Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Filosofijos šperos

Filosofijos šperos (51 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Filosofija (44)

    Mokslo filosofija: mokslo ir metafizikos demarkacijos problema (verifikacija, konfirmacija ir falsifikacija). Mokslo metodo problema:dedukcionizmas ir indukcionizmas. Mokslo raidos samprata. Platono ir Aristotelio etikos pagrindai. Epikūro ir stoikų etika. Ulitarizmas. Kanto etika. Emotyvizmas. Septintoji knyga. Alegorija apie ola.
    Filosofija, špera(10 puslapių)
    2006-05-23
  • Filosofija (46)

    Gnoseologija. Pažinimo problema. Žmogaus problema. Žmogaus egzistencijos samprata. Laisvės problema. Žmogaus vidinio pasaulio subjektyvumo samprata. Žmogaus gyvenimiškos nuostatos. Gyvenimo prasmės problema. Istorinė žmogaus būtis. Nekrašas. Tiesos teorijos. Klasikinė tiesos teorija. Loginės darnos teorija. Pragmatinė tiesos teorija. Tiesa ir tikimybė. Dekartas. Filosofijos pradai. Hiumas. Apie idėjų kilmę. Heidegeris. Apie tiesos esmę. Aristotelis. Nikomacho etika. Kantas. Dorovės metafizikos pagrindai. Maceina. Raštai. Kūrybiškumas. Maceina. Dievas ir laisvė. Girnius. Žmogus be dievo.
    Filosofija, špera(5 puslapiai)
    2006-06-02
  • Filosofija (47)

    Filosofija pažinimo kultūros sistemoje. Filosofijos ir filosofavimo sąvokos. Seneka. Elėjiečiai. Ksenofanas. Parmenidas. Zenonas. Melisas. Elėjiečių filosofijos reikšmė. Neofilosofinių pažinimo būdų specifika (mitai, okultizmas, mokslas, menas,politinė ideologija, teologija) ir jų ryšiai bei skirtumai su filosofija. Filosofijos atsiradimas: šaltiniai, sąlygos, dalyko raida laike ir erdvėje. Filosofijos ištakos: sugebėjimas stebėtis, abejoti, kentėti, mirties baimė, viltis. Dabarties filosofijos struktūra: kryptys, atmainos, srovės, mokyklos. Rytų filosofijos atmainos, kryptys Pagrindiniai filosofijos ir filosofavimo bruožai: keliamų klausimų specifika, interpretacija, laisvumas, nepasitikėjimas, logiškumas, polemiškumas, tiesų ilgalaikiškumas, transcendentavimas, pažangos santykinumas, kalba. Būties teorija (ontologija). Talis Anaksimandras. Anaksimenas. Pitagoras. Demokritas. Herakleitas iš Efeso. Elėjos mokykla: Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas. Empedoklis. Anaksagoras. Sokrato filosofavimo specifika. Platono idėjų teorija ir kosmologijos mitas. Aristotelio metafizikos ypatumai. Viduramžių metafizikos specifika. Aurelijus Augustinas. Jonas Škotas Eriugena. Scholastika. Tomas Akvinietis. Naujųjų laikų metafizikos ypatumai. Renė Dekartas. Baruchas (Benediktas) Spinoza. Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas. Džordžas Berklis. Deividas Hiumas. Hegelis. Naujausių laikų būties teorijos. Marksistinė visuomenės būties filosofija. Egzistencializmo esmė ir būties aiškinimas: S. Kierkegoras, Ž.P. Sartras, K. Jaspersas, A. Kamiu, M. Heidegeris. Kritinė (naujoji) Nikolajaus Hartmano ontologija. Sąmonė ir pasąmonė. Kilmės teorijos. Pasąmonė. Viduramžių gnoseologijos ypatumai. Realizmas. Nominalizmas. Empirizmas. Konceptualizmas. Skepticizmas. I. Kanto pažinimo filosofijos esmė. Alternatyviosios filosofijos klausimai. Kultūros filosofijos ištakos. Kultūros sąvokų apibrėžimų įvairovė. Civilizacijos sąvoka. Pagrindinės kultūros raidos ir kilmės teorijos. Tauta ir tautiškumas. Tautų formavimosi veiksniai.
    Filosofija, špera(29 puslapiai)
    2006-06-05
  • Filosofija (49)

    Kas yra filosofija? Filosofijos atsiradimo šaltiniai. Platonas. Platono "idėjų teorijos" esmė. Būties samprata. Filosofijos objektas ir dalykas. Sąvokų "filosofija" ir "filosofavimas" sąveika. Aristotelis. Materijos prasmė. Kategorijos. Sielos samprata. Filosofinis ir nefilosofinis pažinimo būdai. Filosofinių žinių ypatumai. Būties problema M. Heideggerio filosofijoje. Kodėl žmogus yra klausianti būtybė? Filosofinio klausimo savitumas. Šiuolaikinė būties ir nebūties santykio koncepcija (A.Čenyševas). Filosofinės būsenos samprata. Filosofinių būsenų įvairovė. Erdvės ir laiko filosofinės koncepcijos. A.Augustinas, T.Akvinietis. Pagrindinės filosofijos funkcijos. Nefilosofiniai pažinimo būdai. Mitas. Mito prasmė. Erdvėlaikio interpretacija I.Kanto filosofijoje. "Daikto savaime" sąvoka. Filosofija ir mokslas. Mokslo ir filosofijos bendrumas ir skirtumai. Judėjimo problematiškumas. Judėjimas ir tapsmas. Pitagoras ir pitagoriečiai. Filosofinių pažiūrų savitumas. Filosofija ir religija. Religijos savitumas. Pažinimo šaltinio problema. Pažinimo objektas ir subjektas. Filosofija ir kultūra. Filosofija kaip kultūros peržengimas. Mitologinė pasaulėjauta. Mitai apie pasaulio ir dievų kilmę. Tiesos problema. Tiesos klausimo ypatumas. Graikų filosofinio mąstymo ištakos. Būties teorijos tapsmas. Determinizmas. Tikrovės dėsningumo samprata. Tikrovės vieningumo idėja. Mileto ir Elėjos mąstytojai apie pasaulio pradą. G. Hegelis ir jo filosofinė sistema. G.Hegelis ir dialektikos dėsniai. Italikų filosofija. Ksenofanas, Zenonas, Melisas. Sąmonės problema. Sąmonės kilmės prielaidos. Sąmonės iracionalumas. Žmogaus savimonės prasmė. Krikščioniškoji filosofija. A.Augustino būties koncepcija. M.Heideggerio filosofinės pažiūros. Būties problemos savitumas.
    Filosofija, špera(10 puslapių)
    2006-09-06
  • Filosofija (5)

    Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir mitai. Filosofija ir religija Rytų kultūroje. Filosofijos vieta kultūroje. Filosofija ir pasaulėžiūra. Metafizika ir sofistika. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija, potencija ir aktas, materija ir forma (Aristotelis). Substancijos samprata racionalistinėje Naujujų laikų filosofijoje. Substancijos samprata empiristinėje Naujųjų laikų filosofijoje. Monizmas, dualizmas, pliuralizmas. Pasaulio sandara (būties sluoksniai). Reiškinys ir daiktas savaime (Kantas). Kas yra laikas? Trys laiko rūšys (Augustinas). Substancialistinė ir realityvistinė erdvės ir laiko samprata. Nominalizmo ir realizmo ginčas. Pažinimas kaip atspindėjimas ir konstravimas. Empiristinė pažinimo samprata. Apriorizmas. Protas ir intelektas. Proto antinomijos (Kantas). Pozytivistinė pažinimo samprata. Verifikacija. Jutiminio suvokimo ir mąstymo santykis pažinime. Struktūralizmas ir hermeneutika. Mokslo revoliucijos ir teorijų kaita. Tiesos problema filosofijoje. Žmogus - subjektas ir objektas. Visuotinybės ir individualybės priešprieša. Estetinis, etinis ir religinis pasirinkimai. Žmogus gamtos ir kultūros priešpriešoje. Žmogus - individualybė ir asmenybė. Pažinimas ir vertinimas. Vertybės ir gėrybės. Asmenybė ir vertybių pasaulis. Vertybių rūšys. Sielos ir kūno santykio problema. Humanistinė asmenybės samprata. Vertybės, pareigos, normos. Aksiologinis ir deontologinis požiūriai.
    Filosofija, špera(16 puslapių)
    2005-05-30
  • Filosofija (50)

    Filosofijos atsiradimas. Refleksyvinė filosofijos prigimtis, interpretacinis jos pobūdis. Filosofijos kilmė; žmogiškieji filosofavimo šaltiniai: nuostaba, abejonė ir kančia. Filosofavimo iš šių šaltinių skirtybės. Filosofijos funkcijos: vieta kultūroje, reikšmė žmogui. Būties interpretavimo tipai Vakarų filosofijoje. Jų metodologinės galimybės ir ribotumai. Determinizmo problema. Teleologija (finalizmas) ir kauzalizmas. Istorinė jų raida ir formos. Antropologinė pažinimo prasmė: gnoseologinės problematikos apibūdinimas. Kasdieninis patyrimas ir filosofinės pažinimo problemos. Tiesa kaip pažinimo tikslas ir vertingumo matas. Tiesos problema gnoseologijoje. Klasikinė tiesos samprata: agnosticizmas. E. Kappas – technikos filosofijos pradininkas.
    Filosofija, špera(10 puslapių)
    2006-09-18
  • Filosofija (51)

    Ontologija filosofijos istorijoje. Ontologijos terminai. Buvimo apmąstymas. Buvimas kalboje. Indoeuropiečių kalbose randame tris šaknis buvimui įvardinti. Ontologijos klausimai. Klausimo perspektyva. Ontologinių klausimų apžvalga. Būties klausimas. Buvimo klausimas. Heideggerio Seinsfrage. Būtį ir nebūtį patirti ir pažinti galima tik kaip galimybę. Sąvokinis būties apibrėžimas. Nebūties suvokimas, sąvokinis apibrėžimas. Nebūties patirtis. Siaubas kaip būties atvertis. Baimė sutelkia žmogaus dėmesį į jo egzistencijos faktiškumą. Mirties akivaizdoje išgyvenamas siaubas atveria būtybių visumą. Tad nebūtis yra būtybės atverties galimybės sąlyga, ta perspektyva, kurioje tegalima pamatyti būtį. Nebūtis kaip būties suvokimo perspektyva. Bet kokiam suvokimui reikalinga perspektyva. Suvokimo perspektyva kaip transcendencijos įsteigimas. Nebūtis yra galimybės pagrindas. Pastovumas ir kitimas. Dvi antikinės pozicijos. Heraklitas – pasaulio pradas yra ugnis. Parmenidas: visa, kas yra, – yra būtis. Aristotelis. Kas yra judėjimas? Aristotelio sprendimas. Naujas nebūties vaidmuo: Nebūtis yra galimybės pagrindas. Faktiškumo ir egzistencialumo perskyra. Faktiškumas. Egzistencialumas. Baigtinumas. Egzistencinis egzistencialumo pranašumas. Autentiškas ir neautentiškas santykis su savo buvimu. Autentiško ir neautentiško buvimo perskyra: savęs suvokimas. Neautentiškumo struktūra. Autentiškumo struktūra. Egzistencinis nebūties išgyvenimas. Pozityvusis nebūties išgyvenimo turinys. Priešybių vienybė. Teorija ir praktika autentiško ir neautentiško gyvenimo perskyros fone. Tobulasis mūsų pasaulis… Nebūtis kaip manosios nebūties namai.
    Filosofija, špera(10 puslapių)
    2006-10-02
  • Filosofija (54)

    Filosofijos prigimtis.Specialiųjų mokslų santykis. Ikisokratinė graikų filosofija. Platonas. Aristotelis. Vakarų filosofinis posūkis į objektą. Rene Dekartas. Dekartas laikomas modernaus racionalizmo pradininku. B. Spinozos racionalizmas. Empirizmo ir racionalizmo palyginimas. Toliau apie Dekartą. Kanto subjektyvusis idealizmas. Palyginti subjektyvų ir objektyvų idealizmą. Platono ir Kanto idealizmo palyginimas. F. Schelling, A. Schopenhauer būties interpretacija. Skirtumas tarp Šopenhauerio ir budizmo. Marxas. Dievo buvimo "įrodymai". Dievo idėjos kritika vakarų filosofijoje. (Feurbachas ir Marxas). Dievo idėjos kritika vakarų filosofijoje.( Nietszsche ir Sartre‘as). Friedrick Nietzsche. Egzistencinė Dievo patirtis: S. Kierkegaardo filosofija. L. Šestovo iracionalizmas. (XIX amžiaus pabaiga – XX amžiaus I pusė). Laisvės problema Vakarų filosofijoje. Prasmės problema Vakarų filosofijoje.
    Filosofija, špera(12 puslapių)
    2006-10-20
  • Filosofija (6)

    Scholastika. Pažanga. Erdvė ir laikas. Determinizmas ir finalizmas. Dėsningumas. Sąmonės atsiradimo problema. Būties problema Antikoje. Kitimo, judėjimo, vystymosi ir pažangos sąvokų turinys. Būtis Naujaisiais laikas. Dvasia ir materija. Sąmonės suvokimo raida. Monistinė, dualistinė ir pliuralistinė būties samprata. Sinergetiška ir saviorganizacijos procesas. Būtis ir jos esmė.
    Filosofija, špera(3 puslapiai)
    2005-05-30
  • Filosofija (66)

    Apšvietimo epocha. Filosofijos paplitimas. Dekartas. Racionalizmas. Apšvietos filosofijos klasifikacija (tipai). Apšvietos filosofijos srovės (pozicijos). Minimalizmas. Natūralizmas. Empirizmas ir racionalizmas. Reliatyvizmas. Kritiškumo pozicija. Empirizmas. Kanto moralinio gėrio analizė. Kanto laisvės problema. Kanto moralės ir laisvės aiškinimas. Hermeneutika. Fenomenologija. Egzistencializmas. Lietuvos filosofijos chrestomatija. Maceina. Šalkauskis. J. Grinius.
    Filosofija, špera(8 puslapiai)
    2007-03-07
  • Filosofija (69)

    Filosofijos kilmė. Filosofijos samprata ir struktūra. Filosofijos santykis su mokslu, menu ir religija. Metafizika(Aristotelio prasme; sąvokos atsiradimas). Pasaulio genezės problema. Platono idėjų teorija ir kosmologijos mitas. Būties hierarchijos koncepcija (Platonas, Aristotelis, Eriugena, Tomas Akvinietis). Substancijos problema: dualizmas ir monizmas (materializmas ir spiritualizmas). Būties problema šiuolaikinėje XX amžiaus visuomenėje. Finalizmas ir kauzalizmas. Determinizmas ir indeterminizmas. Pažinimo šaltinio problema: racionalistų ir empiristų ginčas. Apriorizmo problema arba negandos pokantinėje filosofijoje. Pagrindinės filosofinės tiesos sampratos: klasikinė, akivaizdumo, koherencijos ir pragmatinė. Tiesos ir tikimybės santykis. Mokslo filosofija:mokslo ir metafizikos demarkacijos problema(verifikacija, konfirmacija, falsifikacija). Mokslo metodo problema: dedukcionizmas ir indukcionizmas. Mokslo raidos samprata.
    Filosofija, špera(15 puslapių)
    2007-03-27
  • Filosofija (71)

    Filosofijos kilmė. Filosofijos ir mitologijos santykis. Filosofijos prigimtis ir struktūra. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofinė būsena. Blyksnis. Būties problema ikisokratikų mąstyme (Talis, Anaksimandras, Anaksimenas, Heroklitas – jų teiginiai apie būtį). Būties problema italikų (pitagoriečių ir alėjiečių) mąstyme (Pitagoras, Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas). Sokratas ir jo mokymas: "Žinau, kad nieko nežinau". Platonas: "Olos alegorija". Daiktai ir idėjos. Aristotelis. Materija ir forma. Patristinė Viduramžių filosofija (Šv. Aurelijus Augustinas – Dievo santykis su pasauliu ir žmogumi). Scholastinė filosofija (T. Akvinietis – Dievo būties įrodymai). Posūkis Naujųjų amžių filosofijoje (R. Dekartas: "Mąstau, vadinasi esu"). Būtis D. Hegelio filosofijoje. Egzistencinės filosofijos pamatinės problemos (Jaspersas, Kamiu, Sartras). Pažinimo prasmė. Pažinimo šaltiniai: racionalizmas ir empirizmas. I. Kantas. Apriolizmas. Tiesos problema. Klasikinė ir akivaizdumo tiesos teorija. Tiesos problema. Koherencinė (loginės darnos) ir pragmatinė tiesos samprata. Tiesa ir tikimybė.
    Filosofija, špera(6 puslapiai)
    2007-05-09
  • Filosofija (74)

    Filosofija ir pasaulėžiūra. Pasaulėžiūros sąvokos turinys. Filosofija ir mokslas. Filosofinio ir mokslinio pažinimo skirtumas Platono objektyvaus idealizmo esmė: idėjų teorija, substancijos samprata, sielos ir valstybės teorijos. Platono filosofijos įtaka medicinai. Aristotelio filosofijos bruožai-Aristotelis apie pasyvią materiją ir aktyvią formą. Aristotelio filosofijos įtaka medicinai. Aristotelio filosofijos bruožai. Viduramžių filosofijos bruožai. A.Augustinas apie žmogų, Dievą, taiką, amžinybę, istoriją, valstybę. Renesanso filosofijos kryptys. Empirizmo kryptis XVII - XVIII amžiuje. Vakarų Europos filosofijoje ( F.Bekonas, D. Lokas, D. Berklis), F. Bekonas apie mediciną. Racionalizmo kryptis XVII - XVIII amžiuje. Vakarų Europos filosofijoje (R. Dekartas, B. Spinoza, Leibnicas). R. Dekartas apie mediciną. Imanuelio Kanto pažinimo teorija ir etinis mokymas. Hėgelio objektyvaus idealizmo sistema: logika, gamtos filosofija, dvasios filosofija. Marksistinė filosofija: materialistinė istorijos samprata ir žmogaus susvetimėjimo problema. Voliuntarizmo filosofijos esmė. A. Šopenhaueris ir F. Nyčė apie pasaulinę ir individo valią Egzistencinės filosofijos šaltiniai. Formos. Katalikiškojo egzistencializmo esmė. Pozytivizmas. Raidos etapai. Problemos. Fenomenologinės filosofijos esmė, pagrindiniai principai. Hermeneutinės filosofijos esmė ir pagrindinės problemos. Būties problema. Būties ir būtybės dialektika. Materiali būtis, jos savybės: kitimas, erdvė, laikas. Biologinė erdvė ir laikas. Dvasinė būties samprata. Dvasia ir siela. Pasaulio pažinimo dėsningumai. Pažinimo mechanizmas. Žmogaus pažintinių galių, sugebėjimo suvokti ir mąstyti charakteristika. Pažinimo šaltinio problema. Empirizmo, racionalizmo, apriorizmo, intuityvizmo apibūdinimas. Tiesos problema. Klasikinė ir šiuolaikinė tiesos teorijos. Tiesos kriterijaus problema. Žmogaus prigimtis ir esmė. Žmogaus būties specifika. Žmogaus gyvenimo prasmės problema. Moralės filosofijos tyrinėjimo objektas, subjektas, svarbiausios sąvokos, moralės filosofijos tikslai ir funkcijos. Gėrio samprata Aristotelio dorybių. Epikūro hedonizmo, stoicizmo ir krikščioniškos etikos teorija. Laisvė ir pareiga Kanto dorovės metafizikoje. Asmens orumo ir autonomijos samprata. Utilitarizmo moralės filosofijos logika ir principai. Naudingumo koncepcija. Teisingumo ir atsakomybės problemos šiuolaikinėje visuomenėje. (J. Rawlso teorija, H.Jonas, K. Levinas). Filosofija ir medicina. Filosofija medicinoje ir medicinos filosofija. Žmogaus embriono prigimtis. Ontologinio personalizmo ir empirinio funkcionalizmo teorijų pagrindiniai argumentai. Naujų reprodukcinių technologijų filosofiniai aspektai (dirbtinis apvaisinimas, klonavimas ir kt.). Žmogaus kūno sampratos raida. Kūno asmens ir nuosavybės santykis. Sveikatos ir ligos filosofija. Liga kaip tam tikras egzistencijos būdas. Gydytojo ir paciento santykis fenomenologiniu požiūriu. Mirties samprata: filosofinis, teologinis, psichologinis, teisinis, medicininis aspektai. Mirties medikalizavimo problema. Mirties problema. Mirtis kaip gamtinis ir dvasinis reiškinys. Mirties rūpesčio filosofinė prasmė. Eutanazijos problema. Argumentai "už" ir "prieš". Humanizmo problema medicinoje. XXI amžiaus medicinos tikslai ir vertybės.
    Filosofija, špera(35 puslapiai)
    2007-05-29
  • Filosofija (75)

    Mokslo metodo problema. Mokslo raida. Kūhno mokslo raidos teorija. Normalaus mokslo tikslas. Imbrebo Lohatos. Teistinė žmogaus istorija. Aurelijus Augustinas. Tomas Akvinietis. Natūralistinė žmogaus teorija. Dialektinė materialistinė žmogaus teorija. Žmogus, medicina, filosofija. Biomedicininio mąstymo trūkumai.
    Filosofija, špera(7 puslapiai)
    2007-06-03
  • Filosofija (76)

    Filosofijos ir mokslo panašumai bei skirtybės. Sąvokos: filosofinis empirizmas, racionalizmas. Sąvokos: filosofinis idealizmas, materializmas. Sąvokos: materija iki filosofine ir filosofine prasmėmis. Sąvokos: substancija Aristotelio ir R. Dekarto (Descarte) teiktomis prasmėmis. Sąvokos dialektika (subjektyvioji ir objektyvioji). G. Hėgelio (Hegell) teikti dialektikos dėsniai. Sąvokos: metafizika, ontologija, gnoseologija, epistemiologija. Sąvokos: atomizmas ir holizmas ontologine ir metodologine prasmėmis. Sąvokos: determinizmas, indeterminizmas, priežastingumas. Keturi Aristotelio teikti priežastingumo tipai. Sąvokos: laplasinio determinizmo esmė, tikimybinis priežastingumas, Sinchroninis priežastingumas, diachroninis priežastingumas. Sąvokos: hilozoizmas, animizmas. Sąvokos: monizmas, dualizmas, pliuralizmas. Scholastinis metodas. Universalijų problema: realizmas ir nominalizmas. Komuliatyvi mokslo raida. Sąvokos: panteizmas ir panenteizmas. Platoniškoji/aristoteliškoji žmogaus sielos struktūra. Trancedentalinio metodo paskirtis. Verifikacijos ir falsifikacijos procedūrų tikslas. Egzistencinės filosofijos esminis skirtumas nuo daugelio kitų filosofijos krypčių. Sąvoka: paradigma.
    Filosofija, špera(5 puslapiai)
    2007-09-17
  • Filosofija (8)

    Filosofija pažinimo kultūros sistemoje. Filosofijos ir filosofavimo sąvokos. Neofilosofinių pažinimo būdų specifika (mitai, okultizmas, mokslas, menas, politinė ideologija, teologija) ir jų ryšiai bei skirtumai su filosofija. Mitai. Okultizmas. Teologija. Menas. Politinė ideologija. Mokslas. Filosofijos atsiradimas: šaltiniai, sąlygos, dalyko raida laike ir erdvėje. Dabarties filosofijos struktūra: kryptys, atmainos, srovės, mokyklos. Pagrindiniai filosofijos ir filosofavimo bruožai: keliamų klausimų specifika, interpretacija, laisvumas, nepasitikėjimas, logiškumas, polemiškumas, tiesų ilgalaikiškumas, transcendentavimas, pažangos santykinumas, kalba. Klausimo, į kurį negali atsakyti mokslas, iškėlimas. Būties teorija (ontologija). Būties teorijos tapsmas: indų kosmogonija. Mileto mokykla: Talis, Anaksimandras. Anaksimenas. Pitagoras, Demokritas, Herakleitas. Elėjos mokykla: Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas empedoklis, anaksagoras. Sokrato filosofavimo specifika. Platono idėjų teorija ir kosmologijos mitas. Aristotelio metafizikos ypatumai. Medžiaga apie Aristotelį iš A. Jasmonto knygos. Viduramžių metafizikos specifika. Aurelijaus Augustino metafizika ir laiko koncepcija. Jono Škoto Eriugenos panteizmas. Tomo Akviniečio metafizika ir Dievo buvimo įrodymai. Naujųjų laikų metafizikos ypatumai. Dekarto, Spinozos ir Leibnico substancionalizmas. Baruchas (benediktas) spinoza. Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas. Berklio ir Hiumo idealizmas. Džordžas berklis. Deividas Hiumas. G. Hegelio Absoliučios dvasios filosofijos esmė: dialektika ir jos pakopos, principai, dėsniai, koreliuojančios kategorijos. Naujausių laikų būties teorijos. Egzistencializmo esmė ir būties aiškinimas. Kritinė (naujoji). Nikolajaus Hartmano ontologija. Sąmonė ir pasąmonė. Sąmonė. Sąvokų, giminingu sąmonės sąvokai, vartojimas filosofijoje. Kilmės teorijos. Sąmonės rūšys. Sąmonės lygmenys. Sąmonės atributai. Savimonė. Pasąmonė. Froidizmo esmė: psichikos struktūra, pasąmonės vaidmuo, formavimosi sąlygos, kompleksai, libido, sublimacija. Pažinimo filosofija. Pažinimo problemos tapsmas ir raida Graikijoje: pitagorininkai, Elėjos mokykla, sofistai, Sokratas. Viduramžių gnoseologijos ypatumai: tikėjimo ir žinojimo santykis, Aurelijaus. Augustino gnoseologijos idėjos, scholastikos ginčai dėl universalijų (nominalizmas, realizmas, konceptualizmas). Naujųjų laikų realizmas ir empirizmas (sensualizmas). Platono ir Aristotelio gnoseologijos ypatumai. Aristotelio gnoseologija. Skepticizmas. I. Kanto pažinimo filosofijos esmė. Kultūros fenomenas. Kultūros filosofijos ištakos. Kultūros sąvokų apibrėžimų įvairovė. Civilizacijos sąvoka. Pagrindinės kultūros raidos ir kilmės teorijos (vienlinijinės, reliatyvizmo, teistinės). Reliatyvinė. Dedajevas. A. Maceina. S. Šalkauskis. Tauta ir tautiškumas. Tautų formavimosi veiksniai.
    Filosofija, špera(28 puslapiai)
    2005-06-09
  • Filosofija (80)

    Filosofijos prigimtis ir paskirtis. Filosofija ir pasaulėžiūra. Filosofijos objekto sampratos kitimas filosofijos istorijoje. Filosofinio pažinimo specifika. Filosofijos metodas. Filosofija ir mokslas, menas, religija, medicina. Senovės Indijos ir Kinijos filosofijos bruožai. Būtis: vienio, daugio ir judėjimo problema. Aktualioji ir potencialioji būtis. Būties problema : substancijos samprata. Substancija ir aksidencija. Materiali ir nemateriali substancija. Porfyrijaus medis. Materialioji būtis. Materijos samprata. Filosofinės ir gamtamokslinės materijos sampratų specifika. Mokymas apie materijos ir formos vienovę. Esmė ir būtis. Materiali būtis savybės: kitimas, erdvė, laikas. Biologinė erdvė ir laikas. Vitalinė ir psichinė būties forma. Gyva būtybė ir jos savybės. Jusli būtybė ir jos savybės. Evoliucijos filosofinė interpretacija. Evoliucija ir tikslingumo problema. Dvasine būties samprata. Dvasia ir siela. Priežastingumo problema. Dėsnio samprata. Būtinumo ir atsitiktinumo santykis. Gamtinių ir socialinių reiškinių determinacijos specifika. Laisvės samprata. Būtinumas ir laisvė. Žmogaus problema. Problemos esmė. Žmogaus gyvūniškumas ir transcendentalumas, istoriškumas ir socialumas. Žmogaus gyvenimo prasmės problema pagal A. Maceinos "Jobo dramą". Kančios prasmė žmogaus gyvenime pagal A. Maceinos "Jobo dramą". Egzistencinio mąstymo samprata. Ribinė situacija kaip egzistencinio mąstymo žadintoja (pgl. A. Maceinos "Jobo dramą"). Žmogaus santykis su žmogumi. Meilė kaip šio santykio pagrindinis principas ir jos filosofinė interpretacija. Pažinimo problema. Jos esmė ir raida filosofijos istorijoje. Empirizmas ir racionalizmas, apriorizmas, atspindžio teorija. mokslinis pažinimas ir mokslas. Mokamas kaip socialinė institucija ir žinių sistema. Mokslo filosofija kurią reiktų laikyti savarankiška tapusia pažinimo teorijos atšaka formavosi veikiama pozityvistinių idėjų. Mokslo pažangos problema. Mokslo raidos teorijos. Scientizmas, antiscientizmas. Pažinimas ir tiesos problema. Klasikinė tiesos samprata. Akivaizdumo teorija. Loginės darnos teorija. Pragmatinė tiesos samprata. Tiesos problema. Subjektyvi ir objektyvi, absoliuti ir santykinė tiesa. Mokslinė, loginė, moralinė, religinė, meninė, istorinė tiesa. Medicinos ir filosofijos santykis: ontologinės, gnoseologinės ir žmogaus problemos. Naujų reprodukcinių technologijų filosofiniai aspektai (dirbtinis apvaisinimas, klonavimas ir kt.). Mirtis gamtamoksliniu ir filosofiniu aspektu. Mirtis ir mirimas. Eutanazijos problema. Argumentai "už" ir "prieš".
    Filosofija, špera(9 puslapiai)
    2007-12-12
  • Filosofija (87)

    Kas yra filosofija? Filosofijos objektas. Filosofijos prigimtis. Filosofinė būsena. Sielos blyksnis - nuostaba. Sielos blyksnis - abejonė. Netikrumas. Filosofijos struktūra ir problematika. Metafizika ir ontologija. Filosofija ir kultūra. Filosofija kaip kultūros peržengimas. Filosofija ir mokslas. Filosofijos ir mokslo tarpusavio santykis. Filosofija ir religija. Religijos savitumas. Mitologine pasaulėjauta. Mileto ir Elėjos mokyklos. Pitagorininkai. Demokrito filosofinės pažiūros. Sokrato asmenybė. Platonas. Trys sielos dalys. Aristotelis. Aristotelio būties problema. Aristotelio trys sielos dalys. Būties problemos susiformavimas. Būtis ir nebūtis. Erdvės ir laiko problema. Judėjimo problema. Pažinimo ontologinė prasmė. Racionalizmas. Empirizmas. Tiesos problema. Tiesos klausimo ypatingumas. Determinizmas ir indeterminizmas. Dėsningumo samprata. Berkley, Locke’o filosofinės pažiūros. Dekarto proto ugdymo metodas. Sąmonės prigimties problema. Sąmonės iracionalumas. Intuicija. Sąmonė ir būtis, sąmonės mįslingumas, pasąmonė. Indų filosofinės išminties takais. Kinų filosofijos klasikinis laikotarpis. Laisvės problema filosofijoje.
    Filosofija, špera(32 puslapiai)
    2008-03-28
  • Filosofija (9)

    Kas yra filosofija? Filosofija ir realieji mokslai. Požiūriai į filosofijos santykį su realiaisiais mokslais. Filosofija ir religija. Filosofija ir formalieji mokslai. Dialogo menas. E.Fromas ir jo socialinis žmogus. Z. Froidas ir jo teorija. Determinizmas ir finalizmas. Teleologija. Priešybių vienybės ir kovos dėsnis. Kiekybinių pakitimo, perėjimo į kokybinius pakitimus, dėsnis. Neigimo dėsnis. Dabarties filosofija. Kasdieninė būties samprata. Gamtos mokslas ir gamtos filosofija. Kūnas ir jo apibrėžtys. Neorganika ir gyva būtybė. Evoliucijos teorija ir filosofija. Filosofija ir ideologija. Pagrindiniai filosofijos klausimai. Platono trikampis. Empirizmas ir racionalizmas.
    Filosofija, špera(9 puslapiai)
    2005-06-10
  • Filosofija (90)

    Filosofijos apibrėžimas, struktūra ir funkcijos. Filosofijos ryšys su mokslu, menu, religija. Būties problema. Būties ir būtybės dialektika. Gamtinė, socialinė ir dvasinė būties formos. Materiali būtis, jos savybės: kitimas, erdvė, laikas. Biologinė erdvė ir laikas. Dvasinės būties samprata. Dvasia ir siela. Individualios būties samprata pagal Maceinos "Jobo dramą". Pažinimo samprata. Pažinimo lygiai ir formos. Diagnozė kaip pažinimo procesas. Pažinimo šaltinio problema. Empirizmo, racionalizmo, apriorizmo, intuityvizmo apibrėžimai ir jų reikšmė diagnozės procese. Tiesos problema. Klasikinė ir šiuolaikinės tiesos teorijos. Tiesos kriterijaus problema. Subjektyvumo ir objektyvumo santykis tiesoje. Tiesos formos ir charakteristikos: mokslinė, loginė, filosofinė, moralinė, religinė, estetinė ir istorinė ir medicininė tiesos. Žmogaus prigimtis ir esmė. Žmogaus gamtiškumas, dvasingumas ir socialumas. Kūno ir sielos santykio problema. Žmogus kaip individas, asmuo ir asmenybė. Asmenybės ir visuomenės santykis. Susvetimėjimas, jo formos ir įveikimo būdai. Susvetimėjimo problema medicinoje. Žmogaus gyvenimo prasmės problema. Graikiško, budistinio ir krikščioniško gyvenimo prasmės sampratų palyginimas. Gyvenimo prasmė ir sveikata. Etika kaip praktinė filosofija. Gėrio ir blogio samprata Platono, Aristotelio, krikščioniškoje ir utilitarinėje filosofijoje. Hedonizmo ir stoicizmo svarbiausios idėjos, jų skirtumai ir reikšmė mediko mąstyme. Biomedicininio mąstymo paradigmos bruožai: silpnosios ir stipriosios pusės. Pagrindiniai medicininio mąstymo poslinkiai XX amžiaus antroje pusėje. Sveikatos apibrėžimų modeliai. PSO sveikatos apibrėžimų stipriosios ir silpnosios pusės. Žmogaus kūno sampratos raida. Kūnas kaip mokslinio tyrimo objektas. Fenomenologinis požiūris į žmogaus kūną. Ligos sampratos raida. Fenomenologinė ligos samprata. Liga kaip tam tikras egzistavimo būdas. Žmogaus embriono moralinis statusas: ar embrionas yra žmogus. Ontologinio personalizmo ir empirinio funkcionalizmo šalininkų argumentai. Žmogaus embriono panaudojimo problema (audinių, kamieninių ląstelių šaltinis, ląstelių bankai, embriono genetinė korekcija). Medicinos genetizacijos filosofiniai klausimai. Genotechnologinio požiūrio į ligą ir sveikatą pasekmės. Žmogaus klonavimo filosofinės problemos. Reprodukcinis ir terapinis klonavimas. Argumentai už ir prieš. Mirties sampratos raida. Mirties samprata egzistencinėje filosofijoje (M. Heidegeris, Sartras, Kamiu). Mirties medikalizavimo problema. Smegenų mirties kriterijai ir žmogaus mirtis. Gyvybės vertės problema ir eutanazija. Savanoriška mirtis: argumentai "už" ir "prieš". Humanizmo problema medicinoje. XXI amžiaus medicinos tikslai ir vertybės.
    Filosofija, špera(13 puslapių)
    2009-03-10
  • Puslapiai:
  • 1
  • 2
  • 3
Puslapyje rodyti po