Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Filosofijos konspektai

Filosofijos konspektai (105 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Filosofija (84)

    Pagrindinė filosofijos įvado problema. Detaliau apie žodžio "filosofija" kilmę. Filosofijos pradžia ir ištakos. Pagrindinis filosofinio mąstymo bruožas. Filosofijos metodas. Filosofijos tema. Filosofijos prielaidos. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir specialieji mokslai. Realieji mokslai. Formalieji mokslai. Filosofija ir religija. Filosofija ir menas ir siekti neturi. Filosofija ir ideologija. Kas yra filosofija? Pagrindiniai filosofijos klausimai. Olos alegorija. Būties filosofija. Savimonės filosofija. Dvasios filosofija. Filosofija: istorinė dalis. Senovės Graikijos filosofija. Priešsokratinė filosofija. Herakleitas, iš kurių maišymosi arba atsiskyrimo viskas būtų sudaryta. Empedoklis. Sokrato asmuo ir fenomenas. Sokrato metodas. Platonas. Aristotelio tradicija. Pagrindinės ontologinės sąvokos. Aristotelis. Akto ir potencijos perskyra. Dialektika. Kategorijos. Materija ir forma. Ontologinis priežastingumas. Helenizmo laikotarpis. Zenonas Epikūras. Neoplatonikas Porfyrijus. Viduramžių filosofija. Aurelijus. Dionisijus Aeropagitas. Anzelmas Kenterberietis. Jonas Dunsas Škotas. Wilhelmas iš Ockhamo. Mykolas (Nikolajus) Kuzietis. Renesansas. Humanizmas. Gamtos filosofija. Giordano Bruno. Mokslo filosofija. Naujieji laikai. Baruchas de Spinoza. Empirizmas. Kantas ir jo transcendentalinė filosofija. Empirizmas, racionalizmas ir transcendentalinė filosofija. Dvasios filosofija. Šiuolaikinė būties filosofija.
    Filosofija, konspektas(70 puslapių)
    2008-01-24
  • Filosofija (86)

    Filosofijos kilmė (teorinio mąstymo atsiskyrimas nuo mitologinio ir praktinio). Filosofijos struktūra (dalys ir jų nagrinėjama problematika). Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofai ir sofistai (žr. Sokrato apologija). Ikisokratikai: pasaulio genezės problema ir prado paieška. Atomistai. Pitagoriečiai. Platono idėjų teorija. Būties hierarchijos samprata. (Platonas, Aristotelis, Tomas Akvinietis). "Subjektyvinis (epistemologinis) posūkis" Naujaisiais laikais. R.Descartes "abejonės metodas" R. Descartes dualizmas (dviejų substancijų metodas). Materialistinis (J. La Mattrie, Th. Hobbes) ir imaterialinis (G. Berkeley) monizmo variantai. G. Hegelio Pasaulinis protas (Absoliutinė Idėja). Daiktai kaip Fenomenai ir Noumenai (I. Kantas). Metafizikos kritika šiuolaikinėje filosofijoje (F. Nietzhe's "Linksmasis mokslas", E. Hiusserlio fenomenologija, egzistencijos filosofija). Determinizmo problema: finalizmas ir kauzalizmas. "Žinių" ir "nuomonių" skirtumas Platono filosofijoje. Racionalistų ir empiristų ginčas. I. Kanto transcendentalizmas (apriorizmas). Klasikinė, evidencinė (akivaizdumo), loginės darnos (koherncinė) ir pragmatinė tiesos samprata. A. Comte pozityvizmas ("pozityvių žinių samprata"). Mokslo filosofija: loginis empirizmas (loginis pozityvizmas). Empirinio prasmės kriterijaus paieškos ir demarkacijos problema (verifikacija, konfirmacija, falsifikacija). Mokslo raidos problematika (kumuliatyvizmas ir antikumuliatyvizmas; T. Khuno "paradigmos" samprata). Teorinė ir praktinė filosofija. Platono etika. Aristotelio etika. Epikūrizmas. Stoicizmas. Utilitarizmas. I. Kanto etika. Emotyvizmas.
    Filosofija, konspektas(15 puslapių)
    2008-03-20
  • Filosofija (88)

    Filosofijos sąvokos. Abstrakcija. Abstrakcijos galia. Akcidencija. Aksiologija. Aktas. Analitinė filosofija. Analizė. Analogija. Antitezė. Apeironas. Apodiktinis. Aporija. A posteriori. A priori. Arche. Aristokratija. Asmuo. Asertorinis. Atomas. Atributas. Atributyvinis sprendinys. Atsitiktiniai požymiai. Atskirosios sąvokos. Bendroji juslė. Bendrosios sąvokos. Blogis. Būtis. Chaosas. Dedukcija. Demiurgas. Demokratija. Determinizmas. Dėsnis. Dialektika. Dialektinis materializmas. Diktatūra. Disjunkcija. Dorybė. Dualizmas. Egzistencializmas. Emanacija. Empirizmas. Epistemologija. Esinys. Esmė. Esminiai požymiai. Essentia. Etika. Eudemonija. Fatalizmas. Fenomenologija. Filosofija. Forma. Geismas. Gėris. Moralinis gėris. Gimininiai požymiai. Gnoseologija. Hedonizmas. Hipotetiniai sprendiniai. Idealizmas. Idėja. Idem per idem. Implikacija. Indukcija. Intelektas. Intuicija. Įsitikinimas. Įsitikrinimas. Ypatingybė. Kategorijos. Kategoriniai sprendiniai. Kategorinis imperatyvas. Komunizmas. Konceptualizmas. Konjunkcija. Konservatizmas. Konstitucija. Kosmologija. Kosmosas. Laisvė. Laisvės įgyvendinimas. Laisser faire. Liberalizmas. Lygiareikšmės sąvokos. Lingvistinė filosofija. Logika. Loginis empirizmas. Materija. Materializmas. Metafizika. Metafora. Metakalba. Metodologija. Modalinė logika. Modalumas. Modus ponens silogizmas. Modus tollens silogizmas. Monarchija. Neesminiai požymiai. Nesulyginamos sąvokos. Nirtulys. Nominalizmas. Nuosaikusis realizmas. Objektas. Objektinė kalba. Objektyvus. Oligarchija. Ontologija. Panteizmas. Paradoksas. Pasaulėvaizdis. Pasaulėžiūra. Petitio principii. Pilietinė teisė. Poetika. Politika. Politinė teisė. Potencija. Pozityvizmas. Požymis. Praktika. Praktinis protas. Prasmė. Predikatas. Priešingos sąvokos. Prieštaraujančios sąvokos. Prigimtinė teisė. Principas. Protas. Racionalizmas. Realizmas. Reikšmė. Rūšinis skirtumas. Sąlyginiai sprendiniai. Samprotavimas. Santykių sprendiniai. Savybės. Savybiniai požymiai. Sąvoka. Sąvokos apibendrinimas. Sąvokos apibrėžimas. Sąvokos apimtis. Sąvokos turinys. Sąžinė. Semantika. Semiotika. Silogizmas. Sintezė. Skirstomieji sprendiniai. Socialinis teisingumas. Socialdemokratija. Socializmas. Sofistai. Sofizmas. Spekuliatyvus mąstymas. Sprendimas. Sprendinys. Subjektas. Subordinuotos sąvokos. Substancija. Surinktinės sąvokos. Susikertančios sąvokos. Suskirstymas. Suverenas. Suverenitetas. Suvokimas. Švietimas. Tarptautinė teisė. Tautologija. Teisinė valstybė. Teleologija. Teodicėja. Teologija. Teorija. Terminų. Tezė. Tiesa. Timokratija. Tironija. Totalitarizmas. Transcendentalinis. Transcendentalizmas. Transcendentalinės sąvokos. Transcendentavimas. Transcendentinis. Turinys. Universalija. Vertybė. Vienis. Vieninės sąvokos.
    Filosofija, konspektas(13 puslapių)
    2008-11-26
  • Filosofija (96)

    Filosofijos ir mokslo santykis. Substancija ir akcidencija. materija ir forma. Substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoje. Substancijos samprata racionalistinėje naujųjų laikų filosofijoje (Descartes, Spinoza, Leibniz). Kas yra laikas? Trys laiko rušys. Racionalizmas. Empiristinė pažinimo samprata. Apriorizmas. Protas ir intelektas. Proto antinomijos. Reiškinys ir daiktas pats savaime.
    Filosofija, konspektas(11 puslapių)
    2010-02-20
  • Filosofija (97)

    Filosofijos kilmė ir šaltiniai, filosofinės būsenos ypatumai. Filosofija ir mokslas. Rytų filosofijos bruožai ir sąvokos. Pirmosios graikų filosofinės mokyklos. Sofistai ir skeptikai. Sokrato asmenybė ir filosofija. Platono filosofijos pagrindiniai teiginiai. "Olos alegorijos" reikšmė. Aristotelio filosofija. Būties teorija. Aristotelis. Dorybės ir laimės sampratos. Hedonizmas. Stoicizmo etiniai gyvenimo principai. Viduramžių ontologijos bruožai. Dievo buvimo įrodymai. Šv. Augustino laiko analizė. Krikščioniškųjų vertybių interpretacija. Naujųjų amžių filosofijos tikslai ir sprendžiamos problemos. R. Dekarto racionalistinis skepticizmas. B. Spinoza: geometrinis metodas etikoje. I. Kanto pažinimo teorijos reikšmingumas. I. Kanto pareigos etika. Kategorinio imperatyvo sąvoka. F. Beikono (F. Bacon) stabų teorijos reikšmė, gamtos mokslų reformavimas. J. Locko (J. Locke) idėjų klasifikavimas, pažinimo patikimumo klausimas. F. Nietzsche: antžmogio idėja, tradicinių vertybių kritika. S. Kierkegaardas: estetinio ir etinio pasirinkimo skirtumai. A. Camus: absurdo sąvoka, šaltiniai, absurdo herojaus bruožai. J.-P. Sartre: laisvės ir atsakomybės problema. E. Frommas: turėjimas ir buvimas kaip egzistencijos alternatyvos.
    Filosofija, konspektas(18 puslapių)
    2010-05-20
  • Filosofija ir religija

    Filosofijos ir religijos santykis Rytų kultūroje. Filosofijos ir religijos santykis senovės Graikijoje. Filosofijos ir religijos panašumai. Išvados.
    Filosofija, konspektas(4 puslapiai)
    2006-05-16
  • Filosofija ir technikos filosofija

    Pirmosios filosofinės mokyklos: Mileto, Elėjos. Pitagoras. Sofistai ir Sokratas, sokratiškoji tiesos samprata, eudemonizmas. Demokrito atomizmas, jo idėjų reikšmė gamtos mokslams ir filosofija. Platono idealizmas, "Olos alegorijos" interpretacija. Aristotelio metafizika, jo technikos samprata. Naujųjų laikų metafizika. Dekarto dualizmas, Leibnico monadologija, Dž. Berklio subjektyvizmas. Kopernikas. Niutonas. Galilėjus. F. Beikono empirizmas, Ž. Lametri "Žmogus – mašina".I. Kanto apriorizmas. Hegelio dialektinis idealizmas, K. Markso materialistinės istorijos samprata. Iracionalizmas. Egzistencializmas. Filosofijos atsiradimas; filosofija ir mitologija, mąstymo būdų palyginimas (nuo Dox‘o prie Logos). Filosofijos objekto problema, filosofija kaip transcendencinė metafizika. Filosofija ir mokslas. Refleksinė filosofijos prigimtis, interpretacinis jos pobūdis. Filosofijos struktūra ir jos sistemiškumo problema. Filosofinių sistemų tipologija; filosofija kaip problemų ir teorijų sistema. Kasdienybės nepakeičiamumas ir klasta – neklausianti žmogaus būklė (vienmatis žmogus). Kasdienybės sudužimas – egzistencinė katastrofa, klausianti žmogaus būklė. Nuostaba, abejonė ir kančia – žmogiškieji filosofavimo šaltiniai. Filosofijos funkcijos, vieta ir vaidmuo kultūroje, reikšmė žmogui. Ontologinės problemos. Būties filosofinio interpretavimo ypatumai ir aspektai. Būties filosofinių interpretacijų tipologija: materializmas, idealizmas, subjektyvizmas. Jų taikymo galimybės ir ribotumai. Determinizmo problemos: teleologija (finalizmas) ir kauzalizmas. Šiuolaikinis determinizmas ir mokslas. Determinizmas ir žmogaus laisvė; voliuntarizmas ir fatalizmas. Antropologinė pažinimo prasmė. Pažinimo šaltinio problema: sensualizmas, racionalizmas, empirizmas. Tiesos problema filosofijoje, agnosticizmas. Klasikinė tiesos samprata. Kitos tiesos interpretacijos: akivaizdumo teorija, loginės darnos koncepcija, pragmatinė tiesos samprata, konvencionalizmas. Technikos filosofijos problematika, uždaviniai. E. Kapsas – technikos filosofijos pradininkas. F. Dessauerio ontologinė technikos apibrėžtis. "Technika kaip realioji būtis, kilusi iš idėjų". Marksistinė technikos samprata. Antropologinė K. Jaspero technikos samprata. "Technika kaip gamtos išslaptinimas, kaip iššūkis žmogui". M. Heidegerio požiūris į techniką; žmogus kaip sergėtojas, atsakingas už būties apreiškimą technikoje. Sisteminis požiūris į techniką. Sistemos "žmogus-technika" dėsningumai. Techninių revoliucijų esmė; jos socialinių, antropologinių padarinių tyrinėjimo metodologiniai pagrindai. Platonas "Faidras".
    Filosofija, konspektas(8 puslapiai)
    2006-12-26
  • Filosofijos istorija

    Senovės graikų filosofijos priešistorė, Natūrfilosofijos Eladoje pradžia, Italikų mokykla, Filosofijos atsiradimas Atėnuose, Sokratas, Platonas, Aristotelis, Helenistinė filosofija, Viduramžių filosofijos bruožai, Naujieji amžiai, XIX ir XX amžių filosofija.
    Filosofija, konspektas(10 puslapių)
    2004-10-20
  • Filosofijos istorija (2)

    Kas yra istorijos filosofija? Kritinės istorijos filosofijos klasikai. Trys pagrindiniai klaikinės istorijos filosofijos klausimai. Klasikinė istorijos filosofija. Giambattista Vico (1668 – 1744). Svarbiausi Vico interpretatoriai ir kritikai. Johanas Gottfriedas Herderis (1744-1803). Svarbiausi Herderio interpretatoriai ir kritikai. Immanuelis Kantas (1724-1804). Svarbiausi Kanto interpretatoriai ir kritikai. Georgas Wilhelmas Friedrichas Hegelis (1770-1831). Svarbiausi Hegelio interpretatoriai ir kritikai. Karlas Marxas(1818-1883) ir Friedrikas Engelsas (1820-1895). Svarbiausi Marxso ir Engelso interpretatoriai ir kritikai. Osvaldas Spengleris (1880-1936). Svarbiausi Spenglerio interpretatoriai ir kritikai. Stasys Šalkauskas (1886-1941) ir Antanas Maceina (1908-1987). Svarbiausi Stasio Šalkausko ir Antano Maceinos interpretatoriai ir kritikai. Arnoldas Toynbee‘s (1889-1975). Svarbiausi Toynbee‘o interpretatoriai ir kritikai. Reinholdas Niebuhras (1892-1971). Svarbiausi Niebuhro interpretatoriai ir kritikai. Karlas Jesperas (1883-1969). Svarbiausi Jespero interpretatoriai ir kritikai.
    Filosofija, konspektas(10 puslapių)
    2005-10-26
  • Filosofijos istorija (3)

    Filosofijos samprata, Atsiradimo prielaidos, Pagrindiniai raidos etapai, Filosofijos istorijos periodizacija, Filosofijos atsiradimas, Pirmasis Antikos filosofijos raidos tarpsnis, Joniečių gamtos filosofija, Antrasis graikų filosofijos raidos etapas – būties ir tapsmo santykio klausimas, Herakleito ir Parmenido būties teorija, Būties ir tapsmo sintezės paieškos, Humanistinė senovės graikų filosofija, Sofistika, Sokratas ir jo filosofija, Sokrato etika, Sokrato pažinimo teorija, Platonas ir jo filosofija, Platono idėjų teorija, Platono pažinimo teorija, Platono kosmologija, Platono sielos teorija, Platono etika, Platono valstybės teorija, Aristotelis ir jo filosofija, Aristotelio būties teorija, Aristotelio daikto teorija, Aristotelio teologija, Aristotelio sielos teorija, Aristotelio etika, Helenistinė filosofija, Stoikų filosofija, Stoikų kosmologija, Stoikų etika, Epikūrizmas, Baigiamasis antikos filosofijos raidos etapas, Naujųjų amžių filosofija, Renė Dekartas, Dekarto pažinimo teorija, Dekarto būties teorija, Dekarto materijos ir daikto samprata, Dekarto sielos teorija, Dekarto aistrų teorija, Dekarto etika.
    Filosofija, konspektas(25 puslapiai)
    2004-10-26
  • Filosofijos istorija (4)

    Donco Škoto filosofija. Naujųjų amžių filosofija. Dekarto pažinimo teorija. Plotino išganymo teorija ir etika. Krikščioniškoji filosofija. Apologetinės filosofijos problematika. Gnosticizmas. Šv. Augustino filosofija.Šv. Augustino pažinimo teorija. Šv. Augustino būties teorija. Šv. Augustino sielos teorija. Augustino laiko teorija. Augustino išganymo teorija. Leibnico būties teorija. Leibnico žmogaus samprata. Leibnico teolicėja ir etika.
    Filosofija, konspektas(10 puslapių)
    2006-01-27
  • Filosofijos istorija (6)

    Filosofijos istorijos chrestomatijos konspektas. Renesansas. Nikolajus Kuzietis. Lorencas Vala. Marsilijus Fičinas (Marsillio Ficino). Leonardas da Vinčis (leonardo da Vinci). Pjetras Pomponacis (Pietro Pomponazzi). Džovanis Piko dela Mirandola (Pico della Mirandola). Erazmas Roterdamietis. Chuanas Lujis Vyvas (Juan Luis Vives). Mišelis de Montenis (Michel de Montaigne). Reformacijos idėjos. Janas Husas (Jan Hus). Džirolamas Savonarola (Girolamo Savonarola). Martynas Liuteris (Martin Luther). Ulrichas fon Hutenas (Ulrich von Hutten). Tomas Miunceris (Thomas Münzer). Pilypas Melanchtonas (Philipp Melanchton). Jonas Kalvinas. Migelis Servetas (Miguel Serveto). Socialinė filosofija. Nikolas Makiavelis (Niccolo Machiavelli). Tomas Moras (Thomas More). Žanas Bodenas (Jean Bodin). Tomazas Kampanela (Tommaso Campanella). Hugas Grocijus (Hugo Grotius). Renesansas (IIdalis) Gamtos filosofija. Mikalojus Kopernikas (Nicolaus Copernicus). Paracelsas (Paracelsus). Bernardinas Telezijus. Frančeskas Patricis (Franciscus Patricius). Džordanas Brunas (Giordano Bruno). Jakobas Bėmė (Jakob Bohme). Galilėjus (Galileo). Izaokas Niutonas (Isaac Newton). Fransis Bekonas (Francis Bacon). Tomas Hobsas (Thomas Hobbes). Renė Dekartas (Rene Descartes). Pjeras Gasendi (Pierre Gassendi). Blezas Paskalis (Blaise Pascal). Benediktas Spinoza (Benedictus de Spinoza). Nikola Malbranšas. Gottfriedas Wilhelmas Leibnizas (Gottfried Leibniz).
    Filosofija, konspektas(7 puslapiai)
    2009-01-08
  • Filosofijos istorija (7)

    Filosofijos samprata ir pagrindinė filosofijos raidos etapų apžvalga. Filosofijos kilmės teorija. Filosofijos periodizacija. Antikinė filosofija. Marksizmas/moderniosios filosofijos srovė. Filosofijos atsiradimas.Joniečių gamtos filosofija. Būties tapsmo problema graikų filosofijoje. Parmenino būties dokrtina. Sofistika. Sokrato filosofija. Sokrato filosofija. Sokrato etika ir sielos atradimas. Sokrato pažinimo metodas. Platono filosofija. Platono Būties ir idėjų teorija. Platono pažinimo teorija. Platono pažinimo rūšių klasifikacija. Platono pažinimo metodas. Platono sielos teorija. Platono filosofinė antropologija. Platono dorybės teorija. Aristotelio filosofija. Aristotelio būties teorija. Aristotelinė daikto teorija. Aristotelio žmogaus ir sielos samprata. Aristotelio etikos bruožai. Helenistinės filosofijos bruožai. Epikūrizmo filosofija. Baigiamosios Antikos filosofijos tarpsnis. Antikos krikščioniška filosofija. Krikščionių apologetinės filosofijos problema. Gnosticizmas. Šv. Augustino filosofija. Augustino pažinimo teorija. Šv.Augustino laiko teorija. Augustino sielos teorija. Augustino istorijos samprata. Augustino predestinacijos teorija. Modernioji filosofija. Dekarto filosofija. Dekarto būties teorija. Dekartiškoji materijos samprata.
    Filosofija, konspektas(24 puslapiai)
    2010-11-12
  • Filosofijos įvadas (4)

    Antikinė filosofija. Ėlėjos mokykla. Megaros mokykla. Ankstyvosios antikinės filosofijos reikšmė. Klasikinė antikos f. V – IV a. pr. Kr. Sofizmas. Protagoras. Sokratas. Kinikai. Kirėniečiai. Platonas. Arsitotelis. Klasikinės. Antikinės filosofijos reikšmė. Helenistinė f. III – I a. pr. Kr. Stoicizmas. Helenizmo filosofija. Skepticizmas. Antikinės f. pabaiga I–V a. Neoplatonizmas. Plotinas. Viduramžių filosofija. Ankstyvoji iki V a. Gnostikai. Rytų apologetai. Vidurinioji V a. – XIII a. Šartro mokykla. Vėlyvoji XII a. – XIV a. Viduramžių filosofijos pabaiga. William Ockham. Johannas Eckhartas. Naujųjų amžių filosofija. Renesanso filosofija. Galileo Galilei. Descartes. Blaise Pascal. Thomas Hobbes. Benedictas Spinoza. Gottfried Leibniz. Isaac Newton. John Locke. George Berkeley. David Hume. Voltaire. La Mettre. K.A.Halvecijus. Jean-Jacques Rousseau. Immanuel Kant. Georg Wilhelm Friedrich Hegel. Arthur Schopenhauer. Filosofijos terminai egzaminui.
    Filosofija, konspektas(9 puslapiai)
    2010-05-25
  • Filosofijos įvadas (5)

    Pasaulio prigimties (daiktų prado) problema ikisokratikų filosofijoje (Talis, Anaksimenas, Herakleitas, Anaksimandras, Parmenidas, Zenonas). Pitagorininkai ir Demokritas. Platono filosofija: idėjų teorijos ir anamnezės sampratos. Aristoteliškoji Platono kritika. Būties hierarchijos problema antikoje ir viduramžiais (Platonas, Aristotelis, Eriugena, Šv. Tomas Akvinietis). Realizmo ir nominalizmo ginčo esmė ir atstovai. Ontologinis ir kosmologinis Dievo būvimo įrodymai. Būties problema šiuolaikinėje filosofijoje (F. Nietzsche, E. Husserlis, M Heideggeris). Substancijos problema naujųjų laikų filosofijoje (R.Descartes, T.Hobbes, J. La Mettrie, G. Berkeley ir kt.). Grynasis protas ir pasaulinis protas, arba metafizikos problema I. Kanto ir G. Hegel filosofijoje. Racionalizmo ir empirizmo ginčas N. laikų filosofijoje (R. Descartes, J. Locke, D. Hume ir kt.). I. Kanto apriorizmo sąvoka. Apriorizmo problema arba negandos pokantinėje filosofijoje. Klasikinė tiesos samprata ir akivaizdumo teorija. Loginės darnos teorija ir pragmatinė tiesos samprata. Tiesa ir tikimybė. Mokslo žinių struktūra. Determinizmo problema: finalizmas ir kauzalizmas. Determinizmas, indeterminizmas, žmogaus laisvė. Determinizmas, indeterminizmas ir tikimybinis aprašymas. Socialinių reiškinių determinacijos problema. Pozityvistinės filosofijos bruožai (A.Comte). T.Khuno mokslo raidos samprata. I. Lakatoso mokslo raidos samprata. P. Feyerabendo "epistemologinio anarchizmo" samprata. K. Popperio mokslo metodo ir raidos sampratos. Empirizmo prasmės kriterijaus klausimo svarstymas loginiame empirizme ir kritiniame racionalizme. Mokslo metodo problema: dedukcionizmas ir indukcionizmas.
    Filosofija, konspektas(18 puslapių)
    2010-07-09
  • Filosofijos įvadas (6)

    Kas ir kada suformulavo pirmąjį filosofijos apibrėžimą? Pateikite pačią bendriausią filosofijos istorijos periodizaciją ir paminėkite jums labiausiai įsiminusius kiekvieno periodo filosofų vardus. Kas nėra filosofija? Koks yra filosofinių mokyklų vaidmuo? Kokius žinote filosofijos kilmės šaltinius? Paradigmų kaita filosofijos istorijoje. Kaip filosofija siejasi su mirtimi? Kaip istorijos bėgyje keitėsi žmonių požiūris į savižudybę? Koks yra filosofijos požiūris į savižudybę? Kaip Deividas Hjumas (David Hume) "reabilituoja" savižudybę? Kas yra metafizika ir kokiais kitais vardais ji dar vadinama? Kas yra pažinimo teorija ir kokiais vardais ji dar vadinama? Kas yra kalbos filosofija? Pateikite glaustą istorinę Dievo buvimo įrodymų apžvalgą. Kaip Kantas išsprendė racionalizmo ir empirizmo ginčą? Koks klausimas yra pats svarbiausias Grynojo proto kritikos autoriui ir kaip jis į tą klausimą atsako? Kodėl empirinis patyrimas nėra pakankamas mokslinio pažinimo pagrindas? Kaip filosofai atsako į klausimą, kas yra tiesa? Kokias mokslo filosofijos teorijas žinote? Kas yra feminizmas?
    Filosofija, konspektas(17 puslapių)
    2010-09-15
  • Filosofijos įvadas (7)

    Filosofijos konspektas teisės studentams pagal M. Gutausko vedamas paskaitas ir pagal jo pateiktus klausimus. Filosofijos apibrėžimas ir kilmė. Kuo skiriasi mitologinis ir filosofinis pasaulio aiškinimai? Kodėl sunku pateikti vienareikšmį filosofijos apibrėžimą? Kas yra filosofijos objektas? Kuo filosofija išsiskiria iš kitų žinojimo sričių? Koks yra filosofijos ir kasdienio gyvenimo santykis? Koks yra filosofijos ir kitų mokslų santykis? Filosofija kaip fundamentinis, universalus ir kritinis mokslas. Kuo filosofija skiriasi nuo kitų žinojimo sričių, nuo specialiųjų mokslų? Kokį pagrindą/fundamentą ji gali suteikti mokslams ir žinojimui? Kaip suprasti filosofijos universalumą? Kokia yra filosofinio žinojimo apimtis ir ribos? Kokio pobūdžio yra filosofinė kritika? Antikinė filosofijos kaip išminties meilės samprata. Ką, pasak Herakleito, žino filosofas ir kodėl išminties meilė priešinama daugžinystei? Kaip tai siejasi su Sokrato "žinau, kad nieko nežinau"? Kaip suprasti Platono pasakymą, kad filosofai yra tarp kvailių ir dievų? Kodėl Herakleitas ir vėlesni filosofai filosofiją sieja su pabudimu, o kasdienį gyvenimą su miegu? Kokį žinojimą Aristotelis vadino teoria ir kuo jis skyrėsi nuo kitų žinojimo formų? Žmogus ir žmogiškojo gyvenimo apibrėžtys. Kuo skiriasi žmogus ir gyvūnas? Kokią reikšmę žmogaus apibrėžime turi istorija? Kodėl būtent istorija žmogų daro žmogumi? Kuo istorija kaip grynai žmogiškas dalykas yra naudinga ar žalinga gyvenimui? Autentiškos ir neautentiškos egzistencijos sampratos egzistencinėje filosofijoje. Kodėl žmogus yra būtybė neaiški sau pačiai? Koks, pagal Kierkegaardą, yra skirtumas tarp estetinio rinkimosi ir etinio pasirinkimo? Kokius pagrindinius žmoniškosios egzistencijos bruožus išskiria Heideggeris? Kaip žmogus supranta pasaulį ir save būdamas neautentiškai? Kaip žmogus suvokia savo būties galimybes būdamas autentiškai kaip būtis myriop? Antikinis tikrovės pagrindų aiškinimas. Kaip būtį aiškino miletiečiai, Herakleitas ir Parmenidas, remdamiesi vienio ir daugio priešprieša? Kas yra Platono idėjos ir koks jų santykis su daiktais? Kuo Platono idėjų samprata aktuali šiandien ir kaip ji padeda aiškinti žmogaus pažinimą? Kas yra substancija ir jos akcidencijos (Aristotelis)? Kaip Aristotelis aiškina daikto būtį pagal materijos – formos, akto – potencijos perskyras? Klasikinė tiesos samprata. Kaip Augustinas ir Tomas Akvinietis formuluoja tiesos apibrėžimus? Ką reiškia "minties ir daikto neatitikimas"? Kokią reikšmę turi kalba ir sąvokos, formuluojant teisingus teiginius? Kas yra tiesa ir klaida, melas pagal klasikinę tiesos sampratą? Racionalizmo ir empirizmo ginčas. Kuo skiriasi racionalizmas nuo empirizmo? Kas yra idėja racionalistams ir empiristams? Kodėl, anot Dekarto, pažinti galima tik protu, kaip suprantama juslių ir vaizduotės funkcija pažinime? Kokios žinios, anot Dekarto, yra aiškios ir ryškios, labiausiai patikimos? Kaip mūsų galvoje atsiranda idėjos pagal empiristus? I. Kanto ir E. Husserlio transcendentalinė filosofija. Kaip suprantate, koks yra skirtumas tarp žodžių "imanentinis", "transcendentinis", "transcendentalinis"? Kuo I. Kanto pažinimo teorija išsiskiria iš kitų? Kodėl Kantas mano, kad jis atliko "kopernikišką posūkį" pažinimo teorijoje? Kokios yra transcendentalinės juslumo ir transcendentalinės intelekto formos? Kokios yra pamatinės sąmonės struktūros pagal Husserlį? Kodėl, pagal Husserlį, matome, suvokiame tik prasmingus objektus? Kalba kaip žmogaus žmogiškumo pibrėžtis. Pasaulio ir patirties kalbinė prigimtis. Kaip reikia suprasti Aristotelio pasakymą, kad žmogus yra kalbantis gyvūnas? Koks esminis skirtumas tarp gyvūnų ir žmonių kalbos? Koks skirtumas tarp pasaulio (žmonės) ir aplinkos (gyvūnai)? Kodėl, pagal Heideggerį, žmogus pasaulį ir daiktus patiria kalbiškai? Analitinė, struktūralistinė ir hermeneutinė-fenomenologinė kalbos sampratos. Nuo ko priklauso prasmės ir reikšmės tapatybė šiose koncepcijose? Kaip paaiškintumėte horizonto sampratą (fenomenologija-hermeneutika)? Kaip žodžių reikšmes apibrėžia kalbos vartojimas, kalbiniai žaidimai (analitinė filosofija)? Kaip žodžių reikšmes apibrėžia sisteminių vienetų skirtumai (struktūralizmas)? Kalba ir raštas. Raštas kaip pasaulio metamorfozė (P. Ricoeuras). Kuo skiriasi kalba dialoge ir rašte? Kuo skiriasi kalbėtojas ir autorius? Kuo skiriasi ostensinės nuorodos dialogo situacijoje ir tekste? Kas yra teksto semantinė autonomija? Kokias rašto silpnybes išryškina Platonas? Kodėl Ricoeuras mano, kad raštas, turėdamas ribotesnes išraiškos galimybes, "pasako daugiau", "suteikia daugiau reikšmės"? Kodėl raštas yra pasaulio metamorfozė (ką sako paveikslo ir nuotraukos analogija)? Aristotelio etika. Koks yra aukščiausias žmogaus gyvenimo tikslas? Kokias laimės sampratas kritikuoja Aristotelis? Ar laimės galima išmokti? Su kokiomis dorybėmis laimę sieja Aristotelis? Kodėl yra sunku rasti "aukso vidurį" ir tam reikia išminties? Hedonistų ir stoikų etika. Kuo skiriasi hedonizmo ir stoikų etika? Kuo skiriasi įprastai suprantamas malonumas nuo hedone sampratos Epikūro filosofijoje? Kas epikūriečiams yra laimingas gyvenimas? Kas yra stoikų apathos ir kuo ji skiriasi nuo paprastai suprantamos apatijos? Kokias dorybes vertina stoikai? Kaip stoikai suderina žmogaus laisvę su likimo neišvengiamybe I. Kanto etika. Kaip atpažinti moralų elgesį? Kodėl žmogaus laisvė yra etikos ir moralaus elgesio sąlyga? Kuo skiriasi hipotetinis ir kategorinis imperatyvas? Kokios yra kategorinio imperatyvo formuluotės, kokius aspektus jos išryškina? Kinikų filosofija ir šiuolaikinis cinizmas. Kokio pobūdžio visuomenės kritiką atlieka antikinis kinizmas? Kodėl kinizmas ir cinizmas yra civilizacijos vertybių pažeminimas? Kas yra būdinga šiuolaikiniam cinizmui? Kokias dvi tiesas mato cinizmas? Kodėl cinizmas yra iškreipta ir nelaiminga sąmonė? Laiko ir erdvės pokyčiai šiuolaikinėje visuomenėje. Kaip technologijos ir informacijos priemonės keičia erdvės ir laiko reikšmę? Kodėl mobilumas tampa vertybe, o lokalumas atsilikimo ženklu? Kaip galimybės judėti ir gauti informaciją keičia bendruomenių kūrimąsi? Kokia yra naujo pobūdžio nelygybė ir visuomenės diferenciacija? Vartotojo sąmonės struktūros. Koks yra poreikio ir jo patenkinimo, vartojimo santykiai gamintojų ir vartotojų visuomenėse? Kokie yra pagrindiniai vartotojiškos sąmonės bruožai? Kodėl vartotojas turi prie nieko neprisirišti? Ką kaupia vartotojas? Ką vartotojui reiškia "gyventi"? Kokia yra vartotojo laisvė?
    Filosofija, konspektas(36 puslapiai)
    2011-03-29
  • Filosofijos kilmės prielaidos, atsiradimas, šaltiniai (2)

    Įvadas. Kas yra filosofija? Filosofijos kilmės paieškos. Kada žmogus pradėjo kelti filosofinius klausimus? Nuo mito prie filosofijos. Pirmosios filosofinės sistemos Rytų civilizacijose. Vakarų Europos filosofija. Filosofavimo šaltiniai. Patyrimas. Nuostaba. Abejonė. Mirties suvokimas. Žmonių komunikacijos reikšmė. Išvados.
    Filosofija, konspektas(14 puslapių)
    2007-02-20
  • Filosofijos skaitiniai

    Pratarmė. Kas yra filosofija? Šalkauskis S. - Pirma gyventi, paskui filosofuoti. Girnius J. - Išmintis – ne žinoma, o gyvenama. Filosofija nuo kitų mokslų skiriasi esmiškai. Jaspersas K. - Filosofijoje nėra vienodos nuomonės. Filosofija – kaip gyvenimo būdas. Meškauskas E. - Metodologinis filosofijos vaidmuo. Šliogeris A. - Filosofija nėra joks daiktas. Žmogus – klausianti būtybė. Klausimas ir transcendencija. Kasdienis klausimas. Pažintinis klausimas. Egzistencinis klausimas. Filosofinis klausimas. Atsakymai į filosofinius klausimus. Filosofinis klausimas ir kiti klausimų tipai. Dviprasmiška filosofijos padėtis žmogaus pasaulyje. Filosofija ir sofistika. Filosofija ir kultūra. Kultūra ir panhoministinė iliuzija. Filosofija – kaip kultūros peržengimas. Filosofo vieta žmogaus pasaulyje. Ontologijs (Būties filosofija). Antika. Talis. Pradžia – vanduo. Anaksimandras. Pirmapradis elementas – beribis. Anaksimenas. Elementas yra vienas – vanduo. Herakleitas. Pasaulis – dėsningai užsideganti ir dėsningai gęstanti ugnis. Ksenofanas. Pasauliai nesuskaičiuojami ir nekintantys. Parmenidas. Būtis yra, o nebūties nėra. Zenonas. Judąs daiktas nejuda nei toje vietoje, kurioje jis yra, nei toje,kurioje jo nėra. Melisas. Būtis neatsirado: ji visada buvo, yra ir visada bus. Anaksagoras. Protas yra judėjimo pradžia. Empedoklis. Meilė ir neapykanta – harmonijos ir prieštaravimų priežastis. Demokritas. Viso ko pradžia yra atomai ir tuštuma. Platonas. Kiekvienas daiktas turi atitinkamą idėją. Kosmoso surentimo idėja. Aristotelis. Gamtos daiktai iš materijos ir formos. Viduramžiai. Aurelijus Augustinas. Iki Dievo sukurto laiko nebuvo jokio laiko. Eriugena J.Š. Pirmoji gamta – ta, kuri kuria ir nėra kuriama. Tomas Akvinietis. Ar būtina be filosofijos mokslų turėti kitą mokslą? Renesansas. Kopernikas N. Saulė – planetų orbitų centras. Brunas Džordanas. Visata yra vientisa, begalinė ir dėl to nejudanti. Bekonas Fransis. Indukcija – stabų išgujimo metodas. Hobsas Tomas. Filosofijos objektas – kiekvienas kūnas. Naujieji amžiai. Dekartas R. Aš mąstau, vadinasi, aš egzistuoju. Spinoza B. Į ilgį, plotį ir gylį ištįsusi substancija iš tiesų egzistuoja. Leibnicas G.V. Monada – neturinti dalių substancija. Lametri. Gamta sukūrė žmogų – mašiną. Holbachas. Visi protiniai sugebėjimai kyla iš sugebėjimo justi. Hėgelis G. Protas yra substancija – viso gamtinio ir dvasinio pasaulio begalinė medžiaga, begalinė forma, begalinė jėga ir begalinis turinys. Naujausieji laikai. Marksas K. Ne žmonių sąmonė nulemia jų būtį, bet, atvirkščiai, jų visuomeninė būtis nulemia jų sąmonę. Džeimsas V. Teorijos – instrumentai. Jaspersas K. Pasaulis nėra objektas, mes visą laiką esame pasaulyje. Sartras Ž.P. Žmogus nuo pat pradžių bus tuo, kuo jis save suprojektuoja. Kamiu A. Gyvenimo prasmės klausimas yra pats svarbiausias. Materija. Engelsas F. Materija – materialiosios tikrovės reiškinių bendriausia abstrakcija. Meškauskas E. Metodologinis materijos sąvokos turinys. Visuotinis reiškinių sąryšis ir dėsningumas. Vinciūnas J.V. Kitimas, vystymasis, progresas. Meškauskas E. Visuotinio reiškinių sąryšio samprata. Vinciūnas J.V. Dialektinė dėsningumo samprata. Pažinimas. Šliogeris A. Mokslinis pažinimas. Mokslinio pažinimo specializacija. Specializacijos pobūdis filosofijoje. Filosofija ir metodas. Mokslas ir metodas. Matematikos vaidmuo pažinime. Dekartas R. Vaizduotė ar protas. Tiesa – kaip aiškus ir ryškus suvokimas. Raselas B. Tiesa – kaip verifikuotas tikėjimas. Džeimsas V. Tiesa – kaip patogus mąstymo būdas. Mokslas. Merlo – Ponti M. Mokslas ir pasaulio patyrimas. Popper K.R. Apie falsifikaciją. Niutonas I. Mokslas: ne fantazija, o bandymas. Kantas I. Mokslininkas – kaip teisėjas. Einšteinas A. Ar mokslas pažįsta realybę? K.F. fon Veiczekeris. Mokslas ir tikėjimas. Žmogus ir visuomenė. Meškauskas E. Visuomeninė sąmonės prigimtis. Vinciūnas J.V. Sąmonės modeliavimo problema. Fojerbachas L. Kūnas ir asmenybės realumas. Kortasaras Ch. Nejaugi aš – tik maišas? Dekartas R. Siela yra smegenyse. Leibnicas G.V. Siela – kūno forma. Melvilis A. Ar gali egzistuoti bekūnės būtybės? Kantas I. AŠ ir sąmonės vienybė. Ruso Ž.Ž. Žmogus ir laisvė. Aristotelis. Žmogus – mąstanti būtybė. Mirandola Dž.P. Žmogus – kaip kūrinys. Paskalis B. Žmogus – mąstanti nendrė. Jaspersas K. Žmogus – laisva egzistencija. Korėtas E. Žmogus – klausianti būtybė. Lametri Ž.O. Žmogus – tai laikrodis. Šteinbuchas K. Žmogus – tai elektroninė mašina. Redenbacheris F. Žmogus – intelektu aprūpintas variklis. Šulcas V. Ar kompiuteris geba mąstyti? Vyčinas V. Ar žmogus yra Viešpats ar vergas? Kalba. Ruso Ž.Ž. Kalba ir gestas. Vitgenšteinas L. Kalba ir vartojimas. Leibnicas G.V. Kalba – kaip universalus raštas. Darbas. Hėgelis G. Daiktai – kaip savęs pažinimas. Marksas K. Darbas ir susvetimėjimas. Vėberis M. Nedarbas – kaip nuodėmė. Politika. Sokratas. Filosofas – politikų kritikas. Platonas. Filosofas – kaip valdovas. Poperis K.R. Egalitarinis ir autoritarinis intelektualizmas. Aristotelis. Politikas – kaip profesionalas. Seneka. Filosofas – ne politikas. Makiavelis. Valdovas – ne moralistas. Kantas I. Moralus politikas – ne politinis moralistas. Vėberis M. Atsakomybės etika. Poperis K.R. Racionalus politikas. Teisė. Aristotelis. Dorovė ir įstatymas. Hobsas T. Įstatymo kilmė. Kantas I. Aukščiausioji valdžia – teisinga pati savaime. Monteskjė Š.L. Teisės leidyba ir vykdymas. Prigimtiniai ir pozityvieji įstatymai. Hėgelis G.V. Teisė ir nuosavybė. Hajekas F.A. Laisvė be socialinio teisingumo. Rolsas Dž. Nešališkas teisingumas. Nozikas R. Istorinis teisingumas. Dorovė. Žemaitis V. Dorovė – tai žmonių pažiūrų bei įsitikinimų ir kartu jų praktinių santykių sritis. Dorovės priešistorė. Dorovės susiformavimas. Papročių ir dorovės santykis. Kūrybinis dorovės pobūdis. Dorovinė asmenybės savikūra. Dorovė – kaip asmenybės savikontrolės sistema. Pagrindinė dorovės funkcija. Sartras Ž.P. Pasirinkimo aktas daro žmogų, atsakingą už save. Aristotelis. Dorybė – surastas vidurys tarp dviejų ydų – pertekliaus ir stokos. Epikūras. Viso ko pradžia ir didžiausias gėris yra sveikas protas. Seneka. Likimui niekas nėra sunku ir neįmanoma. Konfucijus. Nedaryk kitiems to, ko pats nenorėtum sulaukti. Lao Dze. Kas nugali save – nenugalimas. Menas. Hėgelis G. Grožis – ne pamėgdžiojimas. Volš D. Grožis ir ideali galimybė. Religija. Maceina A. Žodžio "religija" reikšmė. Tomas Akvinietis. Dievas – pirmasis judintojas. Raselas B. Kodėl klaidingas pirmosios priežasties argumentas? Nyčė F. Dievo mirtis. Sartras Ž.P. Dievas – kūrėjas ar globėjas? Fojerbachas L. Dievas – žmogaus dvasia. Šliogeris A. Religijos specifika. Filosofijos specifika. Istorija. Kantas I. Švietėjiškoji istorija. Hėgelis G.V. Istorija ir pasaulinė dvasia. Engelsas F. Istorija ir ekonominių formacijų kaita. Špengleris O. Istorija ir kultūrų kaita. Toinbis A. Istorija ir civilizacijų kaita. Nyburas R. Kodėl istorija nepažangėja? Jaspersas K. Istorija ir ašinis laikas. Šliogeris A. Istorija – ne mano praeitis. Poperis K.R. Istorija prasmės neturi.
    Filosofija, konspektas(147 puslapiai)
    2005-09-21
  • Filosofijos struktūra

    Filosofijos struktūra. Kasdienybė. Kasdienio laiko problema. Kasdienio laiko ir kasdienės erdvės tema. Kasdienio laiko samprata. Kasdienės erdvės samprata.
    Filosofija, konspektas(7 puslapiai)
    2005-08-21
Puslapyje rodyti po