimo teorija. Augustino būties teorija. Augustino sielos teorija. Augustino laiko teorija. Augustino išganymo teorija. Augustino istorijos samprata. Naujųjų amžių filosofija. Renė Dekarto filosofija. Dekarto pažinimo teorija.
    Filosofija, konspektas(21 puslapis)
    2006-12-05
Puslapyje rodyti po