(74 darbai)
(4 puslapiai)
Aurelijaus Augustino knygos "Pokalbiai su savimi" analizė ir interpretacija. Tikslas - parodyti kaip Augustinas supranta Dievo ir savęs pažinimą, ko reikia žmogui ir koks jis turi būti, norint protu pažinti sielą ir Dievą. Analizuojama Aurelijaus Augustino knyga "Pokalbiai su savimi" (pirmoji knyga). Nagrinėjama problema – kas padeda ir kas trukdo protu suvokti Dievą ir sielą. Skaityti daugiau(2 puslapiai)
Pranešimas apie Platono ir Aristotelio hermeneutikos idėjas. Idėjų palyginimas, skirtumai. Aristotelio manymu, kalbos garsai yra dvasios vaizdinių ženklai, o rašto ženklai – ir garsai, ir kartu tais garsais žymimi dvasios vaizdiniai. Žodžio ir jo atitikmens "natūraliame" pasaulyje ryšys yra tvirtas ir neišskiriamas. Platonas. Pasaulio kintamumas. Skaityti daugiau(2 puslapiai)
Darbas anglų kalba. Argument analysis paper. The purpose of this paper is to demonstrate that the following argument as a whole is unsound: "Self (Atman) and Brahman are identical. There is no doubt that the Self exists because everyone is conscious of the existence of his own Self, and no one ever thinks "I am not." Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Įvadas. Atsitiktinumas. Mąstymas. Veiksmas, veikimas, veikla. Išvados. Skaityti daugiau(3 puslapiai)
Determinizmas. Determinizmo problema. Determinizmas socialiniame pažinime. Determinizmas ir žmogaus laisvės bei moralinės atsakomybės problema. Būtis. Filosofija. Išvados. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Įvadas. Chaosas ir kosmosas. Determinizmas ir indeterminizmas. Kosmoso sugriovimas. Determinizmas ir žmogaus laisvė. Išvados. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Įvadas. Dievas absoliutus gėris, didybė, nematoma ir neįsivaizduojama būtybė. "Dievas yra diena ir naktis" (Heraklitas). Dievas – gėrio priežastis (Platonas). Dievas – nejudantis Judintojas (Aristotelis). "Dievas neturi veido ar kitų išorinių reiškimosi formų". "Savęs pažinimas yra Dievo pažinimas" Augustinas. "Dievas – neišmatuojama Būtis, Tiesa ir gėris" Tomas Akvinietis. Dievo buvimo įrodymų problema. Immanuelis Kantas: Dievas kaip reguliatyvioji idėja. Friedrichas Nietzsche: Dievas yra miręs. Sorenas Kierkegaard’as: Dievas nenužengia į mases. Dievas – "žmogaus išgalvota hipotezė". "Dievas yra" (Karlas Jaspersas). "Naujasis religingumas" ir teologinis protas. Išvados. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Pagal Eriko Fromo (Erich Fromm) knygą "Turėti ar būti". Didysis Pažadas, jo žlugimas ir naujos alternatyvos. Iliuzijų-žlugimas. Kodėl žlugo Didysis Pažadas Epikūrui. Esminis didžiųjų Mokytųjų mąstymo elementas. Pirmą kartą po Aristipo, teoriją skelbiančią gyvenimo tikslu. Mūsų epocha. Teoriniai svarstymai parodo, kad radikalus hedonizmas negali lemti laimės. Antroji psichologinė industrinio amžiaus premisa, kad individualūs egoistiški siekiai lemia harmoniją ir taiką, didesnę kiekvieno gerovę taip pat yra klaidinga. Radikalus hedonizmas ir neribotas egoizmas nebūtų įsitvirtinę, kaip dominuojantys principai, jei XVII amžiuje nebūtų įvykęs esminis lūžis. Kitas faktorius: žmogaus santykis su gamta. Ekonominė žmogaus pasikeitimo būtinybė. Kitokios pozicijos laikosi E. F. Šumacheris. Ar egzistuoja katastrofos alternatyva. Skirtumo tarp turėjimo ir buvimo svarba. Autoriaus tyrimų rezultatai. Kuo skiriasi turėjimas ir buvimas. Idiomatiniai pokyčiai. Terminų kilmė. Lingvistinė žodžio istorija. Buvimas ar forma "būti" vartojama. Kalbėdamas apie turėjimą ar būvimą, aš turiu omeny. Filosofinės būties sampratos. "kas yra būtis?" pagrindinis Vakarų filosofijos klausimas. Turėjimas ir vartojimas. Turėjimas ir buvimas kasdieninėje patirtyje. Mokymasis. Atsiminimas. Pokalbis. Skaitymas. Autoritetas. Formuojantis hierarchiškai organizuotoms visuomenėms, autoritetas paremtas kompetencija užleidžia vietą autoritetui, paremtam socialiniu statusu. Žinių turėjimas ir žinojimas. Tikėjimas. Meilė. Istoriškai klajoklių tradicijos yra įaustos į Išėjimo knygos pasakojimą. Kiekvienas privalo rinktis pagal savo reikmes. Naujasis Testamentas. Mylėk savo artimą. Šėtono gundyme. Bazilijus Didysis. Mokytojas Ekhartas. Ekharto turėjimo samprata. Kas tas kuris nieko nenori. Kas tas, kuris nieko nežino. Ką reiškia, nieko neturėti. Ekharto buvimo samprata. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Savarankiškas darbas. Įvadas. Savarankiško darbo tikslas: ugdyti jūsų kritinio mąstymo sugebėjimus, suteikti jums galimybę susipažinti su papildoma literatūra, skirta pasirinktai temai. Problemos nagrinėjimas. Išvados. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Egzistencinės etikos seminaras. Užduotis: Išanalizuoti Levino (Emmanuel Levinas) "Etika ir begalybė" ir Sartro (Žanas Polis Sartras) "Egzistencializmas yra humanizmas" veikalus. E. Levinas "Etika ir begalybė". "Tai yra" ir beprasmybės šešėlis kaip nesuinteresuotumo (des-inter-essement) išmėginimas E. Levino veikale "Nuo egzistencijos prie egzistuojančio". Išėjimo iš vienatvės trajektorija E.Levino veikale Laikas ir kitas. Samprata eroso kaip santykio su kitybe, su paslaptimi ir ateitimi. Tėvystė kaip santykis "anapus galimybės". Vakarų filosofijos kaip totalybės kritika: Franzas Rosenzweigas, Emmanuelis Levinas.(Totalybė ir begalybė). Kito veido fenomenologija E. Levino veikale Totalybė ir begalybė. Atsakomybės asimetrijos nuostata E. Levino veikaluose Kitaip negu Būtis, Anapus esmės. Sartras (Žanas Polis Sartras) "Egzistencializmas yra humanizmas". Egzistencijos ir esmės, subjektyvumo ir objektyvumo santykis egzistencializme. Ateistinis ir krikščioniškasis egzistencializmas. Dievo problema ateistiniame egzistencializme. Kaip interpretuoti Sartre’o (Žano Polio Sartro) mintį: "Žmogus yra tik tuo, kuo jis save padaro". Kaip interpretuoti Sartre’o mintį: "Rinkdamasis save, aš renkuosi žmogų"? Abraomo baimės interpretacija. Kas bendra tarp Sartre’o teiginio "Kiekvienas žmogus turėtų sau sakyti: aš esu kaip tik tas, kuris turi teisę veikti tik tokiu būdu, kad žmonija tvarkytų savo gyvenimą pagal mano veiksmus" ir Kanto etikos principų? Universalumo samprata Sartre’o veikale Egzistencializmas yra humanizmas. Kaip interpretuoti Sartre’o mintį: "Kiekviename žmoguje, tarp kitko, negalima atskleisti universalios esmės, kuri būtų žmogaus prigimtimi, tačiau egzistuoja žmogiškosios aplinkos universalumas"? Kas bendra tarp meno ir moralės? Kaip Sartre’as interpretuoja Kanto mintį, jog laisvė nori savęs pačios ir kitų laisvės? Kaip suprantate Sartre’o teiginį: "Gyvenimas neturi prasmės apriori"? Humanizmo samprata Sartre’o koncepcijoje. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Grožio pasaulis. Grožis. Tragiškumas. Komiškumas. Gamta - grožio šaltinis. Gamta ir žmogaus kultūra. Skaityti daugiau(2 puslapiai)
Užduotis: perskaityti, išanalizuoti ir parašyti kodėl vangelija pagal Tomą ir Evangelija pagal Judą nebuvo įtrauktos į Bibliją. Jei galite ištrinkite vardą ir pavardę iš mano darbo. Evangelija pagal Tomą. Evangelija pagal Judą. Išvados. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Tema. Filosofija – nesibaigiantis ieškojimo, mąstymo kelias. Tikslas. Uždaviniai. Pagrindinės sąvokos. Tezės. Filosofija ir filosofavimas sutampa tik iš dalies. Filosofijos pažinimo pamatą sudaro mokslas. Platonas – filosofinės sistemos kūrėjas. Pirmasis, antrasis ir trečiasis filosofijos raidos etapas. Filosofijos objektas ir dalykas. Filosofijos esmė - jos begalybė. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Klausimai. Ar žmogaus gyvenimas turi prasmę? Ar žmogus laisvas? Kas aš esu? Kas yra būtis? Kas yra gyvenimas? Kas yra pažinimas? Kas yra tiesa? Kas yra laimė? Kas yra žmogus? Kodėl žmogus nemirtingas? Kodėl niekada nesužinosiu visko? Kodėl yra būtis, o ne niekas? Teiginiai. Žodį "filosofija" pirmasis pavartojo Sokratas teigdamas, jog žmogus privalo mokytis filosofijos tam, kad būtų laimingas. Filosofija nėra mitologijos tęsinys, nes joje neišlieka teorinis pasaulio aiškinimo būdas. Filosofavimas prasideda nuo nuostabos, abejonės, t.y. kai pasaulis praranda problemiškumą. Ontologija yra filosofijos disciplina, nagrinėjanti pačias bendriausias, visuotines žmogaus pažinimo problemas. Gnoseologija yra mokslas, aiškinantis grožio suvokimo problemas. Ikisokratikai teigė, kad pasaulio pirminis pradas yra humanizmas. Talis Milenietis manė, kad visa ko pradas yra ugnis, todėl jo teorija pavadinta hilemorfizmu. Viduramžių filosofijos pagrindinis bruožas yra antropocentrizmas. Teocentrizmas - filosofinė teorija, pagal kurią planetos skrieja aplink žemę. Sokrato teiginys "Pažink save" padarė didelę įtaką ikisokratikų teorijoms. Descartes teigė: "Atgal į gamtą", norėdamas atkreipti dėmesį į gamtos užterštumo problemas. Racionalizmas yra požiūris, pagal kurį teisingu gali būti laikomas tik logiškai pagrįstas žinojimas. I.Kanto etikoje svarbiausią vietą užima apmąstymai apie Antžmogį. Pažinimo šaltinio problema kyla iš klausimo: kas yra žmogus ir dievas? Filosofinei antropologijai rūpi gamtos pažinimo tema. Viena iš K.Jasperso ribinių situacijų apibūdinama taip: "Elkis taip, kad tavo valios maksima visada galėtų būti visuotiniu įstatymų leidimo principu". Empirizmu vadinamas požiūris, pagal kurį žmogus turi pasitikėti tik savo protu. Noumeno sąvoką įvedė Tomas Akvinietis, formuluodamas tiesos apibrėžimą, kuris skamba taip: tiesa yra daikto ir minties atitikimas. A.Shopenhaueris iškėlė pasaulinę valią. I. Kanto "kopernikiškojo posūkio" filosofijoje esmę sudaro tai, kad pateikiama nauja laiko samprata. Planas. Maceina A. Rinktiniai raštai. 3t. "Jobo Drama". Skaityti daugiau(5 puslapiai)
10 teiginių patvirtinimas arba paneigimas: Žodį "filosofija" pirmasis pavartojo Sokratas teigdamas, jog žmogus privalo mokytis filosofijos tam, kad būtų laimingas. Filosofija nėra mitologijos tęsinys, nes joje neišlieka teorinis pasaulio aiškinimo būdas. Ontologija yra filosofijos disciplina, nagrinėjanti pačias bendriausias, visuotines žmogaus pažinimo problemas. Ikisokratikai teigė, kad pasaulio pirminis pradas yra humanizmas. Viduramžių filosofijos pagrindinis bruožas yra antropocentrizmas. Sokrato teiginys "Pažink save" padarė didelę įtaką, ikisokratikų teorijoms. Gyvenimo prasmės, laisvės, maišto klausimus kėlė voliuntarizmo filosofijos atstovai. Absurdas yra pagrindinė Z. Froido filosofinės teorijos sąvoka. Žmogus, kaip sociali būtybė gali gyventi be visuomenės. Id, ego ir superego sąvokas E. Fromas vartoja kalbėdamas apie žmogaus laisvę. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Įvadas. Užduotis. Užpildykite lentelę, tuščioje skiltyje įrašykite filosofinio pobūdžio klausimus, pastebėjimus ar pavyzdžius iš filosofijos istorijos, panaudodami bendriausias sąvokas. Tuščiose skiltyse įrašykite empirinio pobūdžio pastebėjimus ir suraskite juos atitinkančius filosofinius pastebėjimus. Stoikų ir epikūriečių (2 populiariausių helenizmo epochos filosofinių krypčių) pažiūros buvo visiškos priešingybės. Atskleiskite kas jiems buvo bendra ir kas juos dementaliai skyrė. (Pasirinkite po 2 – 3 kiekvienos krypties atstovus). Raštu išdėstykite savo požiūrį į eutanaziją bei "užsakomąją savižudybę". Kokios šalies modelis "tiktų" katalikiškai Lietuvai? Kokias tai sukeltų socialines, etines ir kt. pasekmes? Atsakymai. Išvados. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Įvadas. Analitinė dalis. Ką visa tai reiškia labai trumpas įvadas į filosofiją? Užpildykite lentelę, tuščioje skiltyje įrašykite filosofinio pobūdžio klausimus, pastebėjimus ar pavyzdžius iš filosofijos istorijos, panaudodami bendriausias sąvokas. Tuščiose skiltyse įrašykite empirinio pobūdžio pastebėjimus ir suraskite juos atitinkančius filosofinius pastebėjimus. Nurodykite dar bent 3-4 būdingiausius filosofijos bruožus ir apibūdinkite juos. Stoikų ir epikūriečių (2 populiariausių helenizmo epochos filosofinių krypčių) pažiūros buvo visiškos priešingybės. Atskleiskite kas jiems buvo bendra ir kas juos dementaliai skyrė. (Pasirinkite po 2 – 3 kiekvienos krypties atstovus). Raštu išdėstykite savo požiūrį į eutanaziją bei "užsakomąją savižudybę". Kokios šalies modelis "tiktų" katalikiškai Lietuvai? Kokias tai sukeltų socialines, etines ir kt. pasekmes? Išvados. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Įvadas. Filosofijos bruožai. Stoikų ir epikūriečių pažiūrų panašumai ir skirtumai. Stoikų ir epikūriečių mokyklų skirtumai. Eutanazija ir "Užsakomoji savižudybė". Išvados. Skaityti daugiau(16 puslapių)
Kuo teorinis klausimas skiriasi nuo praktinio? Kas yra filosofijos tyrimų objektas? Kas yra filosofijos tyrimų metodas? Paaiškinkite, kuria prasme filosofiją vadiname" mokslu", ir kuo ji skiriasi nuo likusių mokslų? Kokios pagrindinės problemos kyla žmogaus pasaulio pažinimą suskaidžius į siaurai specializuotas mokslų sritis? Paaiškinkite, kodėl filosofija yra vadinama kritiniu mokslu? Paaiškinkite, kuo filosofija skiriasi nuo religijos ir meno? Paaiškinkite teiginį: "filosofija tiria empirinio patyrimo neempirines prielaidas". Kokiu visiems ir kiekvienam svarbiausiu klausimu galima apibendrinti visus žmogaus ieškojimus ir tyrinėjimus? Kokiais pagrindiniais argumentais yra grindžiama teorija, kad "žmogus yra gyvūnas"? Kaip atrodo pagrindiniai gamtinės "kovos už būvį" principai perkelti į kasdienius žmonių gyvenimus? Kokiais pagrindiniais argumentais yra grindžiama teorija, kad "žmogus yra kūniška ir dvasinė būtybė"? Kokiais savo kasdienybės veiksmais žmonės realizuoja šią teoriją? Kuo intelektas skiriasi nuo proto? Ką vadiname objektiniu mąstymu? Kokia svarbiausia intelektinio pažinimo funkcija? Kas yra refleksija? Koks gyvūno santykis su jį supančia aplinka? O žmogaus? Kokio žinojimo pakanka norint manipuliuoti gyvūnais (ir žmonėmis)? Kaip refleksija yra susijusi su savimone? Kaip savimonė yra susijusi su laisve? Kaip laisvė yra susijusi su refleksija? Ar laisvi yra žmonės savo kasdieniuose veiksmuose? Kokioje būsenoje žmogus iš tiesų neturi sąmonės? Ar galima mūsų sąmonėje išskirti tam tikrus sąmoningumo "laipsnius"? "Dauguma žmonių didžiąją (o gal net ir absoliučią) savo laiko dalį nemąsto". Kokie turiniai vyrauja kasdienėje sąmonėje? Kaip savo kasdienybėje žmogus patiria pasaulį? Trumpai nusakykite, kas yra būdinga jo empiriniam patyrimui. Kuo dabarties suvokimas skiriasi nuo bet kokio vaizduotės pagimdyto vaizdinio apmąstymo? Ar esama laisvės nemąstančioje būsenoje? Kokiose natūraliose situacijose pastebime prigimtinį sąmonės siekį "busti" ir pilnai įsisąmoninti dabarties empirinę patirtį? Kokia yra neklausiančioje būsenoje gyvenančio žmogaus savimonė? Kas yra tikrasis neklausiančioje būsenoje gyvenančio žmogaus veiksmų "subjektas"? Į ką nurodo pagrindinis ir dažniausias žmogaus veiksmų motyvas "taip reikia"? Kaip yra susijęs mano gyvenimo prasmės ir manojo "aš" kaip unikalaus asmens pažinimas? Kuo pavojingas nuoširdžiai iškeltas gyvenimo prasmės klausimas? Ar tikrai reflektyvių – filosofinių klausimų vengimas padeda būti laimingesniu? Koks žmogaus santykis su jo paties prigimtį aiškinančia teorija? Kokias galimybes atveria antropologinių teorijų gausybė? Paskaitose kalbėjome apie astronominį Koperniko perversmą. Kokiais argumentais Kopernikas grindė savąją astronominę sistemą? Kokiais argumentais remdamasis Kopernikas įrodė, kad Žemė "turi būti" apvali? Koks yra pasaulėžiūros vaidmuo moksliniuose tyrinėjimuose? Ką vadiname empiriniu patyrimu? Parinkite patyrimo pavyzdžių, kurių tradicinė vakarietiška patyrimo samprata nepaaiškina. Koks yra ryšys tarp materijos ir empirinio patyrimo sampratų? Savais žodžiais paaiškinkite moderniojo mokslo prielaidas: "mokslas tiria faktus; mokslinis tyrimas yra deskripcija; mokslinis tyrimas yra ir privalo būti objektyvus". Kas yra tiesa pagal tradicinę tiesos sampratą? Kokios kyla problemos norint nustatyti teiginio teisingumą pagal šią sampratą? Kas yra tiesa pagal tradicinę tiesos sampratą? Kokios kyla problemos norint nustatyti teiginio teisingumą pagal šią sampratą? Kokia yra mokslo dėsnio galiojimo sritis? Kokie yra mokslinio dėsnio loginės formos požymiai? Ar gali mokslinio dėsnio visuotinumas būti patirtas ir įrodytas empiriškai? Ar gali mokslinio dėsnio būtinumas būti patirtas ir įrodytas empiriškai? Paaiškinkite, kodėl. Kaip galima būtų sukritikuoti priežastingumo dėsnio "moksliškumą" – parodyti, kad jis negali būti laikomas moksliniu teiginiu? Kas sąlygoja mūsų regimo vaizdo turinį? Kaip tradiciškai suprantama erdvė? Iš ko galime suprasti, kad erdvė yra ne tikrovės savybė, o žmogaus patyrimo forma? Kodėl matome trimatį vaizdą? Kaip tradiciškai suprantamas laikas? Iš ko galime suprasti, kad laikas yra ne tikrovės savybė, o žmogaus patyrimo forma? Paaiškinkite teiginį: "laikas yra apriorinė suvokimo forma – sąmonės, o ne daiktų savybė". Kokios yra pagrindinės intelekto kategorijų grupės? Kokią funkciją pažinime, anot Kanto, atlieka idėjos? Kokia visuma išreiškiama pasaulio idėja? Sielos? Dievo? Kuria prasme Kantas pažinimo procesą vadino sinteze? Kantas paskelbė, kad žmogaus pažinimas yra baigtinis, jis yra ribotas. Ko žmogus negali pažinti? Kokią filosofinę poziciją vadiname solipsizmu? Pakomentuokite eksperimento struktūrą ir jo eigą. Ką įrodo teigiamu atsakymu pasibaigęs eksperimentas? Ir mokslas, ir filosofija siekia tikrojo pažinimo. Kuo jie skiriasi? Antropologija. Filosofinė antropologija. Gamtinis priežastingumas. Meta. Metafizika. Metakalba. Metateorija. Racionali sąmonės dalis. Iracionali sąmonės dalis. Epistemologija. Filosofijos etika. Ontologija. Intelektas. Protas. Subjektas. Objektas. Modernus-postmodernus. A priori. A posteriori. Reiškinys. Daiktas savaime. Juslumas. Modalumas. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Filosofinė būsena ir viešasis filosofijos gyvenimas. Istorija ir istoristika. Istorija ir tradicija. Istoristinio požiūrio prielaidos. Filosofijos kitimo priežastys. Skaityti daugiau
